Vyriausybė pritarė tam, kad valstybė taptų Regioninės Telšių, Tauragės, Marijampolės, Regioninės Mažeikių, Utenos, Alytaus apskrities S. Kudirkos ir Ukmergės ligoninių dalininke ir įneštų savo įnašą.
Primenama, kad to reikia įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytą kompetencijų centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįsto asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo sukūrimą.
Vienas iš ruošiamos reformos uždavinių – optimizuoti stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas (antrinę ir tretinę sveikatos priežiūrą), siekiant sumažinti jų vartojimą ir transformuojant jas į kokybiškas ir saugias ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas.
Kitaip sakant, dalies paslaugų rajonų ligoninėse nebeliktų ir jos būtų koncentruojamos didesniuose centruose. Tuo metu savivaldybėse užsimota steigti sveikatos centrus, kurie teiktų ambulatorinės medicinos paslaugas, koordinuotų skubią pagalbą bei užsiimtų ilgalaike pacientų priežiūra.
Kaip atrodys tinklas?
Numatoma, kad 3 didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) būtų sutelkiamos aukščiausio lygmens paslaugos ir specializuota infrastruktūra (3 lygmens sveikatos priežiūros įstaigos).
Taip pat būtų 2 tarpinio dydžio centrai (Šiauliai, Panevėžys) ir 5 regioniniai centrai (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena) ir jų regionai. Juose būtų sutelkiama antrinio lygmens sveikatos priežiūra.
Įgyvendinant regioninę specializaciją ar optimizuojant aukštesnio lygio paslaugų tinklą gali būti išskiriami papildomi centrai, neformuojantys atskiro regiono, tačiau užtikrinantys svarbias specifines regionui paslaugas. Be minėtųjų 5 regioninių centrų valstybės siūlymas tapti ligoninių dalininke taip pat buvo pateiktas ir Mažeikių ir Ukmergės rajonų savivaldybėms.
Kas iš to?
Pažymima, kad valstybei tapus minėtųjų ligoninių dalininke, įstaigos įgytų teisę pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, kurių reikia reformai įgyvendinti.
Numatoma, kad taip ligoninės įtvirtintų savo daugiaprofilinės regioninės ligoninės statusą ir aiškias perspektyvas ateities veiklai, kas ypač aktualu siekiant prisitraukti jaunus sveikatos priežiūros specialistus.
Ligoninių buvimas regionine ligonine generuotų regiono pacientų srautus, o tai augintų teikiamų paslaugų kokybę. Taip pat numatoma, kad tai padėtų pritraukti investicijas infrastruktūros ir įrangos gerinimą ir atnaujinimą.
Taip pat konstatuojama, kad dabar atitinkamuose regionuose veikia ligoninės, kuriose neužtikrinamas pakankamas skaičius paslaugų, nes yra mažas pacientų skaičius. Dėl mažo pacientų skaičiaus taip pat nepilnai išnaudojama brangi medicininė įranga. Dėl to, kad paslaugų mažai, ligoninių teikiamos paslaugos tampa ne tik nekokybiškos, bet ir nerentabilios.
Įstatymų pakeitimo projektai dėl ligoninių reformos Seimui bus teikiami pavasario sesijoje.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad daugumą savivaldybių domina galimi gydymo įstaigų tinklo pokyčiai. Tuo metu savivaldybių asociacija tikina, jog reformai nėra pasirengta ir ragina labiau įsiklausyti į savivaldybių poreikius.
Seimui pritarus, pertvarką užbaigti planuojama iki 2027-ųjų.
Plačiau, apie tai, kaip keisis sveikatos tinklas, kviečiame žiūrėti reportaže:
