.jpg)
Dar visai ką tik skelbta apie Kinijoje dėl COVID-19 protrūkių karantinuojamus milijoninius miestus. Taip pat naujas omikrono sukeltas užsikrėtimų pakilimas stebimas ir Europos šalyse. Ar gali nauja omikrono banga atsiristi ir iki Lietuvos?
To paklaustas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis visų pirma pastebėjo, kad Lietuvai dar su pirmuoju omikrono pakilimu sekasi tvarkytis ne per sklandžiausiai.
„Pas mus dar nėra nusiritęs ir pirmas pakilimas. Gal nelabai dėmesio bekreipiam, bet per parą turime įvairiai – ir 5 tūkst. užsikrėtimų skaičių. Tai dar labai didžiuliai skaičiai ir labai nenoriai ta banga leidžiasi. Taigi mes dar nesame susitvarkę su tuo, ką turėjome. Ir tai, kad nusileidimas stabtelėjo kažkur per vidurį bangos ir leidimasis yra labai lėtas, tai kiek neramina“, – portalui tv3.lt komentavo jis.
Reikia susitvarkyti su šia banga
Anot profesoriaus, Lietuva dar toli gražu nėra priartėjusi prie raudonos zonos, kuriai pasiekti reikėtų, kad atvejų rodiklis nukristų iki mažiau nei 1 tūkst. atvejų.
„Ir kas dar labai svarbu, kad iš atliekamų tyrimų šiuo metu vis dar yra labai aukštas procentas – apie 50 proc. teigiamų atvejų. O kad pereitume į raudonąją zoną, reikia, kad procentas būtų ne didesnis kaip 10 proc. taigi mums dar labai reikia tvarkytis su šia banga. Nerimą kelia ir pakankamai didelis mirčių skaičius“, – kalbėjo jis.
J. Augutis sutiko, kad negalima atmesti, jog sulauksime ir naujo bangos pakilimo. Juo labiau kad tam įtakos turi ir sezoniškumas – koronavirusams būdingi pavasariniai pakilimai.
„Tokia tikimybė yra. Ir jei žiūrėtume bendrą pasaulio tendenciją, tai per paskutines dvi savaites, kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), bent po 8 proc. yra vėl atvejų kilimas į viršų. Ir atitinkamai su tuo susijusios ir mirtys, ligoninės bei kiti parametrai“, – komentavo jis.
Žmonės atsipalaidavo ir nebesibaimina?
Paklaustas, kas – ribojimų panaikinimas, vakcinacijos apimtys ar paties viruso pokyčiai – galėjo labiausiai lemti koronaviruso atvejų pakilimą, J. Augutis teigė, kad sunku įvardyti vieną priežastį.
„Nėra vieno paaiškinimo, yra labai daug veikiančių dalykų. Atrodytų, gal žemesnis vakcinavimo laipsnis galėtų nulemti, bet ne – pavyzdžiui, Vokietija, kuri tikrai turi vieną iš aukščiausių vakcinavimo lygį, joje banga išvis nesileidžia į apačią. Tiesiog užkilo į viršų ir visą mėnesį tokiose aukštumose laikosi. Panašiai yra su Austrija, kur ir sveikatos sistema yra stipri, ir vakcinavimas neblogas“, – vardijo jis.
Visgi profesorius sutiko, kad galbūt vienas situaciją galinčių paaiškinti aspektų – paties visuomenės požiūrio pasikeitimas.
„Taigi mes dar nesame susitvarkę su tuo, ką turėjome. Ir tai, kad nusileidimas stabtelėjo kažkur per vidurį bangos ir leidimasis yra labai lėtas, tai kiek neramina.“
„Gal žmonės labiau atsipalaidavo, gal labai paveikė tai kad susirgimai, kurie yra susiję su omikron atmaina, jie yra ženkliai lengvesni, ypač pasiskiepijusiems žmonėms. Tai tas turėjo didelės įtakos žmonių elgsenai ir tiesiog nustojama saugotis, laikytis reikalavimų ir atitinkamai naujų užsikrėtimų skaičius yra labai didelis. Juo labiau kad nemažas skaičius – apie 15 proc. yra pakartotinių susirgimų“, – sakė J. Augutis.
Pašnekovas teigė, kad labai nedaug šalių visiškai pavyko susitvarkyti su pandemijos pakilimu. Čia jis išskyrė nebent Švediją, kur kritęs naujų atvejų skaičius iki minimumo ir nestebimas pakilimas.
„Tačiau jei žiūrėtume į pietų šalis – Prancūziją ar kitas, tai nepavyko iki pat žemumų bangai nukristi ir stebimas vėl nedidelis kilstelėjimas. Taigi siečiau tai su tuo, kad lengvi omikrono simptomai žmonių taip nebegąsdina. Bet tai ir objektyvu – mirčių skaičius tose šalyse, kur aukšti vakcinacijos rodikliai, kur stiprios sveikatos sistemos, ten mirčių skaičius pakankamai mažas. Ir viskas ten panašėja į epidemiją, o ne pandemiją“, – pastebėjo VDU rektorius.
Tiesa, spartesnis koronaviruso paplitimas dalies mokslininkų siejamas ir su omikron atmainos subvarianto BA.2 kai kuriose šalyse išplitimu.
Rekordinis mirčių skaičius
Komentuodamas dabartinę epidemiologinę situaciją LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas savo ruožtu atkreipė dėmesį į situaciją kitame regione ir konkrečiai – Honkonge. Jo manymu, spartų atvejų augimą čia labiausiai paaiškinti būtų galima vakcinacijos lygiu.
„Nors atrodo, kad tokia šalis mums labai tolima, bet ten šiuo metu yra didžiausias mirtingumas nuo kovido pasaulyje. Ten per paskutines 7 d. mirtingumas nuo COVID-19 siekė 250 mirčių 1 mln. gyventojų. Palyginimui Lietuvoje per tą patį laikotarpį turėjome 36 mirtis 1 mln. gyventojų. Tai Lietuvoje niekada per savaitę nemirdavo tiek žmonių, kiek dabar Honkonge. Ir lyginant su tais pačiais italais, ispanais, kai buvo didelis COVID-19 proveržis, tai niekur nerandu tokių skaičių, kurie fiksuojami Honkoge.
Ir čia vienas momentas yra pats omikronas – jis gerokai užkrečiamesnis, o kitas dalykas – mažas vyresnio amžiaus žmonių vakcinacijos procentas. Ten tik apie 37 proc. vyresnių nei 80 m. žmonių yra vakcinuoti dviem dozėmis“, – komentavo profesorius, pridurdamas, kad taip pat įtakos galėjo turėti ir tai, kad Honkongas naudojo kinišką vakciną, kuri turi mažesnį efektyvumą prie naujų atmainų.
Įspėjo dėl karo pabėgėlių
Anot specialistų, ne mažiau aktualus momentas šiandienos kontekste yra ir tai, kaip epidemiologinę situaciją gali pakeisti karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Buvęs Europos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis pažymėjo, kad dabar pats laikas stebėti atvykstančių žmonių epidemiologinę situaciją, turint omenyje, kad dalis pabėgėlių yra nevakcinuoti ir gali pernešti virusą.
„Dabar yra 3,2 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, tuo metu Ukraina nepasiekia gerų vakcinavimų rezultatų ir čia susirgimų skaičiai COVID-19 dideli. Ir dabar katastrofos akivaizdoje mirčių nuo kovido fiksuojama daug, yra labai didelis trūkumas net medikamentų, deguonies ir t.t.
„Ukraina nepasiekia gerų vakcinavimų rezultatų ir čia susirgimų skaičiai COVID-19 dideli.“
Taigi tarp pabėgėlių greičiausiai gali būti dalis žmonių visai nevakcinuotų. Ir dabar stebimas didžiulis infekcinių susirgimų skaičius tarp žmonių ir vaikų susirgimų. Todėl ir PSO iš karto įspėjo ir padarė tokį dokumentą visoms šalims, rekomendaciją, kad reikia padidinti budrumą, atsekamumą, testavimo galimybes, ypač jei tikimasi priimti daugiau žmonių. Taip pat [svarbu] išsiaiškinti, ar atvykę žmonės yra vakcinuoti ir skubiai vakcinuoti ir sekti, nes banga gali pakilti“, – komentavo jis.
Galvojant apie tolesnius pandemijos atlaisvinimus V. P. Andriukaitis siūlė vertinti skaičius: „Jei jie laikosi tokie, tai dar keletą savaičių, manyčiau, kad neskubėčiau apribojimų nuimti, kad nebūtų didesnės bangos.“
Vyriausybė svarsto ribojimų atlaisvinimą
Vyriausybė gi skelbia, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl tolimesnių galimų pandemijos atlaisvinimų ir apskritai ruošiamas išėjimo iš pandemijos planas. Tiesa, kartu patikinama, kad situacija bus vertinama įvairiais aspektais.
„Situacija tikrai yra pasikeitusi, nors ir kiekvieną dieną nustatomi nemaži viruso atvejų skaičiai. Turime pripažinti, kad pats virusas tapo mažiau pavojingas, mes taip pat žinome, kad visuomenė jau yra stipriai imunizuota tiek ir vakcinų pagalba, tiek ir natūraliai. <...> Virusas niekur nedingo, tačiau imunizuota ir per dvejus metus išmokusi elgtis visuomenė į šitą virusą žiūri kitaip“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė.
Paklausta, kada konkrečiai būtų planuojama atsisakyti ribojimų, ji teigė, kad konkrečios datos dar nėra. Čia pašnekovė pažymėjo, kad tai susiję ir su atvykstančiais karo pabėgėliais. „Rizika atvykstančių nevakcinuotų ar infekuotų asmenų yra šiek tiek padidėjusi. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat atlieka visus žingsnius – kiek galima testuoja atvykėlius, jiems vakcinaciją nuo COVID-19 rekomenduoja, jei jie nėra pasiskiepiję. Yra ir kitų infekcijų riziką, todėl planai ir rekomendacijos, ką reikėtų daryti pabėgėlių krizės metu, yra vertinamos, rizika vertinama taip pat“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Visgi ji pastebėjo, kad Vyriausybė nuosekliai vykdė atlaisvinimus gerėjant situacijai ir atsižvelgiant į hospitalizacijos ir reanimacijų skaičius. „Tai ribojimų panaikinimai yra derinami ir toliau. <...> Panaikinimas reiškia, kad pereitume ne į prievolę, o į rekomendaciją“, – kalbėjo premjerės patarėja.
Plačiau apie ruošiamus ribojimus kviečiame žiūrėti vaizdo įraše:
Savo ruožtu J. Augutis teigė, kad kol Lietuva dar nepasiekė raudonosios epidemiologinės zonos, su atlaisvinimais skubėti nereikėtų.
„Tikėkimės, kad per kokį mėnesį Lietuvoje pavyks su ta banga susidoroti, bent jau į raudonąją zoną pereiti. Ir kol šios ribos nepasieksime, manyčiau, skubėti atlaisvinti ribojimų nereikėtų.
O tie tolimesni viruso pakilimai priklausomai nuo sezono bus neišvengiami. Bet visuotinai priverstinai išlaikyti tuos reikalavimus išlaikyti, matyt, bus ir labai sunku, ir galbūt netiksli. Toliau daugiau pereiti reikės į rekomendacijas, o kaip jų laikysimės jau bus kiekvieno asmeninis reikalas“, – komentavo profesorius.
