Tyrėjai bando sudėlioti paskutines lėktuvo akimirkas, kalbėdamiesi su skrydžių vadovais ir vertindami, kodėl keleivinis lėktuvas prieš kritimą prarado aukštį, rašoma „Euro News“.
1982 m. oro bendrovės „Air Florida“ lėktuvas taip pat nukrito į Potomako upę, jame žuvo 78 žmonės, o šis įvykis buvo siejamas su blogomis oro sąlygomis.
Paskutinė mirtina keleivinio lėktuvo katastrofa Jungtinėse Valstijose įvyko 2008 m., kai netoli Bafalo (Niujorko valstija) 49 įgulos nariai žuvo lėktuvui „Bombardier DHC-8“ įsirėžus į namą.
Daugiausia aukų pareikalavusi lėktuvo katastrofa JAV istorijoje tebėra 2001 m. rugsėjo 11 d., kai „Al-Qaida“ užgrobė keturis lėktuvus.
Du iš jų rėžėsi į Niujorką, vienas – į Pentagoną Virdžinijos valstijoje, o ketvirtas – į Pensilvanijos vakarus. Žuvo beveik 3 tūkst. žmonių.
2024 m. buvo mirtingiausi metai aviacijos istorijoje
Ši naujausia lėktuvo katastrofa Vašingtone pakurstė neseniai kilusį susirūpinimą dėl skraidymo: 2024 m. pabaigoje per du atskirus incidentus vos kelių dienų skirtumu žuvo daugiau kaip 200 žmonių.
Gruodį Kazachstane sudužus Azerbaidžano oro linijų lėktuvui žuvo 38 žmonės; po keturių dienų 179 žmonės žuvo Pietų Korėjoje sudužus „Jeju Air“ lėktuvui.
Nors pastarieji įvykiai vis dar įstrigę daugelio atmintyje, 2024 m. aviacijoje įvyko ir kitų nelaimių. Sausio pradžioje pasaulį sukrėtė Tokijuje įvykusi avarija, per kurią žuvo penki Japonijos pakrančių apsaugos tarnybos nariai, nors „Japan Airlines“ lėktuvo keleiviai išsigelbėjo saugiai.
Po kelių dienų iš Portlando (Oregono valstija) išskridusiam lėktuvui nukrito durys. Visi 177 keleiviai išgyveno avarinį nusileidimą, tačiau dėl šio įvykio pagrindinis gamintojas „Boeing“ visus metus buvo dėmesio centre.
Vasarą Brazilijoje tragiškai nukritus „Voepass“ lėktuvui, žuvo 62 keleiviai ir įgulos nariai.
Be to, daugybė pranešimų apie orlaivius, patekusius į stiprią turbulenciją ir sužalojusius žmones, įskaitant vieną mirtiną Singapūro oro linijų skrydžio atvejį, privertė keliautojus nerimauti dėl savo saugumo.
Aviacijos saugos tinklo duomenimis, praėjusiais metais orlaivių avarijose iš viso žuvo 318 žmonių, todėl 2024 m. buvo mirtingiausi metai aviacijoje nuo 2018 m.
Tačiau ar tikrai skraidymas tampa mažiau saugus ir ar turėtume sunerimti, jei esame užsisakę artėjančią kelionę?
Skrydžiai nuolatos tampa saugesni
Hassanas Shahidis, ne pelno siekiančios organizacijos „Flight Safety Foundation“, užsiimančios visais aviacijos saugos aspektais, prezidentas ir generalinis direktorius, portalui „Euronews Travel“ pateikė perspektyvą. „Visus 2023 m. žūčių skaičius komerciniuose lėktuvuose buvo lygus nuliui“, – sakė jis.
„Iki 2024 m. pabaigos aviacijos pramonė visame pasaulyje skraidino 5 mlrd. keleivių. Iki pat pastarųjų dienų 2024 m. buvo bandoma pakartoti šį saugos rekordą.“
Remiantis Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrimais, šiandien skraidyti yra saugiau nei bet kada anksčiau.
Apskaičiuota, kad 2018-2022 m. laikotarpiu rizika žūti keliaujant lėktuvu buvo 1 iš 13,7 mln. keleivių.
„Embry-Riddle“ aeronautikos akademijos atlikti tyrimai parodė, kad iki 80 proc. aviacijos avarijų galima priskirti žmogiškoms klaidoms.
Manoma, kad dėl pilotų klaidos įvyko 53 proc. nelaimingų atsitikimų, o mechaninis gedimas buvo laikomas kaltu tik 21 proc. atvejų.
Pavojingiausia skrydžio dalis – kylant arba leidžiantis
Bendrovė „Airbus“ ištyrė, kuri skrydžio dalis yra pavojingiausia, ir nustatė, kad labiausiai tikėtina, jog nelaimingi atsitikimai įvyks pakilimo ir nusileidimo metu. Abi 2024 m. gruodžio mėn. avarijos įvyko nusileidimo metu, nors įtakos turėjo ir kiti veiksniai.
Pavyzdžiui, „Jeju Air“ avarijos metu buvo pranešimų apie tai, kad atsitrenkus į paukščius buvo pažeistas variklis, o lėktuvui dėl nežinomos priežasties nusileidimo metu neišsiskleidė važiuoklė.
„Šią avariją lėmė daugybė veiksnių – nuo paukščių smūgio iki nusileidimo be važiuoklės ir užsparnių. Visa tai bus kruopščiai ištirta, nustatyti veiksniai, turėję įtakos, ir bus imtasi priemonių, kad tai nepasikartotų“, – pridūrė H. Shahidis.
Oro linijų bendrovėms patariama vengti karo zonų
Azerbaidžano oro linijų lėktuvo katastrofa buvo šiek tiek kitokia. Nors tyrimas dar vyksta, pirminiais vertinimais, į lėktuvą pataikyti galėjo Rusijos priešlėktuvinė sistema, todėl jame sumažėjo slėgis ir jis prarado kontrolę.
Toks vertinimas primena panašią situaciją, įvykusią prieš dešimtmetį. 2014 m. liepos mėn. oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvą numušė Rusijos remiamos pajėgos, kai jis skrido virš Rytų Ukrainos. Žuvo visi 283 keleiviai ir 16 įgulos narių.
Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) skelbia informaciją apie konfliktines zonas, kuriose oro bendroves įspėja apie galimas grėsmes.
Tačiau, kaip „Euronews Travel“ paaiškino EASA atstovė spaudai Janet Northcote, „EASA neuždaro oro erdvės ir neturi teisės nurodyti jos vengti. Bet čia pateikta informacija įtraukiama į atskirų oro transporto bendrovių saugos vertinimus ir padeda informuoti apie bet kokią aviacijos saugos grėsmę.“
Nors daugelis Vakarų oro transporto bendrovių nutraukė skrydžius į Rusijos oro erdvę ir virš jos, daugybė Artimųjų Rytų ir Azijos oro transporto bendrovių toliau vykdo skrydžius toje teritorijoje.
Turkijos, Kinijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir kitų šalių oro linijų bendrovės nevengia skraidyti Rusijos oro erdvėje, nepaisant rizikos.
Po kiekvienos didelės avarijos bandoma užtikrinti skrydžių saugumą
Nedidelė šių siaubingų metų, kuriuos patyrė aviacija, šviesioji pusė yra ta, kad kiekviena avarija padeda užtikrinti saugesnį oro susisiekimą ateityje.
Kaip neseniai rašė Jungtinės Karalystės naujienų portalo „The Independent“ kelionių korespondentas Simonas Calderis: „Visi dramatiški 2024 m. aviacijos įvykiai – mirtini ir kitokie – bus smulkiai analizuojami, siekiant suprasti, ko galima pasimokyti, kad ateityje būtų padidintas saugumas.“
Tiek „Jeju Air“, tiek „Azerbaijan Airlines“ lėktuvų katastrofų atveju liūdnai pagarsėjusios „juodosios dėžės“ buvo rastos ir išsiųstos ištirti.
Šios dvi dėžės, kurios iš tikrųjų yra ryškiai oranžinės spalvos, yra skrydžio duomenų įrašymo įrenginys (FDR) ir kabinos balso įrašymo įrenginys (CVR) ir turėtų padėti išsiaiškinti, kas įvyko prieš katastrofą.
Išnagrinėjus bet kurią didelę aviacijos avariją, galima pastebėti, kokį ilgalaikį poveikį ji turėjo skrydžių saugai.
Pavyzdžiui, 1956 m. birželį virš Didžiojo kanjono įvykęs TWA lėktuvo „Super Constellation“ ir „United Airlines“ lėktuvo DC-7 susidūrimas paskatino patobulinti oro eismo kontrolę.
Po to, kai 1996 m. TWA skrydžio Nr. 800 lėktuvas sprogo ore, buvo atlikti pakeitimai, kad degalai negalėtų užsidegti nuo netyčinės kibirkšties.
Be rugsėjo 11 d. tragedijos niekada nebūtų sukurta Transporto saugumo administracija (TSA). O dėl vis dar dingusio „Malaysia Airlines“ MH370 lėktuvo visi orlaiviai dabar stebimi realiuoju laiku.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
