Kas bus su pasauliu po 30 metų? Tiksliai pasakyti neįmanoma, tačiau mokslo ir technologijų vystymasis mums suteikia užuominų. BBC pateikia kelias iš potencialiai didelių rytojaus problemų.
Žmogaus genų modifikavimas
Diskusijos dėl naujųjų technologijų, leidžiančių redaguoti žmogaus DNR, tampa vis garsesnės, o balsai „už“ ir „prieš“ skamba vis garsiau.
Technologija buvo pavadinta „Crispr“, ir teoriškai ji leidžia taip pakeisti DNR, kad joje neliks, tokių ligų kaip vėžys sukėlėjų.
Atrodo nuostabiai, tiesa? Na, o dabar pažiūrėkime į tamsiąją šio ateities atradimo pusę iš etinės pusės. Ar nesukels tokios technologijos taip vadinamų „kūdikių modelių“ bumo, kuomet jų turtingieji tėvai panorės sudėti į juos visas savo nerealizuotas ambicijas?
Ar tai neatrodo panašu į eugeniką, „teisingų žmonių“ selekciją su iš anksto numatytomis intelektualiomis ir fizinėmis savybėmis?
Kol kas ši technologija nėra plačiai taikoma, kad galėtume ją įvardinti kaip vieną iš svarbiausių šių dienų problemų, tačiau mes turėtume būti pasirengę tam, kad 2050 metais jau dabar iškilę klausimai bus itin aktualūs.
Ar mes galėsime užsitikrinti etikos specialistų dalyvavimą priimant sprendimus dėl vieno ar kito žmogaus DNR pokyčio kiekvienoje laboratorijoje, kiekviename universitete, kiekvienoje korporacijoje?
„Kuomet technologijos tokiu greičiu kuria vis naujas ir naujas galimybes, labai sunku surasti laiko tam, kad susimąstyti dėl etinės šių galimybių pusės“, – pažymėjo Nicholas Agaras, profesorius ir knygų apie eugeniką autorius iš Naujosios Zelandijos. Jis taip pat pridūrė, kad šis klausimas nors ir nėra „degantis“, tačiau mums galų gale teks išsiaiškinti, kas žmogų daro žmogumi ir kokių dalykų geriau neliesti.
Visuomenės senėjimas
Mūsų planetos gyventojų skaičius ne šiaip auga. Mes ir gyvename ilgiau – kas savaime yra aišku nuostabu, tačiau senstant prireikia daugiau visuomenės pagalbos, o dažnai ir specialios priežiūros.
Skaičius tų, kurie sulaikė šimto metų, 2100 metais išaugs daugiau nei 50 kartų – nuo šiandieninių 500 tūkst. iki daugiau nei 26 mln. Pasaulyje išaugs valstybių, kuriose didelę dalį gyventojų sudarys asmenys, vyresni nei 65 metai. Ir artimiausiais dešimtmečiais mums teks išspręsti senolių priežiūros klausimus (Japonija jau planuoja tam naudoti robotus).
Tikėtina, bus reikalingi įstatymai, leidžiantys įvažiuoti į šalį daugiau migrantų, kad nors kaip susitvarkyti su visuomenės senėjimu ir mąžtančiu gimstamumu.
Skęstantys miestai
Išaugęs pasaulinis vandenynų lygis nulems tai, kad kai kurie miestai palaipsniui nyra po vandeniu – užtenka matyti tai, kas darosi Majamyje.
Klimatas keičiasi, ir kalbama ne tik apie potvynius, kaip Teksase. Orų permainos ateityje nulems ir miestų dizainą. Jau nekalbant apie statomas dambas, teks statyti pastatus su „paaukštintu“ pirmuoju tašku.
Tačiau visa tai yra laikinos priemonės. Jeigu dabartinės klimato tendencijos išliks, tai mums prireiks susitaikyti su ištisų salų, dalies miestų ir regionų, netektimi, atsidursiančių žemiau jūros lygio. Ekonominis to efektas bus itin stiprus, o „klimato pabėgėliai“ taps nuolatiniu reiškiniu.
Jeigu klimato permainų nulemta masinė migracija užgrius tam nepasirengusias valstybes, jų ekonomika gali susidurti su didžiule krize.
Socialinių tinklų evoliucija
Internetas, socialiniai tinklai per pastarąjį dešimtmetį pakeitė mūsų bendravimą. Viena vertus, jis tapo paprastesniu, tačiau tuo pačiu atskleidė ir begalę naujų, iki tol žmonijai nežinomų, problemų.
Turint omenyje, ka jau dabar dauguma žmonių sužino naujienas būtent iš socialinių tinklų, „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“ (arba tai, kas 2050-aisiais bus vietoje jų) niekur nesidės iš mūsų gyvenimo.
Kaip atrodys socialiniai tinklai po 30 metų? Ir kokius naujus pavojus jie atneš į mūsų gyvenimus?
Vienas jų – tai pasaulis be teisės į privatų gyvenimą. Ši problema jaučiama jau dabar. Atėmus iš mūsų teisę į anonimiškumą, socialiniai tinklai dovanoja mums tokias naujas problemas, kaip internetinės patyčios.
Į kovą su interneto troliais jau mobilizavosi daugelis visuomeninių ir labdaros organizacijų, tačiau ar sugebės socialinių tinklų savininkai susitvarkyti su šiuo nemaloniu fenomenu, ar viskas bus tik blogiau – kol kas didelis klausimas.
Taip pat žmonija gali susidurti su informacijos dieta: jeigu „feikinių“ naujienų skaičius išliks toks, koks yra dabar, kaip tai ilgainiui paveiks žmonių požiūrį, kaip pakeis jų pasaulėžiūrą?
Jeigu mėnesis po mėnesio, metai po metų, dešimtmetis po dešimtmečio žmogus gauna nepatikrintą, melagingą informaciją, jo gebėjimai vystyti civilizuotą diskusiją ir būti civilizuotos bendruomenės dalimi iššaukia abejonių. Optimistai pasakytų: soc. tinklai taip staigia atsirado mūsų gyvenimuose, kad visos problemos netrukus bus išspręstos. Gali būti ir taip – juk „Facebook“, galų gale, vos 13 metų. Ir mes paprasčiausiai neįsivaizduojame su kokios rūšies problemomis mes susidursime po 30 metų.
Nauji geopolitiniai lūžiai
Praėjusiais metais mes stebėjome, kaip mūsų akyse byrėjo trapus geopolitinis balansas, kuriam pasiekti buvo išnaudota daug dešimtmečių. Politinis artimiausių 30 metų pasaulio stabilumas šiuo metu yra labai abejotinas. Šiaurės Korėja leidžia raketas. Tūkstančiai pabėgėlių nelegaliai kerta sienas, gelbėdamiesi karo, prievartos ir neturto. Programišiai kišasi į Vakarų šalių rinkimus. Visame pasaulyje auga nacionalistinės nuotaikos. Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš ES kelia klausimų dėl pačios sąjungos ateities.
Chaose, kuris apėmė pasaulį, įprastos diplomatijos, įprasto gebėjimo kalbėtis vienas su kitu kaina neįprastai išaugs.
Transporto saugumas
Nepaisant sparčios urbanizacijos, greitaeigiai traukiniai ir fantastinė „Hyperloop“ technologija (vakuuminio traukinio projektas, kurį kuria Elonas Muskas), automobiliai niekur nedings. Artimiausius 20-30 metų jų keliuose bus tik daugiau.
Vis populiarėjant bepiločiams automobiliams, automobilių gamybos rinkos žaidėjai skuba paleisti į kelius transporto priemones be žmogaus už vairo.
Tačiau – su žmogumi ar be jo – automobilių skaičius keliuose, anot tyrėjų, ir toliau sparčiai augs. Tokioms šalims, kaip Kinija, kur sparčiai auga vidurinis sluoksnis, tai kelia didelį nerimą vertinant šalies aplinkosaugos sritį ir infrastruktūros apkrovas.
Mums derės nuspręsti, kaip užsitikrinti saugumą keliuose, įveikti aplinkos taršos augimą ir nepaversti AI valdomų automobilių dar viena grėsme keliuose.
Besibaigiantys gamtiniai resursai
XXI a. Technologijos ir įrengimai reikalauja įvairių retų Žemės komponentų: standartinis išmanusis telefonas savyje turi daugiau nei 60 „sudedamųjų dalių“. Gamtiniai resursai eikvojami baiminančiu greičiu.
Yra paskaičiuota, kad Kinijoje, kur išgaunama 90 proc. retųjų metalų, šių atsargos ištirps jau po 20 metų. Lygiavertės pamainos jiems surasti bus itin sunku.
Kitų planetų kolonizacija
Ar sugebės kosmonio turizmo paslaugas siūlančios bendrovės užtikrinti saugumą savo klientams? Ar sugebėsime mes surasti būdą kolonizuoti Marsą ir kitas planetas, kaip siūlo Stevenas Hawkingas?
Dabar skrydžius į kosmosą gali vykdyti tik valstybinės agentūros ir milijardieriai, tačiau, kai tik atsiras paprastesnė pasiūla, iškils naujos problemos – su kosmoso logistika, kosmoso saugumu ir kosmoso diplomatija.
Mūsų smegenų galimybių plėtra
Šiuo metu tai yra gana įprastas reikalas – naudoti stimuliatorius (kad ir kavą), siekiant pagerinti smegenų darbą. Išmanieji telefonai užtikrina mūsų smegenims papildomos „išorinės“ atminties. O kas laukia po kelių dešimtmečių?
Įsivaizduokite tabletes, kurios padeda mums mąstyti daug greičiau, negu dabar, ar implantus, leidžiančius susikoncentruoti darbe taip, kaip neįmanoma paprastam žmogui. O tai jau dabar yra kuriama visame pasaulyje.
Kyla klausimas: o kaip dėl tų, kurie neišgalės įsigyti „pagerinimų“? Ar tai pagilins nelygybę, leidžiant turtingiesiems dar labiau praturtėti?
Čia dar iškils ir teisiniai bei etiniai aspektai: išgerti kavos prieš egzaminą – tai viena, o implantas ar specialios tabletės – visai kas kita. Mes dar netgi įsivaizduoti negalim visų problemų, kurios gali iškilti dėl taip vadinamų „dirbtinių intelekto stimuliatorių“ poveikio.
Auganti dirbtinio intelekto įtaka
Žinomas JAV futurologas Ray’us Kurzweillas savo laiku pateikė daug ateities prognozių – dalis iš jų gana įkvepiančių, kitos – keliančios didelį nerimą.
Viena iš prognozių teigia, kad vieną sykį dirbtinis intelektas taps tobulesnis už žmogaus ir pradės pats savaime vystytis nežmonišku greičiu, pasiekęs taip vadinamą singuliarumą (laiko taškas, nuo kurio mašinos pradeda pačios save tobulinti, be kieno nors pašalinio įtakos).
Su šiomis prognozėmis toli gražu ne visi sutinka, tačiau mažai kas neigia, kad dirbtinis intelektas vystysis ir toliau. Kaip ir su žmogaus DNR kodo keitimu, mums būtina suvokti, kokias pasekmes etikos ir visuomenės normų atžvilgiu tai gali turėti, nes dirbtinis intelektas įsiveržia į vis naujas ir naujas žmogaus veiklos sferas – nuo sveikatos apsaugos iki finansų.
Tiesą sakant, visiško žmonijos išnaikinimo scenarijus yra mažai tikėtinas, tačiau tai neturėtų trukdyti mums suvokti: dirbtinis intelektas geba pakeisti mūsų gyvenimą neatpažįstamai.
Neatmestina taip pat, kad kažkokie įrengimai, kuriuos valdo dirbtinis intelektas, dėl techninių nesklandumų gali netekti žmogaus kontrolės. Tuomet jau iškiltų reali pasaulinio lygio katastrofos grėsmė – arba netenkant daugybės žmonių gyvybių, arba milijardų dolerių.
