2012 metais milijonai žmonių liks be elektros, nustos veikti mobilieji telefonai, o labai moderniose šalyse - net tualetai.
Šį kartą didžiausiu žmonijos priešu taps Saulė, kuri kadaise ir sudarė sąlygas gyvybei Žemėje atsirasti. Tai skelbiama NASA ir JAV Nacionalinės mokslų akademijos ekspertų parengtame 132 puslapių oficialiame pranešime.
Nuo 2012 metų gruodžio saulės aktyvumas ims vis labiau didėti. Taip atsitiks todėl, kad didžioji žvaigždė kas 11 metų keičia savo magnetinį lauką ir tam tikru momentu prasideda jo aktyvumo pikas, dėl ko išmetami didžiuliai kiekiai energijos ir radiacijos. Šie pliūpsniai gali pasiekti Žemę ir išprovokuoti elektromagnetines audras. Kadangi Žemę gaubia atmosferos sluoksnis, tiesioginis poveikis žmonėms bus labai mažas, tačiau šios elektromagnetinės audros gali tapti tikra katastrofa socialinėms ir ūkio struktūroms, nes elektros ir telekomunikacijų tiltai yra apraizgę visą planetą.
Padidėjusį Saulės aktyvumą astronomai stebi nuo 1859 metų, kai kilusi nepaprastai stipri geomagnetinė audra pasireiškė ne tik tuo, kad Italijos ir Kubos teritorijoje buvo galima stebėti švytėjimą, tokį patį kaip ašigalyje, bet ir tuo, kad Europoje ir Jungtinėse Valstijose užsidegė telegrafo linijos. 1921 metų gegužę kilo kita geomagnetinė audra, kuri sukėlė daugybę trumpo jungimosi atvejų abiejose Atlanto pusėse. Tačiau kas gali atsitikti dabar, kai viso pasaulio žmonės naudojasi elektra ir telekomunikacijomis?
Ekspertai įspėja, kad dabartinės energijos grandinės yra pažeidžiamesnės nei anksčiau. Energija perduodama didžiuliais nuotoliais, kad žmonės neliktų be energijos tose vietovėse, kur staigiai padidėja jos suvartojimas. Pavyzdžiui, karštą vasaros dieną Los Andželo kondicionierius varo energija, gaunama iš Oregono. Ekonomiškai tai labai naudinga, tačiau kilus geomagnetinei audrai pasekmės gali būti katastrofiškos. Jei pasikartotų 1859 metų Saulės aktyvumas, mokslininkai prognozuoja milžiniškus socialinius ir ūkio nuostolius. Jie primena, kad 1989 metais, kai kilo geomagnetinė audra Kanados Kvebeko provincijoje, net 6 mln. žmonių 9 valandoms buvo likę be elektros, nors ta audra buvo dešimt kartų silpnesnė, nei kilusi 1921 metais. Vienas iš NASA raportą parengusių ekspertų Johnas Kappenmannas teigia, kad jei dabar kiltų tokio stiprumo audra kaip 1921 metais, be elektros liktų 130 mln. žmonių. Jei pasikartotų 1859 metų stiprumo audra, nuostoliai siektų net per 2 trilijonus dolerių: dingus elektrai sutriktų vandens tiekimas, neveiktų šildymo ir šaldymo įrenginiai, telefonai ir t. t.; juk viskas tarpusavyje yra susiję.
Mokslininkus labiausiai baugina tai, kad neįmanoma numatyti, kada prasidės kita elektromagnetinė audra. Ji gali kilti ir po 100 metų, ir po 100 dienų. Žinoma tik tai, kad Saulės aktyvumas piką pasieks tarp 2012 ir 2013 metų, tačiau nesutariama, kokio stiprumo tuo metu jis bus. Mokslininkas Dougas Biwakeris primena, kad 1859 metų audra vyko esant vidutiniam ciklo aktyvumui, t. y. būtent tokiam, koks prasideda dabar, o tai reiškia, kad to pakaks, kad visoje Žemėje būtų pažeista infrastruktūra ir kiltų panika.
