Vakar vykusi trečioji „Grand Slam“ teniso turnyro Vimbldono diena visiems laikams įeis į pasaulio teniso istoriją – ne, ne todėl, kad nesėkmę patyrė lietuvis Ričardas Berankis, o todėl, kad amerikietis Johnas Isneris ir prancūzas Nicolas Mahutas žaidė ilgiausią susitikimą (ir jo dar nebaigė).
10 valandų, 163 geimai, o nugalėtojas – vis dar neaiškus
Dar antradienį savo pirmo rato dvikovą pradėję žaisti J. Isneris (ATP 19) ir N. Mahutas (ATP 148) trečiadienį savo santykius aiškinosi visą dieną, tačiau vėl pasiekė aklavietę, kai saulė nusileido penktame sete rezultatui esant 6:4, 3:6, 6:7 (7:9), 7:6 (7:3), 59:59.
Ši dvikova tęsiasi jau 10 val. ir vien penktas setas, trunkantis 7 val. ir 6 min., jau pranoko ankstesnį ilgiausio mačo rekordą – 2004 metų „Roland Garros“ varžybose prancūzui Fabrice Santoro, kad įveiktų savo tautietį Arnaudą Clementą, prireikė 6 val. ir 33 min.
16-tas pagal skirstymą J. Isneris ir tik per kvalifikaciją į pagrindinį turnyrą patekęs N. Mahutas pagerino praktiškai visus įmanomus rekordus, kuriuos vargu ar kam nors pavyks pakartoti, o dvikova juk dar nesibaigė ir, kas žino, gal ji nesibaigs ir šiandien, o švieslentė pradės skaičiuoti triženklius skaičius.
„Deja, bet šie vaikinai jaus nuovargį rytoj ir poryt... ir kitą savaitę.. ir kitą mėnesį, – juokavo R. Federeris. – Aš stebėjau šios dvikovos eigą taip atidžiai, kaip tik galėjau. Išėjau į kortą, kai ten rezultatas buvo 11:11 – baigiau savo mačą, o jie vis dar žaidžia.
Tai kažkas nerealaus. Iš vienos pusės norėčiau būti vienu iš jų, o iš kitos pusės nelabai. Tai, be abejonės, ypatingas mačas ir tikiuosi, kad jis kaip nors vis tik baigsis“.
R. Federeris: „Man tai patinka!“
Tokios užsitęsusios dvikovos kelia neišvengiamą klausimą, ar ne geriau būtų lemiamame penktame sete rezultatui esant 6:6 žaisti „tie-breaką“, o ne laukti kad, kuris nors iš žaidėjų įgis dviejų geimų persvarą, bet kol kas tik vieninteliame iš keturių „Grand Slam“ serijos turnyrų „US Open“ varžybos yra vykdomos tokiu principu.
„Bet man tai patinka! Man atrodo, kad viskas gerai, kaip dabar yra, nors žinau, kad daug kam tai ne prie širdies, – sakė R. Federeris. – Tai, kas dabar vyksta, dar niekada nėra buvę mūsų sporto šakoje, nes normaliame teniso mače būna „breakai“.
Johnas jau beveik nejuda, bet jis vis dar sugeba atlikti gerus padavimus, kada to labai reikia. Tai įspūdingas reginys! Aš žiūrėjau šį mačą ir nežinojau, ar man verkti, ar juoktis. Labai daug emocijų“.
R.Federeris žino, ką reiškia žaisti panašius mačus. Praėjusiais metais jis šeštą kartą tapo Vimbldono čempionu kada finale po 4 val. ir 6 min. trukusios kovos 5:7, 7:6, 7:6, 3:6, 16:14 palaužė amerikietį Andy Roddicką.
„Manau, kai rezultatas tampa 10:10 ar 20:20, tu jau daugiau niekuo neabejoji, – sakė R. Federeris. – Tiesiog pradedi žaisti tašką po taško. Tikiesi, kad neatsiliksi savo padavimų metu 0:30, o jeigu taip ir nutinka, stengiesi susikoncentruoti, bet tuo pačiu jau tiesiog sakai sau: „Kas bus, tas bus“.
Manau, būtent todėl šie vaikinai gali taip ilgai ir taip gerai žaisti. Jie tiesiog plaukia pasroviui. Aišku, kai rezultatas pasiekia 50:50, pradedi galvoti: „Aš negaliu pralaimėti šio mačo po to, kai įdėjau tiek daug pastangų“. Deja , bet vienas vis tik pralaimės, tačiau iš korto jie abu išeis nugalėtojais. Aš dėl to esu tikras“.
Priminsime, kad J. Isnerio ir N. Mahuto mačo nugalėtojas (jei toks vsi tik bus) antrajame Vimbldono turnyro etape susitiks su olandu Thiemo De Bakkeriu (ATP 49).
