Kovo 11 dieną, vieno stipriausių kada nors užfiksuoto žemės drebėjimo sukeltas cunamis nušlavė šiaurės rytinę šalies pakrantę. Laimingiesiems, kurie spėjo rasti prieglobstį ant pastatų stogų, liko tik beviltiškai stebėti kaip vandens siena nušluoją visą jų turtą.
7 metrų banga lengvai įveikė nuo cunamio pakrantes turėjusias saugoti sienas ir viską kelyje nušlavė net už 10-ties kilometrų nuo kranto linijos. Daugelis gyventojų pasigirdus pavojaus sirenoms rasti saugią vietą teturėjo vos 8-nias minutes.
Šiandien, minint 18,5 tūkstančių gyvybių nusinešusią katastrofą, visa Japonija gedi. Žmonės pakrantėse deda gėles ir meldžiasi. Šalies valdžia regionui atstatyti išleido per 250 milijardų eurų, tačiau nors miestai čia ir atgijo, prisiminimai ir nelaimės sukelta visuotinė trauma vis dar jaučiama.
„Vis dar yra jūroje dingusių žmonių, todėl ateinu čia kasmet ir atnešu gėlių“, – kalbėjo Hokaido prefektūros gyventoja Mariko Odawara.
„Sunku patikėti, kad prabėgo jau 10 metų nuo tada, kai žuvo mano močiutė. Kai tik pamatau cunamio vaizdo įrašus ar tiesiog išgirstu šios dienos datą prisimenu ją ir labai ilgiuosi“, – pasakojo studentė Kanna Maeda.
2 valandą 46 minutės būtent tuo metu, kai prieš dešimtmetį prasidėjo 9 balų žemės drebėjimas, Japonijos imperatorius Naruhito ir premjeras Yoshihide Suga Tokijo nacionaliniame teatre iškilmingą ceremoniją pradėjo tylos minute. Tiesa, iškilmes dėl koronavuriso pandemijos suvaržymų kuklesnės nei buvo planuota.
„Tikiuosi, kad sunkioje padėtyje atsidūrę žmonės nebus užmiršti ir kuo greičiau galės grįžti į savo ramią kasdienybę“, – sakė imperatorius Naruhito.
Nepaisant vyriausybės pastangų 40 000 japonų vis dar negali grįžti į vietoves, paveiktas Fukušimo atominės elektrinės avarijos. Japonija turi nuspręsti ir ką daryti su daugiau nei 1,3 tonų radiacija užteršto vandens esančio specialiose talpyklose. Jos užsipildys iki kitų metų rudens. Kol kas planuojama jas palengva išleisti į vandenyną.
