Šiuo metu be žalgiriečių tik dvi komandos gali pasigirti tokia pačia keturių iš eilės iškovotų pergalių šalies taurės turnyruose serija: Farerų Salų „Vikingur“ klubas bei Šiaurės Airijos „Cliftonville“ ekipa. Laimėję sekmadienį žalgiriečiai taptų vienintele komanda Europoje, kuri taurės turnyre būtų iškovojusi penkis trofėjus iš eilės.
Iš 2012-aisiais pergalingame finale prieš Panevėžio „Ekraną“ žaidusių futbolininkų žalgiriečių gretose šiuo metu rungtyniauja vos trys: Armantas Vitkauskas, Egidijus Vaitkūnas ir Mantas Kuklys. Tiesa, M. Kuklys ir E. Vaitkūnas auksiniais medaliais nepasidabino tik 2014 metais, kuomet nuomos pagrindais rungtyniavo Čekijoje, o A. Vitkauskas praleido 2015-ųjų finalą su Klaipėdos „Atlantu“.
Neabejotinai daugiausiai finalinių rungtynių patirties turintys futbolininkai prisiminė komandos sėkmę bei iškovotus trofėjus, o kiekvienas jų išskyrė ir labiausiai įsiminusias rungtynes.
„Kiekvienas finalas būna įsimintinas ir neeilinis reiškinys gyvenime, tačiau iš visų šių rungtynių galėčiau išskirti pačias pirmąsias 2012 metais, kuomet Marijampolėje žaidėme su Panevėžio „Ekranu“ ir laimėjome tik po baudinių serijos. Tai buvo pirmasis mano finalas, o būtent po tos pergalės prasidėjo mūsų pergalingas žygis, kuris tęsiasi dar ir dabar.
Pamenu, kad tada buvau visai neseniai prisijungęs prie komandos, vos prieš kelis mėnesius. Todėl tos laimėtos rungtynės ir trofėjus man tapo labai gera pradžia klube ir dideliu postūmiu visada eiti į priekį. Be to, po šių rungtynių tapau pagrindiniu komandos vartininku, tačiau šis faktas nublanko prieš saldų pergalės finale skonį. Mače tvyrojusi įtampa tarp komandų išsilaikė iki pat pabaigos, todėl ir liko tiek daug prisiminimų“, - pasakojo tuomet konkurencinėje kovoje Marių Rapalį nurungęs ir dar iki dabar pagrindiniu komandos vartininku išlikęs Armantas Vitkauskas.
Tik po 11 metrų baudinių serijos pasibaigusi dvikova su „Ekranu“ labiausiai įsiminė ir M. Kukliui: „Visi finalai įsimena, tiesiog pirmajame viskas buvo nauja, o dar ir po sunkios kovos iškovojome taurę. Kad ir kokie kiti finalai bebūtų, jie šiek tiek nublanksta prieš pirmąjį ir dar pergalingą. Tada iškovojau pirmą savo trofėjų. Pamenu, kad tuo metu užplūdo nerealios emocijos, kokių dar nebuvau patyręs žaidžiant futbolą.“
Štai šiemet komandos kapitonu tapusiam E. Vaitkūnui labiausiai įsiminė 2013-ųjų finalo rungtynės su „Šiauliais“, kuomet taip pat tik po 11 metrų baudinių serijos triumfavo žalgiriečiai. Būtent po dabartinio kapitono taiklaus smūgio A. Vitkauskas atlaikė Deivydo Lunskio šūvį ir džiaugėsi iškovota pergale.
„Taip pat pamenu, kai 2014 metais buvau Čekijoje, kartu su Mantu sekėme „Žalgirio“ finalo rungtynes ir mus užplūdo didelės emocijos. Buvo liūdna ir kartu keista žiūrėti, kaip žaidžia mūsų komanda, o mes niekaip negalėjome prisidėti prie jos rezultatų“, - praeitį prisiminė E. Vaitkūnas.
Šie metai „Žalgirio“ gynėjui gali būti išskirtiniai. Pergalės atveju Telšiuose prieš „Trakus“ jam tektų garbė LFF taurės trofėjų kaip komandos kapitonui iškelti pirmajam.
„Tai būtų neapsakoma garbė. Apie „Žalgirį“ svajojau dar vaikystėje, kuomet stadione padavinėdavau kamuolius. Matydavau, kaip tuometiniai žaidėjai džiaugdavosi pergalėmis ir atrodydavo, kad tai yra kažkas nerealaus. Dabar kartu su komanda visada džiaugsmingai kartu keliame trofėjus į viršų. Nėra geresnio jausmo už tai“, - sakė E. Vaitkūnas, pridūręs, kad iškovoti taurę penktą kartą iš eilės būtų dar didesnė laimė, nei įprasta, - „Kiekvienas titulas man labai daug reiškia. Mes sunkiai dirbame, kad juos iškovotume, o būtent iškovotais trofėjais parodome, kad esame geriausi. Jie yra mūsų darbo rezultatas. Iškovoti dar vieną LFF taurę būtų penkis kartus didesnė laimė.“
Jam pritarė ir A. Vitkauskas: „Iškovoti titulus niekada nenusibosta. Jeigu taip kada nors būtų, sakyčiau, kad man kažkas negerai (šypsosi). Kiekvienas trofėjus komandai yra labai svarbus. Mes nė vieno iš jų nesumenkiname, nes kiekvienas iš jų mums yra be galo malonus. Todėl visi norime dar kartą perrašyti Lietuvos futbolo istoriją, o tai padaryti galime iškovodami pergalę sekmadienį.“
Nors tokios svarbos rungtynėse žalgiriečių varžovai „Trakai“ dalyvaus pirmą kartą, žalgiriečiai neskuba kalbėti apie galimą pranašumą.
„Taurės finalai tuo ir yra įdomūs, kad juose drama gali būti bet kur ir bet kada. Juose gali būti daug emocijų, taip pat pratęsimas ar net 11 metrų baudinių serija, kuri gali užsitęsti. Finale niekada negali žinoti, kas nutiks, todėl tai dažniausiai būna nepakartojama ir neįkainojama patirtis.
Nors finale dalyvausime penktą kartą iš eilės, jokio pranašumo neturėsime. Abi komandos vieną kitą gerai pažįsta, ne kartą susitikome sezono metu. Visgi tai bus neeilinės rungtynės, o laimėjusi komanda pasidabins aukso medaliais. Turime joms gerai pasiruošti, susikaupti ir sužaisti kaip įmanoma geriau bei nugalėti“, - sakė M. Kuklys.
Tik dvejuose pastaruosiuose finaluose Utenoje ir Šiauliuose prireikė tik 90-ies minučių nugalėtojui paaiškėti. E. Vaitkūnas teigė ir šį kartą norintis išvengti pratęsimo ar baudinių serijos: „Nesinorėtų, kad šis finalas išsitęstų, geriausia būtų viską kuo greičiau užbaigti be jokių pratęsimų. Tačiau to nuspėti negalime, todėl net jeigu ir tektų žaisti pratęsimą, kovotume iki galo.“
Ilgų rungtynių nenorėtų ir vartininkas A. Vitkauskas, kuriam jau teko net du iššūkiai 11 metrų baudinių serijose, kuriuos jis iki šiol sėkmingai įveikė.
„Nežinia, ar šiose rungtynėse prireiks baudinių serijos. O ir tas faktas, kad jau sėkmingai atlaikiau dvi baudinių serijas finaluose, nesuteiktų man papildomo pranašumo. Net jeigu šiemet viską lemtų 11 metrų baudiniai – tai jau būtų nauja istorija.
Ankstesnė patirtis rodo, kad finalinių rungtynių eigą nuspėti nėra lengva. Aišku tik tiek, kad mūsų laukia ir įdomios, ir kartu sunkios rungtynės. Tačiau kaip viskas susiklostys – pamatysime sekmadienį“, - sakė žalgirietis.
Intriguojanti dvikova LFF taurės finale tarp Vilniaus „Žalgirio“ ir „Trakų“ įvyks jau gegužės 15 dieną 17 valandą. Rungtynės vyks Telšiuose, o futbolo aistruoliams jos bus nemokamos.
