Interviu renginyje, skirtam Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečiui, naujienų portalui tv3.lt V. Alekna pripažino, kad stebėti savo atžalų Mykolo ir Martyno pasirodymus yra žymiai sunkiau nei mesti diską pačiam.
„Visada būdavo geriau pačiam dalyvauti. Kai žiūri iš šalies, kartais net nesinori žiūrėti. Tokia jau sirgalių dalia – daug kam viską daryti patiems yra paprasčiau nei žiūrėti į kitus“, – sakė V. Alekna.
Pats V. Alekna taip pat ruošiasi gyvai Romoje stebėti abiejų sūnų pasirodymus ir startus jau penktadienio rytą ir vėliau vakare finalą.
2000 m. Sidnėjaus ir 2004 m. Atėnų olimpinis čempionas, 2008 m. Pekino žaidynių bronzos medalių laimėtojas V. Alekna taip pat pasidalino savo nuomone ir apie Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sprendimą leisti rusams dalyvauti olimpinėse žaidynėse po neutralia vėliava.
„Labai džiaugiuosi, kad rusų nebus lengvojoje atletikoje. Ne maža dalis federacijų visada laikėsi griežtos pozicijos, kad šalies agresorės sportininkų negali būti olimpinė žaidynėse, bet matome, kad yra federacijų, kurios pasielgė kitaip. Tai, kad rusų sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvaus be savo himno, vėliavos, aprangos, yra tarpinis pasiekimas“, – teigė jis.
Koks Lietuvai buvo šis olimpinis šimtmetis? – pradėjome pokalbį su V. Alekna.
Patys pirmieji dalyviai – dviratininkai ir futbolininkai – kažkur giliai širdyje galbūt tikėjosi pasirodyti geriau, bet taip jau yra – į olimpines žaidynes atvažiuoja geriausi pasaulio sportininkai.
Dabar mes, kaip olimpinė valstybė, turime sukaupę tikrai nemažai patirties ir į Paryžių sugrįžtame visai kitokie. Manau, šią vasarą turėsime kuo pasidžiaugti. Bent jau norėtųsi tuo tikėti.
Jūsų sūnus, o gal net abu, Paryžiaus žaidynėse dalyvaus disko metimo rungtyje. Koks bus jausmas stebėti viską iš šalies, o ne pačiam mesti diską olimpinėse žaidynėse?
Aš jau penkis kartus mečiau – užtenka (šypsosi). Tikrai nėra daug sportininkų, kurie dalyvavo penkiose olimpinėse žaidynėse. Labai džiaugsiuosi stebėdamas visą procesą iš šalies. Kėlėme tokius planus, kad abu sūnus turėtų važiuoti. Mykolas jau turi garantuotą vietą, kitas dar turės dėl jos pakovoti.
Manau, kad Martyno šansai yra gerokai sustiprėję ir jis tikrai turėtų dalyvauti. Jeigu pats nesugebės patekti, tada jam jau pačiam reikės nusipirkti bilietus ir taip patekti į olimpinį stadioną. Jam bilietų nepirksime, taip esame sutarę (šypsosi).
Labiau jaudindavotės dalyvaudamas pats ar stebėdamas sūnų pasirodymus?
Visada būdavo geriau pačiam dalyvauti. Kai žiūri iš šalies, kartais net nesinori žiūrėti. Tokia jau sirgalių dalia – daug kam viską daryti patiems yra paprasčiau nei žiūrėti į kitus.
Kuo olimpinės žaidynės išsiskiria nuo, tarkime, Europos ar pasaulio čempionatų?
Olimpinės žaidynės vyksta tik kas ketverius metus. Man per ilgą savo sportinę karjerą pavyko dalyvauti penkiose. Tai pasako, kad kiekvienas kartas yra ypatingas ir labai retas, o norinčių iškovoti medalius yra labai daug.
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė vasarį generalinės asamblėjos metu išreiškė nerimą, kad Paryžiuje galime turėti mažą lietuvių desantą. Ar tai mums yra pavojaus signalas?
Nemažai lietuvių kvalifikuojasi kaip tik šiuo metu. Manau, tikrai turėsime ne mažiau lietuvių nei Tokijo olimpinėse žaidynėse. Tas skaičius labai priklausys nuo to, ar Lietuvos vyrų krepšinio 5x5 rinktinė pateks į olimpines. Jau žinome, kad 3x3 rinktinė pateko ir dėl to yra labai džiugu. Manau, kad lengvoji atletika Paryžiuje galėtų turėti 13–14 sportininkų. Manau, kad mūsų olimpiečių skaičius turėtų būti artimas 60. Tai nėra tiek mažai.
Kokioje dabar padėtyje yra Lietuvos olimpinis sportas?
Tikrai turime kuo džiaugtis. Neabejoju, kad ateinančiame šimtmetyje džiaugsmingų akimirkų tikrai bus. Sportas yra dinaminis procesas, kuriame yra geresnių ar prastesnių metų.
Galbūt nereiktų koncentruotis į išvažiuojančių į olimpines žaidynes lietuvių kiekį, o dėti akcentą į pasiekimus, kad į žaidynes išvykę Lietuvos sportininkai būtų tikrai gerai pasirengę ir galėtų kovoti dėl aukščiausių vietų.
Sportininkai tol klausimo nemėgsta, bet gal jūs atsakysite. Kiek medalių Lietuva gali tikėtis Paryžiaus žaidynėse?
Manau, kad turėsime ne vieną medalį.
Kiek esate patenkintas, kaip išsisprendė situacija dėl rusų olimpinėse žaidynėse?
Mano giliu įsitikinimu – rusų Paryžiaus žaidynėse iš viso neturėtų būti. Vis tik Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė sprendimą, kad kažkokia jų dalis galės dalyvauti žaidynėse po neutralia vėliava.
Labai džiaugiuosi, kad rusų nebus lengvojoje atletikoje. Ne maža dalis federacijų visada laikėsi griežtos pozicijos, kad šalies agresorės sportininkų negali būti olimpinė žaidynėse, bet matome, kad yra federacijų, kurios pasielgė kitaip.
Tai, kad rusų sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvaus be savo himno, vėliavos, aprangos, yra tarpinis pasiekimas.
Kokias sporto šakas jums bus sekti įdomiausia?
Aišku, visų pirma, tai lengvoji atletika. Bet ji bus antroje žaidynių pusėje, o pradžioje seksiu plaukimą, irklavimą, dviračių sportą. Kur bus Lietuvos sportininkai, tų sporto šakų bus neįmanoma nestebėti (šypsosi).
Kaip pats palaikote sportinę formą, ar tam apskritai yra laiko?
Sportinė forma, matote, laikosi (šypsosi). Daugiau nei pusė savo gyvenimo buvau sportininkų, todėl organizmas įpratęs ir daug priežiūros nereikalauja. Disko tiek daug jau nenumesčiau, kiek numesdavau geriausiais laikais, gal ir pusė tiek nenumesčiau.
Bet yra sporto šakų, kur tikrai dar galiu pasportuoti – važinėju dviračiu, patinka pažaisti golfą, kas nereikalauja ypatingo sportinio pasirengimo.
Ko palinkėtumėte antrajam Lietuvos šimtmečiui olimpinėje šeimoje?
Matote, pirmąjį šimtmetį, ko gero, daug ko mokėmės, o dabar turime tą patirtį ir ją reikia perduoti ateities kartoms, kad tie olimpiniai medaliai nesibaigtų.
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 d. Jas transliuos TV3 televizija, TV6 televizija ir naujienų portalas tv3.lt.
