Iki jo Modestui yra du keliai – finišuoti šiandien prasidėsiančiame Andalūzijos ralyje, o jei nepasiseks, keliauti į „road to Dakar“ Maroko ralio etapą spalį. Andalūzijoje dėl kelialapio į Dakarą varžosi 200 dalyvių, iš jų net 90 motociklininkų.
„Labai noriu važiuoti jau šiais metais Dakare, o kaip bus, žiūrėsim. Kai tik pradėjau treniruotis, tikrai nemaniau, kad jau po metų galiu važiuoti Dakaro ralyje, bet tai gali tapti realybe“, – sako M.Siliūnas.
Paklaustas, kaip niekada anksčiau motociklu nevažiavęs žmogus jau po metų rungiasi dėl starto Dakare, Modestas atsakė, kad jei labai nori ir dirbi, gali viską.
„Visi niekad nevažiavę motociklu, žali šioje srityje, gali važiuoti varžybose. Tik reikia dirbti ir sutikti gerus trenerius. Ko gero reikia trijų trenerių: motociklo, fizinio ir psichologinio parengimo. Svarbiausia mokytis iš geriausių. Ne iš tų butaforinių geriausių, kurie tik kalba, kad yra pasiekę, o iš tų, kurie realiai daug pasiekę. Šiame sporte taip pat labai svarbu kasdien dirbti su savimi, įtikinti save, pajausti pergalę, kai nugali savo baimes, iššūkius ir suprasti, kad gali viską“, – sako jis.
Pradedantysis sportininkas atkerta abejojantiems, kad tik turintys daug pinigų gali važiuoti Dakare.
„Man fizikos mokytoja yra pasakiusi – neįmanoma kelnių per galva apsimaut, o visa kita gali padaryti. Dėl pinigų – vienaip ar kitaip tau visko reikia, o tai kainuoja. Ne kasdien su treneriais bendrauju ir dirbu, bet jų pagalba vis tiek kainuoja. Nors vien pinigų neužtenka, daug svarbiau – juodas darbas. Treneris nukreipia ir palydi, bet viską padarai pats. Pinigai čia energijos nepridės. Tokį požiūrį lyginu su verslu. Ten reikia dirbti, neskaičiuojant valandų. Jei tiesiog mesi pinigus į ugnį, jie sudegs“, – sako jis.
Dabar Modestas jau pats motociklu raižo kopas, bet prieš daugiau nei metus, jis buvo eilinis Dakaro žiūrovas, kuris svajojo nuvykti ten ir stebėti ralį iš arti.
„Įdomiausia, kad važiuodamas į Dakarą kaip žiūrovas net neplanavau stebėti motociklų. O paskui įvyko toks persilaužimas, kad po to negalėjau be jų atsibusti, žiūrėdavau kasdien. Kiekvieną dieną stebint motociklininkus, pasidarė įdomu kaip jie dirba, ką daro ir grįžęs supratau, kad man pačiam šis iššūkis yra įdomus. Tada paskambinau Arūnui“, – šypsodamasis sako M.Siliūnas.
Po pokalbio ir kelių bandymų važiuoti motociklu, jis su A.Gelažninku iškeliavo išbandyti Dubajaus kopų.
„Po tų treniruočių pradėjau galvoti koks mano tikslas šiame sporte. Vieną saulėtą gražią dieną vėl susisiekiau su Arūnu, sakiau, kad noriu susidėlioti 2-3 metų planą. Reikia tikslų, o ne tik svajoti. Praeitą liepą atsisėdau ant motociklo, o po dviejų savaičių gavau traumą varžybose, kuri išmušė dviems mėnesiams iš rikiuotės. O štai dabar aš jau čia, Andalūzijos ralyje“, – apie pradžią ir rezultatus pasakoja jis.
Galiausiai, verslininko duonos skonį dažniau nei motociklo gazo rankenėlę sukantis Modestas palygino šį sportą su požiūriu versle.
„Tiek motociklų sporte, tiek versle mąstau vienodai – turi turėti viziją, arti ir pasitikėti savo komanda. Kartu kuriame sėkmę“, – teigia Modestas.
