Ketvirtus metus iš eilės Lietuvos sostinėje rengiamų multisporto varžybų „Vilnius Challenge“ idėjos autorius ir organizatorius Vytenis Benetis viliasi, kad šis renginys ateityje taps toks populiarus, kad garsins ne tik miestą, bet ir visą šalį.
Lipimas į 86-ių aukštų „Empire State“ pastatą, plaukimas baidarėmis aplink Niujorko Laisvės statulą, važiavimas paspirtuku geltonųjų taksi kamštyje Niujorko „Times Square“ aikštėje ir Indianapolio automobilių lenktynių trasos įveikimas dviračiu – tai tik nedidelė dalis užduočių, kurias V. Benetis įveikė dalyvaudamas multisporto varžybose užsienyje.
Lietuvos karinio jūrų laivyno karininkas multisporto idėja užsikrėtė studijuodamas karo mokslus JAV. Iš ten, pats savo kailiu išmėginęs daugybę panašių renginių, šių varžybų idėją atvežė į Lietuvą.
Birželio 2-ą dieną Lietuvos sostinėje vyksiančiame renginyje dalyvių laukia penkios rungtys: orientavimasis pėsčiomis, irklavimas, virvių trasa ir aukščio išbandymai, dviratis ir nauja rungtis – riedučiai. „Bus dar ir siurprizų“, – išskirtiniame interviu Balsas.lt žadėjo organizatorius.
– Esate šių multisporto varžybų iniciatorius ir organizatorius. Kaip susiejote savo gyvenimą su sportu? – paklausėme V. Benetį.
– Vaikystėje buvau ligotas, beveik nė vienas vaikų daktaras man geros ateities nežadėjo. Tačiau sulaukus dešimties netikėtai atradau orientacinį sportą. Nuo to laiko labai daug kas gyvenime pasikeitė. Trumpai drūtai – sustiprėjau ir įgavau pasitikėjimo.
Po vidurinės mokyklos studijavau universitetuose Lietuvoje ir Suomijoje, tačiau galiausiai pasirinkau karininko karjeros kelią ir išvykau mokytis į JAV karinio laivyno akademiją. Amerikoje atradau naują sporto šaką – multisportą, angliškai vadinamą „adventure racing“. Kadangi mano orientavimosi įgūdžiai buvo neprasti, o ir ištvermės netrūko, greitai atsirado komandų, kviečiančių įveikti paros, dviejų ar net savaitės trukmės multisporto varžybas įvairiose šalyse. Profesionalu multisporte niekada nesiekiau tapti, todėl turėjau balansuoti tarp mokslų ir ilgų kelionių. Sportas taip ir liko hobis, o karininkas – profesija. Bet jie vienas kitam nemaišo.
– Jau bus ketvirti metai kai vyksta „Vilnius Challenge“ varžybos. Kas įkvėpė įgyvendinti šią idėją Lietuvoje?
– Baigęs studijas grįžau tarnauti Lietuvoje, į Lietuvos karinį jūrų laivyną Klaipėdoje. Tarnyba kariniame laivyne buvo puiki – rekomenduočiau jauniems žmonėms, ieškantiems iššūkių, mėgstantiems atsakomybę, tvarką. Sporto neapleidau, nors, aišku, galimybės jau buvo kitokios negu JAV. Gyvendamas Lietuvoje pradėjau sportininkams draugams rengti savaitgalio žygius po Lietuvą, kurių metu per pusdienį įveikdavome apie 100 km: dviračiais, bėgte, baidarėmis. Po keleto tokių žygių susirinko jau virš 40 žmonių grupė.
Tada mano draugui Gediminui Mitkui 2009 metų gegužę kilo idėja panašius žygius padaryti atvirus visiems. Į Lietuvos miškus žmones prisišaukti būtų sunku, todėl nusprendėme išbandyti urbanistinį variantą. Pritaikėme Niujorke, Indianapolyje, Čikagoje ir Los Andžele vykstančių panašių varžybų modelį, kuriuose kažkada man pačiam teko dalyvauti, papildėme savo sugalvotais varžybų elementais. Lietuvoje išsirinkome Vilnių. Ir dėl miesto populiacijos, ir dėl kraštovaizdžio.
– Su kokiais sunkumais susidūrėte?
– Pirmaisiais metais viskas vyko gana pragmatiškai. Rėmėjų ir partnerių paieškai laiko neturėjome. Padėjo draugai, kurie tapo ilgalaikiais renginio partneriais: virvių trasoje – Andriaus Smirnovo „Montis Magia“, orientavimosi trasose – Gvido Rūko „Tengris“. „Red Bull“ patys prisidėjo jau pirmaisiais metais.
Pernai elito grupės nugalėtojams padovanojo kelionę į sudėtingiausias pasaulio estafetes Austrijoje. Pirmaisiais metais praktiškai nebuvo jokios renginio komunikacijos – užsiregistravo 256 dalyviai. Tai buvo pirmieji ir paskutiniai metai, kai praktiškai visus sportininkus dar pažinojau asmeniškai. 2010 metais dayvių skaičius jau perkopė 700. Taigi – renginys „užaugo“ labai greitai.
Apie organizavimo sunkumus daug negaliu pasakyti – kai nori, viskas pasiekiama. Labai svarbi yra buvo ir bus Vilniaus miesto savivaldybės parama, nes norint suorganizuoti tokį kompleksinį renginį mieste saugiai ir tvarkingai reikalinga labai daug leidimų, derinimų. Ačiū jai ir ypač pirmajam „Vilnius Challenge“ globėjui Gintarui Babravičiui.
Vytenis Benetis (nuotr. Organizatorių)
– Gal turite kokių pavyzdžių, kaip panašios varžybos vyksta užsienyje?
- Kaip minėjau, teko man keletą kartų dalyvauti miesto multisporto varžybose JAV didmiesčiuose. Įspūdį paliko didelį: su kuo galima palyginti lipimą į 86-ių aukštų „Empire State“ pastatą, plaukimą baidarėmis aplink Laisvės statulą, važiavimą paspirtukais 14 val. ryto geltonų taksi kamštyje „Times Square“, Indianapolio automobilių lenktynių trasos įveikimą dviračiu ar pan. Vilniuje taip pat ieškome tokių trasos elementų – deimančiukų. 2010 metais elito sportininkai virvėmis leidosi nuo viešbučio stogo ir nuo 65 metrų aukščio Pučkorių atodangos, pernai – nuo 32 metrų aukščio Vingio parko estrados.
– Turite šių varžybų viziją? Kaip jas įsivaizduojate ateityje?
– „Vilniaus Challenge“ vizija aiški ir paprasta – norime lietuviams suteikti galimybę su draugais save išbandyti urbanistinėse multisporto varžybose. Tikimės, kad varžybos taps populiaresnės, garsins ne tik miestą, bet ir Lietuvą. Ko gero šiuo metu mums labiausiai vis dar stinga žinomumo, kad apie mus išgirstų. Kol kas renginio komunikacija daugiausiai vyksta iš lūpų į lūpas. Bet viskas po truputį. Pastaraisiais metais spauda taip pat pradeda domėtis renginiu.
– Ar nėra varžybos pernelyg sudėtingos paprastam žmogui, ne itin aktyviai sportuojančiam? Gal ekstremalios rungtys per daug atbaido?
– Mėgėjų trasa tikrai nebaisi. Atkaklumo šiek tiek prireikia. Padeda tinkamas pasiruošimas. Tačiau „Vilnius Challenge“ olimpinis principas išlieka – trasa suplanuota taip, kad maksimaliai galima būtų patirti visus jos smagumus, net ir įveikus jos dalį. Todėl, kai žmonės išbando ir pamato, kad jie gali trasą įveikti, kitais metais grįžta su burių draugų.
„Vilnius Challenge“ startas (nuotr. Organizatorių)
– Kiek kartų ir kur esate pats dalyvavęs panašiose varžybose?
– Skaičiaus jau tikrai nežinau. Kai studijavau JAV, būdavo, kad sudalyvaudavau per metus apie 15-20 varžybų, kurių trukmė būdavo nuo šešių valandų iki septynių parų.
– Kuo išskirtinės varžybos bus šiais metais?
– Šių metų akcentas – sklandžios ir saugios varžybos. Stengiamės daug naujų rungčių neįvesti. Aišku, šiokių tokių siurprizų mūsų dalyviai sulauks.
– Ar sulaukiate daug entuziastų palaikymo Lietuvoje?
– Be abejo. Yra daug žmonių, kurie užsikrėtė „Vilnius Challenge“ virusu. Per praėjusius trejus metus varžėsi virš 2000 dalyvių. Iš jų kasmet beveik pusė grįždavo. Mano nuomone, tai didelis pasiekimas. Dažnai dar klausia manęs, ar pats išbandau rungtis, kurias turi įveikti „Vilnius Challenge“ dalyviai. Atsakymas labai paprastas – ne. Bet išbandžiau ir sukoriau dvigubai daugiau atstumo, ieškodamas įdomiausių trasos elementų.
TIK FAKTAI
„Vilnius Challenge“ varžybose mėgėjams teks įveikti beveik 40 km ilgio atkarpą. Varžybų organizatoriai prognozuoja, kad nugalėtojų komanda finišą pasieks maždaug per 3 val. ir 50 min. Neskubantys, tam turės net 7 val., iki varžybų pabaigos. Profesionalų kategorijoje sportininkams teks įveikti apie 70 km. Prognozuojama, kad nugalėtojų komandos elito kategorijoje užbaigti varžybas turėtų maždaug per 7 val. 50 min.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Vilnius Challenge 2012“ pagrindiniai akcentai – originalumas ir saugumas
„Vilnius Challenge“ varžybos dalyvių akimis: reikia daugiau veiksmo
„Vilnius Challenge 2012“ išsiskirs rungtimis ir rekordiniu dalyvių skaičiumi
