41-ąjį gimtadienį švenčiantis T. Masiulis ne tik prisiminė legendines „Žalgirio“ pergales, bet ir papasakojo, kokie buvo jo pirmieji žingsniai krepšinio aikštelėje bei palygino viską su šiais laikais. Skirtumas, anot T. Masiulio, tarsi diena ir naktis, bet svarbiausia, kad Lietuvai ir toliau pavyksta išlaikyti aukštą krepšinio lygį ir nustebinti visą pasaulį skambiomis pergalėmis.
Kauno „Žalgirio“ dublerius treniruojantis T. Masiulis yra vienas iš kelių dešimčių tūkstančių sirgalių, kurie jau prisijungė prie analogų neturinčio Pasaulinio „Žalgirio“ fanų surašymo (Daugiau: www.zaliabalta.lt). Surašymą palaikantis „Utenos alus“ tiki „Žalgirio“ sėkme naujame sezone ir linki komandos fanams žaliai baltai nudažyti ne tik Lietuvą, bet ir pasaulio šalis, kuriose yra bent vienas žmogus, „Žalgirio“ vardą tariantis su pasididžiavimu.
Pirmas krepšinio lankas ir valu siūti sportbačiai
T. Masiulis pasakoja, kad prieš pradėdamas lankyti krepšinio treniruotes išbandė įvairias sporto šakas: „Turėjau vyresnį brolį, kuris labai domėjosi sportu. Kartu pamėginome žaisti futbolą, krepšinį, lauko tenisą. Bet labiausiai sudomino būtent krepšinis. Juolab, kad tuomet buvo auksiniai „Žalgirio“ laikai ir visa šeima tiesiog „sirgdavo“ krepšiniu.“
Būdamas 10 metų, Tomas į pirmąją krepšinio treniruotę atėjo pats. „Pats susiradau, kur vyksta treniruotės ir nutariau pabandyti. Tėvai nepaėmė už rankos ir neatvedė. Lankiau treniruotes, nors didelių vilčių sporte nepuoselėjau. Iš pradžių man nelabai sekėsi, bet nenuleidau rankų. Taip pavyko prasimušti į profesionalų krepšinį“, - sunkius pirmuosius žingsnius prisiminė buvęs krepšininkas.
Jis puikiai prisimena, kaip brolis prie daugiabučio durų įėjimo pritaisė iš vielos išlenktą krepšį: „Įsivaizduodavome, kad Sporto halėje žaidžiame (juokiasi – aut. past.). Tinkliuką nusimezgę net buvome. O mėtydavo lauko teniso kamuoliuką. Smagūs laikai buvo, kai prisimeni.“
Krepšininko karjeros pradžioje T. Masiuliui kildavo didelių problemų dėl sportinės avalynės. „Mano koja yra 49 dydžio. Tačiau tais laikais apskritai labai sunku būdavo įsigyti batus. Sporto mokyklose niekas batų neduodavo. Kaip ir visi, turėjau „inkariukus“, kurių padas kone per dvi dienas atšokdavo.
Kaip dabar prisimenu, kad 12 klasėje per pusbrolį, iš krepšininko Dariaus Lukmino pavyko gauti normalius sportinius batus. Tada per treniruotes buvau vienas iš geriausių, pagal batus. Pamenu, kad tie batai buvo suplyšę ir pačiam teko juos siūti su žvejybiniu valu“, - pasakojo T. Masiulis.
„Žalgirio“ triumfas – nepamirštamas
Buvęs krepšininkas užtikrino, kad „Žalgirio“ triumfas „Eurolygoje“ – vienas pagrindinių jo karjeros laimėjimų. „Tai buvo didelis įvykis. Negyvenu praeitimi, bet prisiminti tuos laikus yra vienas malonumas. Nors tuometiniame „Žalgiryje“ buvau vienas jaunesnių žaidėjų ir neišsiskyriau ypatingais statistiniais rodikliais, tačiau kiekvienas atkovotas kamuolys ar gerai pastatyta užtvara tuo metu man teikė daug džiaugsmo. Juk svarbiausia – komandos pergalė“, - prisiminė buvęs žalgirietis.
Pašnekovas užtikrino, kad mėgavosi kiekvienomis varžybomis. O „Žalgiriui“ skinant vieną pergalę po kitos, krepšininkai pradėjo stipriau tikėti savo jėgomis: „Pirmosios pergalės iš tikrųjų įkvėpė. Nežinojome, kur yra mūsų riba žaidžiant su galingiausiais Europos klubais. Tačiau galiausiai pasiekėme finalo ketvertą ir galvose kirbėjo mintis, kad galime laimėti trofėjų.“
Be laimėto „Eurolygos“ finalo, krepšininkas prie išskirtinių karjeros pergalių priskyrė ir 2000 m. Sidnėjaus olimpiados ketvirtfinalį. Jame lietuviai įveikė galingą Serbijos rinktinę. „Serbų niekaip nepavykdavo nugalėti, o tada sužaidėme puikiai. Istoriškai buvo likusių tam tikrų nuoskaudų. Kad ir prisiminus tą patį 1995-ųjų finalą, kuriame galinga Lietuvos rinktinė su Saboniu, Marčiulioniu ir kitais garsiais krepšininkais priešakyje skaudžiai pralaimėjo finalą tuometinei Jugoslavijai“, - prisiminimais dalijosi T. Masiulis.
Rezultatų siekia be diktatūros
Krepšininko karjerą užbaigęs T. Masiulis, prieš penkerius metus paragavo trenerio duonos ir iki šiol dirba su jaunaisiais Lietuvos talentais: „Kažkur išvykti nenorėjau. Man pasiūlė trenerio darbą, sakė, pabandyk. Ir pabandžiau. Galiu pasakyti, kad yra visiškai kitas dalykas, kai pats žaidi, ir kai treniruoji. Sunku net palyginti. Daug ko teko išmokti ir galiu pasakyti, kad mokausi iki šiol.“
Paklaustas, ar yra griežtas treneris, pašnekovas tik papurtė galvą. „Per savo karjerą neturėjau trenerio-diktatoriaus. Jie buvo reiklūs, kartais griežti, bet tikrai viskas buvo proto ribose. Todėl ir pats esu toks – rezultatų siekiu be diktatūros priemonių“, - teigė T. Masiulis.
Pokalbiui pakrypus apie šių laikų jaunąją kartą, T. Masiulis pabrėžė, kad dabar jaunieji krepšininkai turi daugiau galimybių: „Galiu pasakyti, kad tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra daug talentingų jaunų žaidėjų. Bet yra ir tokių, kurie pritingi. Skiriasi tai, kad dabar yra labai didelė konkurencija ir norėdamas kažko pasiekti turi tik dar daugiau dirbti.“
Pokalbio pabaigoje T. Masiulis palinkėjo jauniems krepšininkams mėgautis krepšiniu, treniruotėmis. „Ne pinigai, milžiniški kontraktai, o džiaugsmas žaisti krepšinį turi užimti pirmą vietą kiekvieno jauno žaidėjo galvoje“, - apibendrino Kauno „Žalgirio“ dublerių treneris.
Pirmasis T. Masiulio treneris: jis buvo lėtas, bet darbštus
Pirmasis krepšininko treneris Feliksas Mitkevičius pasakojo, kad tiek jaunasis Tomas, tiek jo šeima buvo labai kultūringi. „Pasitaikydavo vaikų tėvų, kurie nuolat landžiodavo į treniruotes ir tam tikra prasme trukdydavo. Tuo tarpu T. Masiulio šeima pasitikėjo treneriais ir taip nesielgdavo“, - prisiminė F. Mitkevičius.
Treneris pasakojo, kad T. Masiulis iš pradžių buvo gana lėtas, todėl dažnai nepatekdavo į startinį penketą: „Būtent tada atsiskleidė Tomo tikrasis charakteris. Net ir negaudamas daug minučių aikštelėje, jis nepriekaištaudavo, o sunkiai dirbdavo treniruotėse ir laukdavo savojo šanso. Kai baigė mokyklą, jis pradėjo žaisti Jonavoje. Tada laikraščiuose skaitydavau apie stipriai pagerėjusius Tomo statistikos rodiklius. Pamenu, kad „Žalgirį“ tuomet treniravo Vladas Garastas. Pasiūliau treneriui įvertinti T. Masiulio žaidimą.“
F. Mitkevičius pridūrė, kad T. Masiulis krepšinyje visko pasiekė tik savo sunkaus darbo dėka. „Prireikė laiko, bet T. Masiulis susiformavo kaip krepšininkas. Maža to, jis žaisdavo komandai, nesivaikė statistikos. Žvelgiant į kai kuriuos dabartinius krepšininkus, toks žaidimo stilius atrodo tarsi išnykęs“, - teigė ilgametis krepšinio treneris.
Pašnekovo nenustebino, kad baigęs krepšininko karjerą T. Masiulis tapo treneriu. „Iš su manim dirbusios jaunuolių kartos, galiu pateikti ir kitų pavyzdžių, kai krepšininkas vėliau tapo treneriu. Vienas ryškiausių – Šarūnas Jasikevičius. Tam tikru metu su aukštaūgiais dirbo ir Žydrūnas Ilgauskas“, - džiaugėsi F. Mitkevičius.
