Prestižinio Prinstono universiteto mokslininkų grupės manymu, per pastaruosius dvejus metus tokios scenarijaus eigos tikimybė „ženkliai išaugo“, nes abi šalys atsisakė tęsti ginkluotės kontrolės susitarimus.
Pačių mokslininkų tyrimais paremta universiteto programa „Mokslas ir globalus saugumas“ („Science and Global Security“, SGS) parodė, kad jau pirmosiomis didelio masto branduolinio karo valandomis žūtų 34 mln. žmonių, dar 57 mln. būtų sužeista. Šiuo atveju netgi nėra įskaičiuoti tie, kurie susirgtų dėl radiacijos poveikio ir kitų problemų, su kuriomis susidurtų per ilgesnės trukmės periodą.
Karo eiga
Remiantis šios simuliacijos rezultatais, globalaus karo metu Europa pavirstų į radioaktyvių pelenų dykvietę.
Ataskaitos autoriai pasakoja simuliacijos eigą: „Tikėdamasi sustabdyti JAV/NATO judėjimą (angl. advance) Rusija smogia perspėjantį branduolinį smūgį iš Kaliningrade dislokuotos bazės. NATO smogia atsakomąjį taktinį smūgį iš oro“.
„Peržengus branduolinį slenkstį kovos veiksmai perauga į taktinį branduolinį karą Europoje. Siekdama sunaikinti NATO bazes ir kariuomenės dalinius Rusija į jas nukreipia savo lėktuvus ir trumpojo nuotolio raketas su 300 branduolinių užtaisų. Atsakydama NATO suduoda branduolinį smūgį raketomis, pasitelkus aviaciją, kuri paleistų į Rusiją apie 180 branduolinių užtaisų“, – aiškinama galimo karo eiga.
Po to abi pusės apsikeistų šimtais naujų smūgių, siekiant sunaikinti priešo branduolines pajėgas. Vizualiai pateiktame tokio karo vaizdo įraše Rusijos „raudonos“ branduolinės raketos atsiplėšia nuo žemės vos kelios akimirkos iki JAV „mėlynųjų“ raketų škvalo, šluojančio viską nuo žemės paviršiaus. Tuomet Rusijos bombos užgrius JAV teritoriją – „nuo vienos pakrantės iki kitos“.
Paskutinis aktyvių bombardavimų žingsnis – Vašingtonas ir Maskva apsikeičia branduoliniais smūgiais iš likusių povandeninių laivų, kurie nusitaikys į dideles gyvenvietes. Kiekvienam tokiam miestui kliūtu iki 10 raketų.
„Deeskalacinis“ branduolinis smūgis, nuo kurio viskas ir prasidėtų
SGS projekte dirbę ir karo simuliaciją sukūrę mokslininkai tvirtina, kad ji paremta realiu pajėgų išsidėstymu, realiais abiejų šalių tikslais ir aukų skaičiaus vertinimais. Pirmasis branduolinis smūgis, anot simuliacijos, kliūtų Lenkijai, šalia Vroclavo, netoli sienos su Vokietija ir Čekija.
SGS programoje dalyvaujantis fizikas Zia Mianas „The Independent“ pasakojo, kad šis scenarijus atitinka „standartinį konfliktą tarp JAV/NATO ir Rusijos ir paremtas Rusijoje galiojančia karine doktrina, kurioje yra numatytas „deeskalacinis“ branduolinis smūgis.
Modelyje įžvelgė trūkumų
Karališkojo gynybos tyrimų instituto mokslininkas Samas Dudinas tvirtino, kad abipusio garantuoto sunaikinimo, kurį ir tyrinėjo SGS mokslininkai, vargu ar įmanomas, nes nuo 1950-ųjų JAV politika buvo vystoma ta kryptimi, kad būtų išvengta karo su Rusija naudojantis įprasta ginkluote. Maskva taip pat nenori karo su NATO, įsitikinęs jis.
„Jeigu vertintume modelį iš taktinio taško, susidaro įspūdis, kad Europoje nebėra vieningos oro gynybos sistemos. O ji galėtų suvaidinti labai svarbų vaidmenį atremiant branduolinius smūgius, kuriuos smogtų priešininko aviacija. Ir prognozuojamas aukų mastas taip pat atrodo nedidelis“, – aiškina ekspertas.
Maža to, ekspertui užkliuvo ir tai, kad galimai nebuvo įvertinti visi potencialūs strateginiai tikslai. Pavyzdžiui, tai, kad Prancūzija taip pat yra branduolinė valstybė, o britų atominiai povandeniniai laivai vykdytų karines misijas iš Škotijos pakrantės ir JAV šiuo atveju nebūtų viena.
„Terminologija yra tipinė tam, kaip JAV vertina NATO. Jeigu Didžioji Britanija, taip priimta, kalba apie NATO operacijas, o ne apie Didžiosios Britanijos-NATO, JAV įprastai NATO laiko kažkuo šalia jų“, – cituojamas „The Independent“ S. Dudinas.
