Apie tai, kad prof. K. Strupas neteko gydytojo chirurgo ir abdominalinio chirurgo licencijų, portalas tv3.lt skelbė dar prieš kelias savaites.
Tuo metu Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba patvirtino, kad VUL Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovui K. Strupui licencijos panaikintos dar kovo 14 d.
Ar tokių veiksmų buvo imtasi dėl gydytojo pripažinimo kaltu dar 2018 m. paėmus 100 eurų kyšį už tai, kad, pacientės pageidaujamu laiku, jis pats atliktų jai operaciją, dėl asmens apsaugos duomenų tarnyba atskleisti negalėjo.
Visgi netruko viešąją erdvę užpildyti diskusijos, ar galimai už tokio dydžio kyšį atimta licencija yra adekvati bausmė? Imta net rinkti parašus peticijai dėl licencijos gydytojui gražinimo, tarp pasirašiusiųjų – ir chirurgą palaikantys kolegos, ir už išgelbėtą gyvybę dėkojantys pacientai.
„Gėda net klausytis tokių diskusijų“
Pats sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, komentuodamas šį atvejį, davė suprasti, kad kyšių kultūra bus netoleruojama ir ateityje visų laukia toks pats likimas.
„Matyt, kažkokia nauja pradžia sveikatos apsaugos sistemoje. Per 30 metų Lietuvoje licencijos buvo tik dalinamos, bet niekada kažkodėl jų niekas neatėmė. Lietuva yra teisinė valstybė, yra įstatymai, yra teismų sprendimai, yra Akreditavimo tarnyba, kuri, vertindama pagal teisės aktus tai daro.
Jokio spaudimo aš asmeniškai nedariau, vadovautasi teisės aktais. O žinutė būtų tokia – kad jūs operuokite net patį popiežių, bet jeigu iš Lietuvos žmonių bus imami kyšiai, su licencijomis bus taip pat“, – neseniai kalbėjo jis Seime.
Portalui tv3.lt komentuodamas šį atvejį Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas taip pat neieškojo žodžių kišenėje.
„Man, kaip jaunam gydytojui, žmogui, kuris užaugo Europos Sąjungoje, 2022 metais gėda klausytis dar tokių diskusijų apie tai, kad kyšis mažas ar nemažas, čia profesionalu tai ar neprofesionalu. Vienareikšmiškai tai turi būti principinga pozicija ir nepateisinama. Jokie gydytojai, medikai, slaugytojai negali dirbti užsiiminėdami korupcija“, – aiškino jis.
Medikai emigruoja dėl tokios „supuvusios sistemos“
Anot skubiosios pagalbos gydytojo rezidento, yra kita medalio pusė, apie kurią niekas nekalba.
„Ir man dėl to yra labai skaudu. Turiu daug jaunų kolegų, kurie yra labai gabūs, labai ilgai mokęsi, labai profesionalūs ir jie išvažiuoja iš šios sistemos į užsienį arba išvis net meta mediciną nenorėdami emigruoti iš savo šalies. Man tai yra daug skaudžiau, nes taip yra ne dėl to, kad medicina nepatiktų, bet kad sistema yra tokia supuvusi. Ir kai prasideda tokios diskusijos, kurios užvirė, šiuo atveju tik rodo, kokiame supuvimo lygyje mes esame“, – komentavo K. Kilčauskas.
Jis pridūrė, kad dar labiau jį gąsdina tai, kad vis pačios bendruomenės viduje yra tokių, kurie mano, kad viešai be gėdos gali išsakyti poziciją, kad „žmogus paėmė kyšį ir tiek to“.
„Vienareikšmiškai tai turi būti principinga pozicija ir nepateisinama, jokie gydytojai, medikai, slaugytojai negali dirbti užsiėminėdami korupcija“, – sako K. Kilčauskas.
„Tai yra suteptas munduras ir visiškai iškreiptos vertybės žmonių, kurie atlieka darbą, kuris reikalauja ypatingų etinių vertybių“, – akcentavo JGA atstovas.
Nors kitą kartą gydytojai skundžiasi patys nespėjantys susivokti, kai pacientas primygtinai kažką kažkur atsidėkodamas įgrūdo, K. Kilčausko nuomone, visgi didžiausia atsakomybė šioje situacijoje tenka medikui.
„Yra įvairiausių kuriozinių situacijų, bet jos yra daugiau išimtis iš taisyklės. Pacientai neša kyšius medikams, nes jau yra išmoktas elgesys, jau yra priežastis, dėl ko jie taip daro ir ta priežastis visgi būna medikų kaltė. Pirmiausia atsakomybė krenta žmogui, kuris užima galios poziciją ir tam tikras pareigas“, – pabrėžė pašnekovas.
Nemato bausmės proporcingumo
Visgi buvo ne vienas, stipriai suabejojęs tokio sprendimo adekvatumu. Buvęs Lietuvos chirurgų asociacijos prezidentas Artūras Razbadauskas portalui tv3.lt teigė jokiu būdu nepateisinantis tokio mediko elgesio, tačiau mano, kad teisės aktai visgi buvo pritaikyti neišlaikant proporcingumo principo.
„Bet kurioje teisinėje valstybėje yra proporcingumo klausimas. Čia nekalbama apie tai, ar akademikas, ar ne akademikas, visi yra lygūs, bet jei kalbama apie 100 eurų ir nubraukiamas viso gyvenimo įdirbis... Juolab, kiek žinau, dėl to 100 eurų net nebuvo pilnai įrodymų, vienas teismas vienaip, kitas kitaip sakė. Niekas nepateisina to, aišku, bet vis tik yra skaičiai ir sumos. Kai kalbame apie valdininkų kyšius, tai jie siekia šimtus tūkstančių. Tai kažkokia bausmė turi būti, bet ne tokia, kokia pritaikyta“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie bausmių neproporcingumą pašnekovas priminė ir kito chirurgo Žilvino Saladžinsko atvejį, kuris, jo manymu, taip pat netelpa į rėmus. Portalas tv3.lt primena, kad dėl padarytos klaidos jis negalės dirbti gydytoju kelis metus.
„Viską galima taikyti, yra parašyta, bet į proporcingumą reikia atsižvelgti, nes taip už kiekvieną kluptelėjimą žmones, kurie dirba ir yra daug padarę, ir įgiję patirtį, mes išvaikysime taip. Jau ir taip emigracija yra didžiulė.
Jei kalbėtume apie asmenybę, akademikas gi sukūrė visą transplantacijos mokyklą, tai nėra pagrindinis dalykas, bet vis tiek tai yra svarbu. Kepenų, kasos transplantacijos – tai jo sukurtas indėlis Lietuvoje. Ir kai matome politikų, administracijos direktorių kyšių dydžius, jiems taikomos visai kitokios sankcijos“, – komentavo A. Razbadauskas.
Ragina naikinti pačią kyšių priežastį
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė savo ruožtu pirmiausia bedė pirštu į politikus ir jų neveiksnumą pažaboti vis dar gyvuojančią kyšių kultūrą.
„Pirmiausia, ką turėtų padaryti politikai, tai ne galvoti, ką nubausti ir ar tai bus adekvatu, ar ne, bet naikinti pačią kyšių priežastį. Nes iki šiol sveikatos sistemoje šita kultūra, sakyčiau, yra klestinti ir toleruojama tiek pačių medikų, tiek visuomenės, tiek politikų“, – komentavo ji.
„Iki šiol sveikatos sistemoje šita kultūra, sakyčiau, yra klestinti ir toleruojama tiek pačių medikų, tiek visuomenės, tiek politikų“, – sakė A. Gerliakienė.
Ar taip yra adekvatu bausti už kyšį? Pašnekovė sakė nėra susipažinusi su teismo išvada ir negalinti plačiai komentuoti šio konkretaus atvejo, ar tas veiksmas buvo, ar tai bandymas pasyviai įkišti sumą gydytojui. Tačiau ji patvirtino, kad medicinos praktikos įstatymas numato pagrindą naikinti licenciją, jei specialistas ėmėsi veiksmų turėti finansinės naudos iš paciento.
Visgi ji sutiko, kad jei šiuo atveju asmuo būtų kitas, tokio rezonanso tikrai nebūtų kilę: „Bet jei vertintume kyšį kaip nepageidaujamą reiškinį, nemanau, kad reikia kabintis prie pavardės, nes tai sukelia didžiulį visų susierzinimą, bet pats procesas yra ydingas.“
Kalbėdama apie kyšius ir skaidraus apmokėjimo kultūrą A. Gerliakienė priminė, kad ji puikiausiai sutvarkyta kitose srityse.
„Pavyzdžiui, autoservisai, kai sumokėjus už padarytą kažkokį remontą, deklaravus sumą, galima gauti kompensavimą už gyventojų pajamų mokestį. Taip pat žinome, kad Vilniaus mieste, kai buvo sprendimas kompensuoti už privačius darželius tėvams 100 eurų, taip buvo „išskaidrinta“ berods 160 darželių Vilniaus mieste. Bet tai buvo politiniai sprendimai ir jie davė puikius rezultatus.
Sveikatos sektoriuje tuo metu yra nenoras pripažinti, kad galimos priemokos už kažkokį ar greitesnį gydymą, ar patekimą pas konkretų specialistą. Ir tie kyšiai, manyčiau, yra pripažįstami. Ir visi, kurie kalba, kad tai negražu, negerai, turėtų taip pat prisiimti atsakomybę“, – konstatavo LMS atstovė.
Vienas būdų – oficiali priemoka specialistui
Anot A. Gerliakienės, vienas sprendimų siekiant „išskaidrinti“ sveikatos sistemą galėtų būti sveikatos draudimo įteisinta oficiali priemoka už konkrečius specialistus ar paslaugas, kažkokį didesnį dėmesį.
„Jei pagal konkrečios įstaigos patvirtintą kainoraštį įstaigos administracija įsipareigotų dalį mokesčio skirti konkrečiam paslaugą atliekančiam specialistui kaip papildomą priedą prie atlyginimo, tada dingtų tie kyšiai, niekam nekiltų noras dar papildomai prie tos priemokos kažką nešti“, – teigė ji.
Dabar gi, pašnekovės nuomone, visuomenės elgesys ir bruzdesys ginant mediką, rašant peticijas, tik parodo, kad kyšiai yra toleruojamas dalykas.
„Tada toks viešojoje erdvėje vertinimas yra ambivalentiškas ar veidmainiškas. Nes jei šitam galima, kodėl kitam negalima? Ar jei mes esame tokios aukštos moralės, turime išskirtinai „kabinti“ žmones su tokiomis įspūdingomis pareigomis, patirtimi, ar tada į visus žiūrime per aukštos moralės vertinimą?“ – svarstė A. Gerliakienė.
Anot jos, kaltas gydytojas, nekaltas, reikia pradėti nuo sisteminių dalykų: „Ir čia ne vienos kokios partijos yra veidmainystė, bet visų. Tai net pavadinčiau nacionaliniu susitarimu, kuris vykdomas visiškai visų partijų narių, kurie bent kiek dirba sveikatos srityje. Jie šiandien sutaria tobulai, jokių prieštaravimų nekyla išlaikant sistemą tokią, kokia ji yra.“
Mano, kad lazda buvo perlenkta
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas savo ruožtu taip pat teigė besilaikantis tos nuomonės, kad šiuo atveju su licencijos atėmimu lazda buvo perlenkta.
„Manau, išties šiek tiek perlenkta lazda dėl to, kad profesorius jau yra trigubai nubaustas – išmestas iš darbo, nuteistas, sumokėjo baudą. Tai jau įvyko prieš kelis mėnesius ir dabar, kada specialiųjų tyrimų tarnybos išnagrinėjo prašymą Akreditavimo tarnybai dėl licencijos, kiek žinau, pirmą kartą buvo atmestas siūlymas, komisija nerado tiesioginių sąsajų, nes paprastai atimama licencija dėl medicininės klaidos.
Dabar šiuo atveju tai susiję su vadovavimu, net kaip vadovas jau yra nukentėjęs. Tad tai daugiau man kvepia parodomuoju veiksmu, atimti tokio lygio žmogui, turinčiam auksines rankas, licenciją, nematant kitų ne mažesnių dalykų, nematau čia logikos“, – komentavo jis.
Konservatorius teigė, kad buvo vertinamos galimybės teisės aktuose aiškiai atskirti, kokios bausmės laukia korupcijos atvejais, kokios sankcijos turėtų būti, jei yra padarytos medicininės klaidos.
„Nežinau, ar teiksime kažkokius siūlymus, bet mano manymu, buvo persistengta, čia galbūt daugiau ministras nusprendė parodyti ryžtą, tik gal ne visai laiku ir vietoje“, – komentavo A. Matulas. Jis pridūrė nekvestionuojantis teismo sprendimo, tačiau siūlo Akreditavimo tarnybai kuo greičiau persvarstyti sprendimą ir leisti medikui dirbti.
Klaidos vertinimo medicinoje kultūros ir teisės aktų stoką akcentavo ir A. Gerliakienė: „Vardas ir patirtis neatleidžia dėl atsakomybės prieš klaidą, tačiau klaidos vertinimo adekvatumas turi būti įvestas. Politikai nieko nedaro, kad kas keistųsi, nes medikui už klaidą dabar praktiškai yra mirties bausmė, nėra pakopiškumo ir nėra klaidos nagrinėjimo kultūros, kad ta klaida nesikartotų.“
Gyventojai liudyti viešai neišdrįsta
A. Matulas gi tvirtino, kad dedamos visos pastangos mažinti korupcijos mastą, tačiau prie to daugiau galėtų prisidėti ir patys gyventojai.
„Tikrai pripažįstame, kad šie dalykai egzistuoja, bet tai, jog žmonės viešai liudyti nedrįsta, rodo, kad ne tik ši valdžia, bet ir buvusios nepadarėme visko, kad įtikintume žmogų, jog jei jis informuos, nenukentės, o nukentės tas, kuris prievartauja ir ima kyšį. Žmonės turi išdrįsti kalbėti. Kol jie tik reikalaus iš valdžios ir socialiniuose tinkluose komentarus rašys, tai nieko nebus“, – kalbėjo A. Matulas.
Jis kartu atkreipė dėmesį, kad vienas dalykas yra kyšiai, kitas – kad dalis įstaigų sugeba pasiimti pinigų nelegaliai per apmokėjimus.
„Žmonės turi išdrįsti kalbėti, kol jie tik reikalaus iš valdžios ir socialiniuose tinkluose komentarus rašys, tai nieko nebus“, – teigė A. Matulas.
„Korupcija egzistavo ir egzistuoja daugelyje valstybių, Lietuvoje turime tokią situaciją, kad viena valdžia bando kovoti, kita bando neigti, kad išvis tokia problema yra. Praeitoje kadencijoje kaip ir buvo bandoma neigti, apsiribota lipdukų klijavimais ant durų, bet iš esmės niekas nesikeitė.
Galbūt būtų sunku tikėtis, kad visa korupcija būtų išnaikinama, bet dedame pastangas – ir komiteto grupę sudarėme aiškintis su ligonių kasa ir ministerija, kokia situacija, kiek yra legalių ir nelegalių priemokų. Nes dabar nemažai įstaigų, ypač privačios, sugeba už paslaugas, kurias apmoka ligonių kasa, sugeba pasiimti dar papildomai priemokas įvairiomis formomis, o tai yra neleistina. Yra kitų dalykų, bet ministerija, kaip ir nesigirdi, kad imtųsi ypatingų priemonių“, – kalbėjo A. Matulas.
