Nuo milijardinių sporto švenčių pajamų iki dar didesnių gamtos stichijų pridarytų nuostolių. ,,Ekonomika.lt“ pateikia labiausiai nuskambėjusių metų įvykių statistiką.
Katastrofa Meksikos įlankoje – 40 mlrd. dolerių
Balandžio 20 dieną iš ,,British Petroleum“ (BP) gręžinio Meksikos įlankoje išsiliejusios naftos sukelti nuostoliai jau perkopė 40 mlrd. dolerių. Tai didžiausia ekologinė katastrofa istorijoje. Per avariją gręžinyje į vandenyną iš viso išsiliejo per 824 mln. litrų naftos arba 212 tūkst. litrų per dieną.
Ekologinė katastrofa įmonės pelną sumažino 60 proc. Katastrofos nuostoliams kompensuoti BP įkūrė 20 mlrd. dolerių fondą, iš kurio išdalijo dar tik kiek daugiau nei 1,5 mlrd. dolerių. Iki tol kompanija avarijos padarinių šalinimui jau išleido 11,2 mlrd. dolerių.
Avarija įvyko balandį, tačiau gręžinio suvaldyti bendrovei nepavyko iki liepos 15-osios, o galutiniai avarijos vietos tvarkymo darbai užbaigti tik rugsėjį. Naftos išsiliejimas sukėlė didelių problemų visai JAV pietinei pakrantei. Skaičiuojama, kad naftos išsiliejimas vien Alabamos valstijai atnešė kone 1 mlrd. dolerių nuostolių ir panaikino 13 600 darbo vietų. Dėl žalos JAV jau padavė BP į teismą.
Haičio žemės drebėjimas – 7,5 mlrd. dolerių
2010 metų sausio 12 dieną Haitį sudrebinęs 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas šaliai padarė daugiau nei 7,5 mlrd. dolerių arba 120 proc. skurdžiausios regiono šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) nuostolių. Gamtos stichija pražudė daugiau nei 230 tūkst. gyventojų. Skaičiuojama, kad po drebėjimo į JAV pateko per 100 tūkst. salos pabėgėlių.
Atstatyti nuniokotą šalį per 3 metus prireiks apie 11,5 mlrd. dolerių investicijų, 700 mln. dolerių pagalbos paketą šaliai jau suteikė JAV, pinigus aukojo daugiau nei pusė JAV namų ūkių. Suskaičiuota, kad Vakarų valstybių gyventojai po katastrofos kiekvienam Haičio gyventojui paaukojo po 1087,33 dolerio. Tarptautinės organizacijos panaikino 1 mlrd. dolerių siekiančias valstybės skolas. Dabartinė situacija išlieka sunki – iki šių metų pabaigos bus sutvarkyta tik apie 6 proc. infrastruktūrai padarytos žalos.
Islandijos ugnikalnis – 3,5 mlrd. eurų
Kovo 21 dieną Pietų Islandijoje išsiveržęs Eyjafjallajökullio ugnikalnis privertė evakuotis apie 700 žmonių. Balandžio 14-ąją ugnikalnis į atmosferą išspjovė milžinišką vulkaninių pelenų debesį, paralyžiavusį Europos oro erdvę.
Pirmosiomis stichijos dienomis Europos oro uostai patyrė apie 136 mln. eurų nuostolių, žlugo maždaug 6,8 mln. keliautojų planai. Oro transporto įmonės apskaičiavo, kad viena diena nevykdomų skrydžių Europai atnešė per 200 mln. eurų materialinės žalos. ,,Airbus“ suskaičiavo, kad dėl ugnikalnio išsiveržimo pasaulio ekonomika patyrė 3,5 mlrd. euro nuostolių.
Ekspertų skaičiavimais, balandžio 15–21 dienomis Europoje buvo atlikta 100 tūkst. (53 proc.) mažiau skrydžių nei įprastai. Oro transporto pervežimo sektoriaus grynieji nuostoliai siekė 1,7 mlrd. euro, o keleivių, negalėjusių laiku pasiektu kelionės tikslo, nuostoliai vertinami 1,2 mlrd. euro. Amerikos oro kompanijos prarado 722 mln. eurų, Azijos – 390 mln., Artimųjų Rytų – 445 mln. eurų.
Pasaulio futbolo čempionatas – 3,5 mlrd. dolerių
Birželį surengtas 19-asis pasaulio futbolo čempionatas (FIFA) pirmą kartą vyko Afrikoje ir atnešė pergalę Ispanijos rinktinei, daugiausia (net 16) įvarčių per čempionatą įmušė Vokietija. Bendrasis prizinis FIFA patvirtintas čempionato fondas sudarė 420 mln. dolerių.
Didžioji dalis čempionato pajamų, surinktų už transliavimo teisę ir bilietus, atiteko FIFA. Nemaža dalis renginio organizavimo išlaidų atiteko Pietų Afrikos Respublikai (PAR).
Pirminėmis prognozėmis, stadionų statybų išlaidos PAR turėjo siekti 300 mln. dolerių, o pati futbolo šventė prie šalies BVP prisidėti 2,9 mlrd. dolerių. Šiandien suskaičiuota, kad 300 mln. dolerių neužteko net pagrindinio stadiono renovacijai, kur vyko tik čempionato atidarymas ir finalinis mačas, dar milijardo prireikė kitų stadionų statybai, nekalbant apie išlaidas oro uostų, viešojo transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros plėtrai. Prie futbolo stadionų dirbo apie 70 tūkst. darbuotojų, kurie per mėnesį uždirbdavo apie 200 eurų. Įskaičiuojant investicijas, čempionatas PAR atsiėjo beveik 3,5 mlrd. dolerių.
Euro zonos skolų krizė – 85 mlrd. eurų
Iš milžiniškų viešojo sektoriaus skolų neišbrendančias euro zonos valstybes puolė gelbėti Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Šių metų pavasarį ES valstybės sutarė dėl 700 mlrd. eurų pagalbos fondo sukūrimo. Gruodį nuspręsta sukurti nuolatinį finansavimo mechanizmą, kuris materializuosis 2013 metais.
Iš skolų krizės gelbėjama Graikija buvo priversta sutikti su griežtu taupymo režimu mainais už jai pažadėtą 110 mlrd. eurų paskolą per 3 metus. Po finansinės pagalbos suteikimo, Graikija skelbia sumažinusi biudžeto deficitą 40 proc.
Airijos finansų sistemai gaivinti ES ir TVF skirs 85 mlrd. eurų paskolą. Prognozuojama, kad skolų krizė netrukus gali pasiekti ir Ispaniją, Italiją, Portugaliją. Ekonomistų prognozėse minima ir sunki Belgijos finansų situacija.
Vankuverio žaidynės – 925 mln. dolerių
Žiemos olimpiada Kanados Vankuverio provincijai kainavo 925 mln. JAV dolerių. 765 mln. dolerių buvo skirta infrastruktūros plėtrai, dar 160 mln. ,,suvalgė“ rinkodaros ir turizmo išlaidos, nors olimpiadai planuota skirti tik 600 mln. lėšų. Vankuverio valdžia renginio organizavimui skyrė 580 mln. dolerių, kitas lėšas skyrė rėmėjai.
Vankuverio provincijos valdžios skaičiuojamos įplaukos iš pasaulinio sporto renginio siekė 996 mlrd. JAV dolerių. 436 mln. dolerių gauti už žaidynių transliacijas, 232 mln. sporto aistruoliai sumokėjo už bilietus į sporto varžybas. Skaičiuojama, kad po olimpiados Vankuverio provincijos BVP paaugo 4 proc. Nedarbo problema, nors ir laikinai, sumažinta 5 proc. Renginyje dalyvavo daugiau nei 80 valstybių, jas per televiziją stebėjo per 3 mlrd. žiūrovų.
Čilės kalnakasiai – 26 mln. eurų
Skaičiuojama, kad 69 dienas po žeme praleidusių 33 Čilės kalnakasių gelbėjimo operacija kainavo per 26 mln. eurų. Didžiąją dalį sumos sumokėjo kalnakasių darbdavys, 6 mln. eurų paaukojo žmonės. Pareigūnai iš pradžių manė, kad 700 metrų po žeme įstrigusių kalnakasių gelbėjimo operacija gali trukti iki 4 mėn.
Daugiau nei du mėnesius spaudoje mirgėjusi išlaisvinimo drama pritraukė daug reklamos trokštančių geradarių. Kompanijos „Apple“ vadovas Steve'as Jobsas visiems padovanojo po naujausią „iPod“ grotuvą. Kiekvienas kalnakasys gavo po 10 tūkst. dolerių, kuriuos skyrė vienas Čilės verslininkas. Graikijos valdžia vyrams dovanojo nemokamą kelionę po šalį, o Madrido „Real“ ir „Manchester United“ futbolo klubai žadėjo šachtininkus pakviesti į rungtynes.
Tuo metu televizija „BBC“ paskelbė, kad dėl tiesioginių transliacijų iš įvykio vietos kanalas turėjo atsisakyti „G20“ susitikimo transliacijos ir tam išleido per 100 tūkst. svarų.
„WikiLeaks“ – 900 tūkst. eurų
Lapkričio 29 dieną tinklalapis wikileaks.org išplatino dalį turimų 251,287 slaptų diplomatinių susirašinėjimų, kompromituojančių JAV užsienio politikos įvaizdį. Dokumentai atskleidė 274 JAV ambasadų visame pasaulyje rinktos slaptos informacijos apie tai, kad Saudo Arabijos karalius ragino JAV užpulti Iraną, Hillary Clinton inicijavo Jungtinių Tautų Organizacijos generalinio sekretoriaus ir kitų aukštų pareigūnų sekimą, pranešimuose buvo minimi ir nekorektiški JAV diplomatų pasisakymai.
Šiuo metu organizacijoje dirba 5 nuolatiniai darbuotojai, kurie už savo darbą negauna atlygio, taip pat apie 800 savanorių. Organizacijos išlaidos per metus siekė 200 tūkst. eurų. Per metus įmonei žmonės paaukojo per 900 tūkst. eurų.
,,WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as buvo suimtas netrukus po slaptų dokumentų paviešinimo, Švedijai pateikus kaltinimus žaginimu.
