Praėjusią savaitę baigėsi Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serija, kurioje antrą kartą per lygos gyvavimo laikotarpį prireikė visų 7-erių rungtynių.
Po atkaklios kovos 4:3 aikštės pranašumą turėję Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai palaužė be trenerio likusią Kauno „Žalgirio“ komandą.
Mintimis apie LKL finalus su savaitraščiu „Balsas.lt savaitė“ pasidalijo nusipelnęs Lietuvos krepšinio treneris bei federacijos prezidentas Vladas Garastas.
– LKL finale po ilgos pertraukos vėl prireikė visų 7 rungtynių. Ar Jums, kaip krepšinio specialistui, šis LKL finalas buvo gražus akiai? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Garasto.
– Kova buvo graži, kuri 4:3 baigėsi „Lietuvos ryto“ naudai. Visa serija buvo išnaudota iki pabaigos, todėl ją stebėti buvo įdomu. Nugalėtojas paaiškėjo tik paskutinėse rungtynėse. Finalas buvo geras, tik jame buvo šiek tiek per daug užkulisinių kalbų bei šnekų. Čia ne mums spręsti, kaip viskas ten iš tikrųjų buvo. Manau, jog viskas vyko sportiškai.
– Ar galima teigti, kad Jūs netikite, jog finalai buvo parduoti?
– Iš abiejų komandų veiksmų ir iš žaidėjų pergyvenimų negalvoju, jog tai galėjo būti vaidyba. Tuo labiau, nematau ir prasmės vaidinti. Rungtynės vyko normaliai. Lietuvoje pastaruoju metu yra mada vis ką nors išgalvoti, sukurti. Nesinori į tai gilintis, viskas juk baigėsi rezultatu 4:3. Kaip sakoma: „Mirė karalius. Valio karaliui!“.
– „Žalgiris“ net trejas finalo rungtynes žaidė be trenerių. Ar tai protingas žingsnis?
– Be trenerių yra labai sudėtinga žaisti. Išėjo tokia situacija, jog buvo trys treneriai. Vienas iš jų padavė atsistatydinimo pareiškimą, antrą atleido, nes neįvykdė nurodytų sąlygų, o trečią paliko vadovauti komandai, tačiau jis atsisakė ir atsistatydino. Taip komanda ir liko be trenerių.
LKL nuostatai yra tokie, jog po kovo 31 dienos nebegalima registruoti trenerio. Manau, kad šis punktas nėra geras, jį lygos vadovai turėtų peržiūrėti. Juk daug kas gali nutikti. Tarkime, važiuos abu treneriai ir užsimuš autoavarijoje, arba susirgs. Kas tada vadovaus komandai? Šioje vietoje nuostatose yra skylė. „Žalgirio“ komanda liko be trenerių ir tada savininkas savo nuožiūra paskyrė Marcusą Browną. Taip ir susiklostė tokia situacija.
– Jeigu prie komandos vairo būtų likęs Darius Maskoliūnas, gal žalgiriečiai būtų turėję daugiau šansų triumfuoti LKL finale?
– Ir be trenerio kauniečiai laimėjo dvejas rungtynes. Su treneriu pralaimėjo, o be trenerių – laimėjo. Čia toks gana įdomus atvejis. Pasirodo, tų trenerių nereikia.
Jeigu rimtai, tai trenerio reikia, nes gyvenime gali būti įvairiausių variantų. Treneris turi būti toks, kuris visą laiką dirbo savo darbą, žino komandos virtuvę, o ne atėjęs iš šono reikalus tvarko tai valandai. reneris turi treniruoti komandą ilgą laiką, treniruoti visą sezoną, pažinti žaidėjus ir žinoti, ko iš jų nori.
– Kaip reaguojate į Vladimiro Romanovo pareiškimus, jog Lietuva ir „Žalgiris“ buvo apvogti?
– Nelabai suprantu šį pasakymą. Nesigilinau į šį reikalą, juk jeigu žmogus pasakė kokį sakinį, jį privalo iššifruoti arba plačiau paaiškinti visai visuomenei. Kas ten buvo pavogta, aš nesuprantu.
– Ar tokie gandai apie parduotus LKL finalus galėjo užtraukti Lietuvai gėdą prieš kitas krepšinio šalis?
– Tai yra tik tariamas dalykas. Parduoti finalai, užtraukta gėda – nerimtas reikalas. Tokių dalykų nereikia eskaluoti, nes tai yra įdomu tik spaudai. Jie gauna medžiagos apie tai rašyti. Jeigu būtų teismas ir įrodytų, kad pardavė, tada būtų visai kitas reikalas. Dabar nėra įrodymų. Jeigu teismas neįrodė tavo kaltės – to dalyko nebuvo.
Viskas, kas yra pateikta, tėra tik informacija, o ne kaltės nustatymas. Parduoti finalai tėra gandai, kurie buvo paskleisti po visą Lietuvą. Visi juos su malonumu gaudė, nes visiems patiko tai eskaluoti. Kaip viskas iš tikrųjų buvo, gali ir turi pasakyti tik teismas.
Viską būtų galima įrodyti, jeigu būtų buvę užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Kol kas tai yra tik tariamas dalykas, nes žmonės yra tik aidas, kuris atkartoja svetimas mintis. Vienas pašnibždomis pradeda ką nors šnekėti, tada kitas viską labai gražiai perduoda kitam. Taip ir išeina tokie dalykai.
– Ar Jums teko spaudoje skaityti V. Romanovo bei Jono Vainausko atvirus laiškus?
– Skaičiau, tačiau jų neatsimenu. Tokiems dalykams aš neskiriu dėmesio, nes tai manęs nejaudina. Mane jaudina kiti dalykai, pavyzdžiui, kaip pasiruošime Europos čempionatams. Tie laiškai – tokia makulatūra, kurios visai nereikia kišti į galvą.
– Ar geras Lietuvos rinktinės pasirodymas Pasaulio čempionate Turkijoje šiek tiek pritildytų tuos gandus, kurie sklando Europoje dėl parduotų finalų?
– Nežinau, per kurią vietą yra suteptas tas Lietuvos vardas. Kažkas padarė 50 gramų ir pasakė, jog vardas suteptas. O kas jį sutepė ir per kurią vietą?
– Rimas Kurtinaitis minėjo, jog jam skambina draugai iš užsienio ir visi klausia tik apie parduotus finalus, o ne apie patį krepšinį. Jis sakė, jog Lietuvos krepšinio vaisių, kurį Lietuva brandino 100 metų, sunaikino per keletą dienų.
– Kokie ten draugai? Ką ten jie šnekėjo? Juk nieko čia Lietuvoje nevyko. Kažkas sukėlė chaosą ir viskas. Pažiūrėkite, kiek pasaulyje būna nešvarių įvykių su futbolu, su visomis loterijomis.
Per daug mes save iškeliame, ne be reikalo esame mažieji pasipūtėliai. Jaučiamės, lyg būtumėme pasaulio bambos. Negi visi seka, kas toje Lietuvoje dabar vyksta? Ogi čia niekas ir nevyksta. Sėdime, vargstame ir viskas.
Edmantas Kazbaras
