Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius antradienį feisbuke rėžė tiesiai šviesiai – premijos paralimpiečiams yra neadekvačios. Nuo sveikųjų jos skiriasi bent septynis kartus.
„Dabar, kai visi, pradedant nuo Švietimo, mokslo ir sporto ministru, premjere ir baigiant Prezidentu, oficialiai sveikina paralimpiečius Edgarą Mataką ir Osvaldą Bareikį, iškovojus Tokijo paralimpinių žaidynių bronzą, aš jų klausiu: kiek yra nuoširdumo jūsų žodžiuose?
Tai jūs jiems į akis pasakykite, jog jie yra septynis kartus prastesni už sveikuosius medalininkus ir dėl to gaus septynis kartus mažesnes premijas. O ir šiaip jų bronzos medaliai kažkokie tokie nelabai faini ir už juos jie rentų negaus. Va jei būtų sidabras ar auksas, tada kita kalba,“ – rėžė Rio paralimpiados sidabro ir aukso laimėtojas.
Šiai dienai paralimpiniai prizininkai tenkinasi tokiomis premijomis: auksas – 18320, sidabras – 9160, bronza – 6120, ketvirta vieta – 4200 eurų.
Palyginimui, olimpinių žaidynių prizininkai džiaugiasi tokiomis sumomis: už auksą – 121 tūkst. 960, už sidabrą – 61 tūkst., o už bronzą – 45 tūkst. 760 eurų. Skiriamos premijos ir už žemesnes vietas olimpinėse žaidynėse: ketvirtoji įvertinta 24 tūkst. 400, penktoji – 18 tūkst. 320, šeštoji – 12 tūkst. 200, septintoji – 9160, o aštuntoji – 6120 eurais.
Seimas jau sureagavo į aštrų M. Biliaus žodį ir penktadienį rengs posėdį, kuriame bus aiškinamasi, „kodėl olimpiadų ir paralimpinių žaidynių nugalėtojams ir prizininkams skiriamų premijų dydis skiriasi net septynis kartus.“
Paralimpinio komiteto prezidentas patvirtino, kad kvietimą į posėdį gavo. Akivaizdu, kad lūkesčiai yra dideli.
„Taip, buvome pakviesti į posėdį, esame informuoti. Ką aš ir sakiau viešai, premijos turi būti ne tokios. Tą klausimą ir kelsime – portalui tv3.lt sakė M. Bilius. – Ministerija sako, kad yra mažesnė konkurencija. Įdomu, kaip jie tai skaičiuoja. Viceministro pateiktas skaičiavimas išvis neatitinka realybės.
Jie sudeda medalius, sportininkų skaičių, padalina ir sako, kad į olimpinį medalį pretenduoja 30, o paralimpinį – 9 sportininkai. Tai gali būti netikslu, bet kažkas tokio. Tačiau neatsižvelgiama, kad paralimpinėse žaidynėse yra kvotų sistema – negali dalyvauti daugiau nei 4500 sportininkų dėl infrastruktūros.
Olimpinis miestelis talpina apie 11 tūkst. sveikųjų, o neįgaliųjų – 4500. Taip pat, personalas – reikia trenerio, lyderio kuris bėga kartu, reikia daugiau vietos su vežimėliu ir taip toliau. Tai nėra mūsų sportininkų, o pačių varžybų problema“.
„Paneigsiu dar vieną tezę. Rio olimpines žaidynes stebėjo 5,2 mlrd., paralimpines – 4,1 mlrd., o pasaulio futbolo čempionatą stebi 3,85 mlrd. žmonių. Pats renginys tikrai pritraukia žmonių, tad aš turiu savo argumentų tiems, kurie sako vienaip ar kitaip.
Reikia žiūrėti iš žmogiškosios pusės. Toje pačioje Latvijoje tiek olimpinis, tiek paralimpinis auksas vertinamas vienodai. Man bus labai įdomu išgirsti tas priežastis, kodėl mūsų premijos septynis kartus mažesnės“, – sakė M. Bilius.
Griežta pozicija iš paralimpinio komiteto gali kilti ir vedina natūralaus palyginimo. Paralimpinio čempiono premija šiai dienai verta tiek pat, kiek olimpinėse žaidynėse penktoji.
Edgaro Matako ir Osvaldo Bareikio bronzos medaliai lyginasi su aštuntąja vieta olimpinėse žaidynėse. Tai prilygsta plaukiko Dano Rapšio užimtai vietai – jis liko paskutinis 200 m laisvu stiliumi finale.
„Teisinga būtų lygybė – sumos neturime. Premijos turi būti vienodos visiems,“ – nedvejojo M. Bilius, paklaustas, kokia premija turėtų būti.
Savo feisbuko paskyroje paralimpinis disko metikas ir rutulio stūmikas pripažino, kad su šiuo klausimu jau ne kartą varstė valstybės institucijų duris, bet atsakymas kažkur „įstrigdavo“.
„Per savo valdymą supratau, kad taip dirba valstybinės institucijos. Kreipiesi, lauki du mėnesius ar pusę metų.
Pavyzdžiui, mes kreipėmės į Vyriausybę dėl premijų padidinimo. Tada Vyriausybė po kurio tai laiko atsako, kad yra išsiųstas kreipimasis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl skaičiavimų atlikimo.
Tik dabar atėjo atsakymas, kad jie padarė „rimtą studiją“. „Rimta studija“ tai yra paskaičiuoti kiek yra sportininkų ir padalinti. (juokiasi) Rytoj kelsime tą klausimą. Aritmetiškai gi galima suskaičiuoti per penkias minutes, kokia ta „rimta studija“.
Jie paskaičiavo, išsiuntė pasiūlymą Vyriausybei dėl premijų didinimo. Mes kalbėjome, kad pirmas žingsnis, supažindant visuomenę su neįgaliųjų sportu, galėtume daryti bent 50 proc. nuo sveikųjų. Tikėjomės bent tokio žingsnio, bet kiek iš viceministro girdėjau, tai siūloma daryti 25 proc. Mes manome, kad tai yra neteisybė,“ – lėtą procesą apibūdino M. Bilius.
„Kitose šalyse situacijos įvairios. Gali būti ir keturis kartus mažesnės, gali būti ir lygios. Posovietinių valstybių pavyzdžiai – Ukraina, Rusija – jų premijos vienodos.
Čia reikia tiesiog atsisėsti ir kalbėti, per kokią prizmę žiūri valstybė. Jei toliau skirstome žmones, tai toliau skirstome premijas ir nereikia tada teigti, kad esame už žmogaus teises ir mums rūpi žmones. Kol kas piliečiai, turintys negalią, yra diskriminuojami,“ – pridėjo M. Bilius.
Kaip jau minėta, penktadienį Seime vyks neeilinis posėdis. Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė šaukia pasitarimą dėl atviros kritikos iš paralimpinio komiteto.
Seimo narė pripažįsta, kad dabartinė situacija netenkina nei vienos pusės.
„Pati esu pirmininke dar neilgą laiką, tad sunku pasakyti, kodėl šis klausimas strigo anksčiau. Pagal turimą medžiagą, galiu pasakyti, kad paralimpiečių ir kurčiųjų premijos yra sudėtos į vieną lygmenį. Žaidynių populiarumas ir Lietuvos vardo garsinimas yra skirtingo lygio, tad reikia tai svarstyti,“ – sakė M. Ošmianskienė.
Vis tik parlamentarė visiškos lygybės nežada – tam turi ir argumentą.
„Daug priklauso nuo to, kokie bus atsakymai, bet šiuo metu siūloma atsižvelgti į olimpiečių premijas. Vienodų premijų kol kas siūlyti negalvoju.
Vis tik olimpinėse žaidynėse gali dalyvauti visi žmonės – tame tarpe ir žmonės su negalia. Istorijoje tokių žmonių yra nemažai, tad sulyginti šių olimpiadų nenorėčiau, – sakė M. Ošmianskienė. – Manau, kad kompromisas 50-čiai procentų būtų geras.
Vis tik pradedame nuo to, kad šiai dienai didžiausia problema yra, kad paralimpiečių premijos yra sulygintos kurtiesiems sportininkams.“
Tuo tarpu Švietimo, mokslo ir sporto viceministrui (ŠMSM) Linui Obcarskui teko išskirtinis M. Biliaus dėmesys. Pastarasis feisbuke priminė kolegai, kad pačiam irgi yra tekę dirbti su paralimpiečiais.
„Sporto viceministre Linai Obcarskai, tik noriu priminti, kad Osvaldas Bareikis ne kartą yra „davęs kruopų“ sveikiems sportininkams ir tapęs prizininku jūsų vadovautos Lietuvos sambo federacijos varžybose. Taigi, susitikę turėsime galimybę pakalbėti apie paralimpinio sporto ir jo atletų lygį,“ – rašė M. Bilius.
L. Obcarskas sureagavo į M. Biliaus žodžius.
„Tikrai nesu labai aktyvus feisbuko vartotojas, bet sureagavau. Mindaugas pareiškė nuomonę, mes tai aptarsime darbo grupėje, esame šį klausimą nagrinėję ir ne kartą.
Radau ir senesnį jo kreipimasi po Rio žaidynių. Tada Vyriausybė davė vienkartinę išmoką, bet apskritai – ar vienkartines išmokos išsprendžia neįgaliųjų sporto visus klausimus?
Būtų labiau tikslinga, kad siektume sistemino požiūrio – infrastruktūra, treneriai, reikiamos metodikos, inventorius. Verta paminėti, kad esame olimpinio sporto premijavime antri, nors pagal pajamas esame žemiau,“ – sakė L. Obcarskas.
Taip pat, viceministras pridūrė, kad premijos jau turėjo didėti, bet įstatymas tikrai „užstrigo“ Vyriausybės kabinetuose.
L. Obcarskas pabrėžė, kad šiai dienai pagrindinis matas yra konkurencija olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse.
„Pradinė mūsų vizija pavasarį buvo premijas truputį didinti. Dabar jos yra 6,6 karto mažesnės nei olimpiečių. Apskaičiavome, kad konkurencija yra 4,5 karto mažesnė nei olimpiečių, o premijavimą norėjome didinti dvigubai. Tada būtų didesnis premijavimo augimas nei teorinė konkurencija.
Planavome, kad įsigaliojus įstatymui teisę įgautų ministrė, bet iki birželio jis ten ir užstrigo. Po to prasidėjo vasara, olimpinės žaidynės, tad nutarimas liko nesvarstytas.
Iš kitos pusės, nematytume didelės problemos pakelti premijas dvigubai, bet žiūrime sisteminius dalykus. Mums būtų svarbiau turėti neįgaliųjų sporto praplėtimą visoje šalyje – atsirastų daugiau projektų, pritaikoma infrastruktūra.
Žinoma, džiaugiamės esamais rezultatais, sveikiname du medalininkus, galbūt dar vienas bus iš golbolininkų. Tikrai paskatinsime sportininkus, bet neįgaliųjų sporto priėjimas, finansavimas, požiūris turėtų būti kitoks,“ – pasakojo L. Obcarskas.
ŠMSM viceministras sureagavo ir į M. Biliaus pasiūlymą premijas skirstyti lygiai tiek olimpiečiams, tiek paralimpiečiams. Pasak L. Obcarsko, toks žingsnis nebūtų teisingas.
„Matote, sekantis etapas yra pagrįsti tokį žingsnį. Tikrai galiu skaičiais įrodyti, kad konkurencija yra žymiai didesnė olimpiečiams. Taip, galbūt tai būtų gražu, bet ar tai būtų teisinga kitų sportininkų atžvilgiu? Būtume apkaltinti lėšų švaistymu.
Jeigu suvienodintume sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų premijas, tai reikėtų skirti papildomai 1,2 mln. eurų. Toks buvo projektas ir planas. Iš esmės, neįgaliesiems būtų išleidžiama daugiau nei olimpiečiams. Aišku, čia yra projektas, tų lėšų reikėtų skirti gal ir mažiau, bet faktas – neįgaliesiems išleistume daugiau.
Turime laikytis kažkokios tvarkos. Norime diskutuoti, galimybes didinti premijas matome. Yra tokių šalių, kuriose premijos yra lygios, kaip Latvija. Vis tik ten apskritai premijos yra mažesnės. Tokiu atveju, turėtume mažinti olimpiečių premijas ir didinti paralimpiečių. Manyčiau, kad tai nebūtų geras sprendimas.
Siūlysime didinti, bet pamatuotai, atsižvelgiant į konkurenciją,“ – ministerijos poziciją dėstė L. Obcarskas.
