Šių metų nesėkmė vis dar gyva V. Žalos prisiminimuose – į Dakarą jis vyko keldamas labai aukštus tikslus, bet buvo priverstas trauktis jau pirmame etape dėl sankabos ir variklio gedimų.
„Buvo sudėta daug lūkesčių ir tai pasijuto. Esu gana atsparus tokioms situacijoms, nes turėjome pirmus du Dakarus sunkius, bet lūkesčiai slėgė. Labai padėjo fanų palaikymas – vienas dalykas, kai žmonės rašo žinutes, kitas – kai daro pavedimus. Finansiškai Dakaro mąsteliais tai nėra didelė dalis, bet primena, kad nesi vienas karys ir tą darai ne vien dėl savęs, o dėl visų stebinčių“, – laidoje sakė V. Žala.
Lenktynininkas didžiausio dėmesio sulaukė 2020 m. Dakare, kai laimėjo pirmąjį etapą ir iki šiol yra vienintelis lietuvis, sugebėjęs tą padaryti.
„Mano tikslas ne vieną kartą iššauti, bet pakartoti dar kartą ir dar kartą, užtvirtinti tą tempą. Dabar matau, kad tai įmanoma“, – dabar sako jis.
Laimėti vieną etapą – pasiekta, bet ar įmanoma tikėtis, kad lietuvis kada nors triumfuos visame Dakaro ralyje?
„Su tokia viltimi aš keliuosi iš ryto. Jeigu manęs to paklaustumėte praėjusiais metais – nedrįsčiau sakyti. Šįmet, kai suspurtavome, jaučiu, kad galbūt, įdėjus daug pastangų, gali priartėti prie magiško trejetuko. O kaip prie jo priartėji – tada jau sėkmės klausimas. Manau, kad tai įmanoma, bet negaliu to pareikšti arogantiškai – tai darbo klausimas. Yra daug judančių dalių, ta pati sportinė forma yra kintanti - dabar esu geroje formoje, bet kas bus ateinantį rudenį negali žinoti. Bet šviesa tunelio gale yra“, – gana drąsiai ir atvirai sako V. Žala.
Nors dabar lenktynininkas kelia tokius aukštus tikslus, į sportą jis atėjo vedamas daug paprastesnės priežasties.
„Į šitą sportą atėjau su paprastu tikslu – norėjau greitai lėkti žvyrkeliu. Tikslas iš esmės nepasikeitė, tai yra malonumo šaltinis, kaifuoju važiuodamas kiekvieną kilometrą. Dabar atsirado sportinio rezultato ambicija“, – teigia jis.
Praėjusių metų Dakaras V. Žalai buvo jau šeštasis – visa ši patirtis davė lietuviui daug ne tik kaip sportininkui, bet kaip ir žmogui.
„Pasikeiti kaip žmogus paprastais dalykais. Dakaras išmoko kantrybės, nors esu labai nekantrus žmogus. Su kiekvienais metais ta kantrybė didėja. Dakaras dar išmokė taupyti jėgas, ateina gyvenimiškas nuoseklumas į kiekvieną dieną“, – pripažino V. Žala.
Per šiuos metus keitėsi ir Lietuvos lenktyninkų požiūris ir elgesys vieno kito atžvilgiu: „Dakaras šiek tiek pasikeitė per kelis metus. Dabar yra gero tono ženklas sustoti ir paklausti ar tau viskas yra gerai, nes mes esame iš ten pat. Tai džiugina ir per paskutinius kelis metus įvyko pokytis“.
