Paklaustas apie tai, kokias grėsmes karas apskritai sukelia sveikatos sektoriui, ilgametę infekcinių ligų gydymo patirtį turintis prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis pirmiausia priminė vieną esminių studentams cituotų frazių.
„Nuo karo, maro, ugnies ir bado, gelbėk mus Viešpatie. Tai – pačios sunkiausios žmonijai aplinkybės. Ir kai vyksta karas, apie sanitariją nėra jau ką kalbėti, žmonės bėga ir niekas nesisaugo, nekreipia dėmesio. Tada nėra nei vandens, nei sanitarijos priemonių, nei tualetų – nieko nėra“, – komentavo gydytojas.
Kartu jis pažymėjo, kad, be abejo, karo jau sugriautuose miestuose yra didelė galimybė „pasisėti“ infekcinėms ligoms, ypač žarnyno infekciniams susirgimams.
Daugiau nei pusė tarptautinių ligų protrūkių – iš konflikto zonų
Antrindamas jam Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas konstatavo, kad dažnai ligų protrūkiai ir kyla iš tų teritorijų, kuriose vyksta karas.
„Seniai aišku, kad karas, kaip ir kitos katastrofos, kur vyksta dideli žmonių judėjimai, visada sudaro palankias sąlygas užkrečiamųjų ligų plitimui. Ir, viena vertus, reikia atitinkamai stengtis užbėgti tokiems įvykiams už akių. Kita vertus, maksimaliai laiku sumažinti neigiamas pasekmes – tiek pabėgėliams, tiek žmonėms, kurie lieka karo zonoje, tiek visiems kitiems žmonėms ir galų gale visam pasauliui“, – pažymėjo jis.
„Labai didelė tikimybė, kad nemaža dalis nuo karo siaubo bėgančių ukrainiečių yra nevakcinuoti, o visos dabartinės sąlygos, pavyzdžiui, didelis žmonių susitelkimas vienoje vietoje, kai nėra tinkamų apsaugos priemonių, gali padidinti viruso plitimą tarp jų.“
Virusologas priminė, kad 2021 m. daugiau nei pusė tarptautinių sveikatos krizių – ligų protrūkių kilo iš karinio konflikto zonų. „Aišku, didžiausias krūvis tenka konflikto zonai, bet nelieka nepaliestos ir kitos teritorijos“, – sakė S. Čaplinskas.
Plati ligų paletė
Jis pabrėžė, kad ligų, kurios tokiu metu kelti papildomų problemų, paletė yra labai plati. Viena dabartinių aktualijų – vis dar tebesitęsianti COVID-19 pandemija. Kaip pastebėjo ir LSMU prof. Mindaugas Stankūnas, dabartinė situacija gali sudaryti aplinkybes virusui plisti.
„Labai didelė tikimybė, kad nemaža dalis nuo karo siaubo bėgančių ukrainiečių yra nevakcinuoti, o visos dabartinės sąlygos, pavyzdžiui, didelis žmonių susitelkimas vienoje vietoje, kai nėra tinkamų apsaugos priemonių, gali padidinti viruso plitimą tarp jų“, – rašė jis socialinio tinklo paskyroje.
Be jau minėtojo kovido S. Čaplinskas atkreipė dėmesį į kitas kvėpavimo sistemos ligas, pavyzdžiui, tuberkuliozę.
„Lygiai taip pat reikia nepamiršti vidurių šiltinės, utėlių platinamų ligų, niežų ir panašiai. Taip pat – leišmaniozės, įvairios helmintozės, jei yra problemos su geriamuoju vandeniu, maistu, tai kyla apsinuodijimų, įvairių viduriavimų problemos. Gali pasitaikyti dehidratacijos atvejų, jau ir buvo pranešta, kad Ukrainoje nuo dehidratacijos vaikai net miršta“, – aiškino jis.
Kaip kitą svarbų aspektą pašnekovas išskyrė skiepais valdomas ligas.
„Jos gali labai greitai plisti ir kelti pavojų – čia kalbame ir apie tymus, raudonukę, invazines bakterines infekcijas kaip, pavyzdžiui, Neissseria meningitidis [sukelia meningitus, – aut. past.] ar Haemophilus influenzae, streptokokinė pneumonija.
Nereikia pamiršti žaizdų infekcijos, ypač kalbant apie sužeistuosius iš karo zonos. Tokiu atveju susidaro palankios sąlygos vystytis antimikrobiniam atsparumui. Iš karto mes jo gal nepastebėsime, bet iš ten jis gali kilti“, – komentavo S. Čaplinskas.
Gresia ilgalaikės problemos
Užkrečiamųjų ligų specialistas kartu atkreipė dėmesį ir į einant laikui galinčias labiau išryškėti problemas sveikatos sektoriuje.
„Aišku, su laiku, karo konflikto varginamoje šalyje sutrinka gydymas, prevencinės programos. Ima trūkti priemonių, pavyzdžiui, tų pačių prezervatyvų, o tokiose zonose paprastai turima daugiau nesaugių lytinių santykių. Taip pat pradedami plačiau vartoti narkotikai, sutrinka gydymo, žalos mažinimo programos.
Tai, natūralu, kad šių priežasčių lytiškai plintančių ligų, ŽIV infekcijos ir AIDS, hepatitų paplitimas taip pat gali išaugti. Bet tai pasimatys tik po tam tikro laiko. Taigi gali būti masė problemų, sukeltų karo situacijos, nereikia galvoti vien tik apie kovidą“, – aiškino pašnekovas.
Anot M. Stankūno, sumažėjęs prieinamumas medikamentams ir nuolatinei sveikatos specialistų priežiūrai padidina įvairių lėtinių neinfekcinių ligų paūmėjimus.
„Taip pat sutrikdo ankstyvosios diagnostikos programų įgyvendinimą ir sąlygoja, kad tam tikros sveikatos problemos (pavyzdžiui, navikiniai susirgimai) bus diagnozuotos pavėluotai. Tikriausiai apie karo milžinišką poveikį psichinei sveikatai ir neverta kalbėti“, – įžvalgomis apie karo poveikį sveikatos sistemai kalbėjo jis.
M. Stankūnas pridūrė, kad karo metu taip pat susiduriama su „susispaudusiais“ sveikatos sistemos ištekliais, t. y. sveikatos priežiūros personalo trūkumu, medikamentų (ne)prieinamumu, sugadinta klinikiniam darbui reikalinga infrastruktūra ir pan.
Sveikatos paslaugos turi būti priimtinos
Medikai pažymi, kad ypač svarbu palaikyti kontaktą su į šalį atvykusiais žmonėmis, apie visai tai teikti išsamią informaciją. Ypač tai aktualu esant dabartinei situacijai, kai daug lietuvių nuo karo bėgančius ukrainiečius priima gyventi į savo namus.
„Čia yra šiandienos pirmaeilis uždavinys, nes galima nepagalvoti apie eilę kitų ligų, kur gali būti, kad žmonės gali turėti patys to nežinodami, o praėję tokį pragarą jie yra labai pažeidžiami. Svarbu, kad sveikatos paslaugos – skiepai, diagnostika būtų ne tik prieinami, bet ir priimtini, kad jie žinotų ir pasinaudotų tuo“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
„Seniai aišku, mikroorganizmai neskiria to, kuris savas, o kuris – priešas. O karas visa tai tik dar labiau užaštrina.“
A. Laiškonis taip pat patvirtino, kad tikimybė atvykėliams atvežti į Lietuvą bet kokią infekcinę ligą, yra reali. Kita vertus, jo teigimu, kiek tenka bendrauti su kolegomis, kol kas kažkokių realių epidemiologinų problemų mūsų šalyje nėra.
Skiepyti nuo tų pačių ligų kaip ir lietuvius
Kalbėdamas apie karo pabėgėlius S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad būtina užtikrinti tinkamą diagnostiką ir imunizaciją.
„Testavimas turėtų būti taikomas atsižvelgiant į diferencinę diagnostiką, priklausomai nuo to, apie kokią ligą gali būti kalbama, turint omenyje tiek COVID-19, tiek kitus dalykus. Aišku, labai svarbi diagnostika pagal simptomus ir, be abejo, skiepai.
Jei nėra dokumentuota ir aiški skiepų istorija, tai tokį žmogų reiktų traktuoti kaip neskiepytą ir atitinkamai skiepyti, kaip siūlo Pasaulio sveikatos organizacija pagal tas rekomendacijas, kokia yra tos šalies epidemiologinė situacija“, – sakė virusologas.
Jo teigimu, kitaip tariant, tai reiškia, kad nuo ko lietuviai skiepija savo vaikus, nuo to iš karto reikėtų skiepyti ir pabėgėlius.
„Jie kaip ir tampa mūsų piliečiai, epidemiologine prasme juk nesvarbu, koks žmogaus pasas ir statusas, jei jis čia būna, reiškia, jis taip pat gali ir užsikrėsti, perduoti užkrečiamą ligą kitiems“, – aiškino S. Čaplinskas.
Jis kartu pirminė, kad dar Amerikos pilietiniame kare buvo paskaičiuota, jog maždaug du trečdaliai iš 660 tūkst. karių žūčių buvo nuo plaučių uždegimo, vidurių šiltinės ir maliarijos, o ne nuo žaizdų.
„Manoma, kad vien dėl to karas užsitęsė maždaug dviem metais ilgiau. Ir dėl to trečiąja armija pilietiniame kare tuo metu buvo pramintos užkrečiamosios ligos. Dabar situacija kiek kitokia, bet iš esmės pažeidžiamumas lygiai taip pat yra išaugęs“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Anot jo, tai dar kartą parodo, koks turi būti koordinuotas, savalaikis, vieningas atsakas į užkrečiamąsias ligas. „Seniai aišku, mikroorganizmai neskiria to, kuris savas, o kuris – priešas. O karas visa tai tik dar labiau užaštrina“, – pridūrė jis.
Teiks nemokamą būtinąją pagalbą, kompensuos vaistus
Valstybinė ligonių kasa (VLK) yra informavusi, kad nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiu į Lietuvą dėl karo pasitraukusiems ukrainiečiams suteikta teisė pasinaudoti daugeliu būtiniausių sveikatos priežiūros paslaugų.
Ukrainiečiams garantuojama skubioji medicinos pagalba, nėštumo priežiūra, pagalba prasidėjus gimdymui bei kitos būtinos I, II ir III lygio sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jiems prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų.
Taip pat teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos užsieniečiams, patyrusiems sužeidimus karinių veiksmų Ukrainoje metu.
Be to, ukrainiečiams turi būti užtikrinama nemokama imunoprofilaktika nuo COVID-19 koronaviruso infekcijos bei nepilnamečių profilaktinis patikrinimas ir skiepijimas pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
„Minėtu įsakymu nustatyta esant poreikiui savivaldybėms pasitelkti visus turimus išteklius, kad būtų užtikrintas savalaikis pavėžėjimas užsieniečiams į antrinio ir tretinio lygio paslaugas teikiančią gydymo įstaigą planinėms paslaugoms gauti bei paslaugoms, teikiamoms fizinės medicinos ir reabilitacijos įstaigoje“, – pranešė VLK.
Nepaprastosios padėties metu, VLK organizuoja sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą reikalingu vakcinų kiekiu (išskyrus vakcinas nuo COVID-19) bei išvardintų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą ukrainiečiams Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, kompensuojant jas iš valstybės biudžeto.
