Viena pajėgiausių Lietuvos maratonininkių 35 metų Živilė Balčiūnaitė antradienį išvyksta į Japoniją, kur lapkričio 16 dieną Jokohamos moterų maratone varžysis su pačia 2012 metų Londono olimpiados nugalėtoja ir rekordininke etiope Tiki Gelana. „Norime grįžti į elitą“, - teigė pati bėgikė ir jos treneris Romas Sausaitis.
3,7 mln. gyventojų turinčiame Jokohamos mieste Ž. Balčiūnaitė bėgs jau trečią kartą, o per visą karjerą Japonijoje – septintą. Sėkmingiausi bėgikei buvo 2005 metai, kai Tokijaus maratone ji pagerino Lietuvos rekordą, trasą įveikusi per 2 val. 25 min. ir 15 sek.
„Kokie tikslai? Sugrįžti į elitą. Jokohamoje bėgs daug pajėgių maratonininkių, mums geras rezultatas būtų geriausiųjų šešetukas, - Balsas.lt komentavo treneris R. Sausaitis. – Tai ir pasirengimo kitų metų pasaulio čempionatui bei 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadai dalis.“
Ž. Balčiūnaitės startas Jokohamoje – paskutinis Lietuvos atstovės bėgimas oficialiose tarptautinėse varžybose šiais metais. Kitos pajėgiausios Lietuvos maratonininkės Diana Lobačevskė, Rasa Drazdauskaitė ir Remalda Kergytė ruošiasi iššūkiams kitų metų pavasarį.
O kokia Ž. Balčiūnaitės nuotaika prieš išvykstant į Japoniją? „Visada gera. Tik oras mane nervina. Esu jautri orams. Nesiskundžiu orais Lietuvoje, bet jaučiu jų kaitą. Kai jie keičiasi, man sunku. Treneris sako, kad sinoptike gal būsiu“, - juokėsi bėgikė.
– Dabar visą dėmesį skiriate Rio de Žaneiro olimpiadai. Ar ji bus paskutinė karjeroje?
– Noriu dar bėgti iki Tokijaus olimpiados 2020 metais. Tai – mano miestas. Dabar vyresnės bėgikės vis daugiau laimi. Net ir būdamos virš 40 metų. Taip kad Tokijus man dar tikrai įveikiamas.
– Po lapkričio 16 dienos Jokohamos maratono laukia poilsis?
– Mes ne buhalteriai, kad uždarę duris ilsėtumėmės. Nėra poilsio. Darbas tik šiek tiek palengvėja, atsikvepi.
– Po dopingo bylos teko sutikti daug priešiškai nusiteikusių žmonių? Kaip su tuo susidorojote?
– Priešiškai nusiteikusių nesutikau visai. Man gal pasisekė išvengti tokių žmonių. Gal į akis bijo pasakyti. Iš visų labiausiai japonai mane palaiko.
– Dabar daug bėgiojančių žmonių – Vilniaus Vingio parke net prasibrauti sunku. O kaip buvo anksčiau?
– Tikrai nedaug. Trenerio komanda. Kai visos grupės išsibarstė, vos ne 10 metų buvo tuščia. Šiais metais neįtikėtina. Net vėlai vakare – apie 11 valandą – važiuoju į parduotuvę ir net krūpteliu, kai pro šalį kas prabėga.
– Dabar bėgiojančiais niekas nesistebi...
– Anksčiau šaipydavosi. „Viens du trys, opa opa“ – ir panašiai. Taip buvo prieš 16-20 metų. Šaipėsi nuolat. Kituose miestuose „tai ateina“ lėčiau. Anksčiau būdavo kaime bėgi, senukai klausia, gal pavežti ant vežimo. Paauglė atostogaudavau ir pabėgiodavau kaime. Sakydavo, ko gi tu, vaikeli, vargsti. Dabar lauko darbų nėra, perėjome į sportus.
– Dažniausiai bėgti norintys pradėti žmonės skundžiasi, kad sunku prisiversti. Ką patarsite?
– Pasiimti draugą. Arba šunį. Prisiversi. Su draugu susitarsi ir neturėsi kaip nusukinėti. Man kai būna liūdna ar tingisi, pasiimu šunį. Man užeina tingulys, ypač, kai kokia dargana ar lietus už lango. Tuomet pasiimu šunį, kad smagiau būtų.
– Bėgikui prasto oro nėra?
– Nėra. Kaip mama sako: „Reikia“. Toks darbas.
– Brangūs bateliai, išmanūs pulsometrai, šiuolaikinėmis technologijomis persunkta apranga, energetiniai „geliukai“. Ar tai padeda bėgti?
– Mano draugė Jelena Prokapčiuk, Latvijos maratonininkė, juokėsi iš vieno mėgėjo. Tas priėjęs pradėjo apie laikrodį kalbėti, kaip čia tie metrai. O ji sako, koks skirtumas – 50 m daugiau ar mažiau. Pasižiūriu pulsą ir viskas. Mėgėjas nustebo. Nebėga daiktai. Bėgi tu pats. Esmė – pulsas. Pati jaučiu, kada jau širdžiai per daug net be pulsometro. Svarbiausia – avalynė. Bėgančiam žmogui tai padės apsaugoti stuburą, raiščius, sąnarius. Rūbai palauks.
– Ką galite pasakyti apie bėgimą lauke ir sporto klube ant bėgimo takelio?
– Kaip mano mėgėjas vyras pasakytų, kad natūralus bėgimas yra geriausias. Ant takelio tik kojas kilnoji, o lauke turi jas ir pernešti.
– Kokios charakterio savybės ugdomos bėgant?
– Valia. Pirmiausiai – išeiti. Paskui sunku sustoti. Kantrybė, azartas.
– Sako bėgiko stiprios tik kojos. Ar tik?
– Viskas svarbu. Kojos kai kada pavargsta, o į kalniuką reikia ir rankomis padirbti. Viskas turi būti sistemingai išdirbta. Zigmas Živatkauskas, buvęs disko metiko Virgilijaus Aleknos masažuotojas, sakė, kad kai pavargsta didieji raumenys, dirba smulkieji.
TIK FAKTAI
Savo vardo bėgime spalio 18 dieną Živilė Balčiūnaitė tarp moterų 10 km distancijoje užėmė trečią vietą – 35 min. 36 sek. Antroji finišavo Remada Kergytė (34:57 min.), nugalėtoja tapo Diana Lobačevskė (34:33 min.).
Rugsėjo 27 dieną Živilė Balčiūnaitė triumfavo Nidos pusmaratonyje. Romo Sausaičio auklėtinė 21 kilometrų 98 metrų distanciją įveikė per 1 val. 16 min. ir 37 sek.
Rugsėjo 14 dieną Minske vykusiame pusmaratonyje Ž. Balčiūnaitė užėmė trečią vietą (1:14:30). Lietuvę trasoje aplenkė baltarusės Marina Domancevič (1:13:33) ir Olga Mazurenok (1:13:40).