Portalui tv3.lt išskirtinį interviu davęs L. Grigelis pažymėjo, kad jis taip pat arčiausiai „Didžiojo kirčio“ turnyro buvo debiutiniame savo „US Open“ turnyre 2011 metais.
„Mano pirmas „Grand Slam“ serijos turnyras irgi buvo „US Open“ ir kai atvykau ten tikrai buvo „vau“... Kai ten nuvažiuoji, pamatai dėl ko iš tikrųjų žaidi, dėl ko iš tikrųjų tiek prakaito lieji“, – prisiminė aukščiausiai iki 183-os ATP reitingo vietos per savo karjerą pakilęs 33-ejų L. Grigelis.
2011-ais metais debiutuodamas „US Open“ turnyro kvalifikacinėse varžybose tuomet 20-metis klaipėdietis trečiojo rato dvikovoje 6:7 (5:7), 5:7 nusileido prancūzui Augustinui Gensse'ui ir liko per vieną žingsnį nuo savo gyvenimo svajonės.
„Man didžiausias įspūdis buvo, kai turėjau pasirinkti spintelės numerį, nes visi žaidėjai gauna savo spinteles. Kai ateini į rūbinę matai, kad ant spintelių yra vardai, nes kas laimi bent sykį „US Open“ tai tą spintelę gali pasirinkti iki pat karjeros galo. Radau spintelę su Rogerio Federerio inicialais ir pasirinkau šalia jo. Kai rūbinėje taip pat matai šalia Rafaelį Nadalį ar Andy Murray, tai buvo įspūdinga, nes juos matei pats tik per televizorių žaidžiančius. Pasisekė dar ir dėl to man, kad treniruočių partneriu gavau kroatą Ivaną Liubičičių, kuris tuomet buvo pasaulio geriausiųjų dešimtuke ir treniruotė vyko centriniame „US Open“ korte. Irgi buvau į kelnes pridėjęs per tas 15 minučių, nes buvo tikrai įspūdinga“, – šypsojosi vienas geriausių visų laikų Lietuvos tenisininkų.
Atvirosiose Jungtinių Amerikos Valstijų teniso pirmenybėse V. Gaubas debiutavo, nes gavo vardinį organizatorių kvietimą, tačiau jose patriukšmavo kaip reikiant ir parodė, kad šiuo metu ne veltui yra pakilęs iki aukščiausio savo karjeros ATP reitingo, kuriame rikiuojasi 186-as.
Pirmajame atrankos etape šiaulietis paneigė lažybininkų prognozes ir lengvai nukovė buvusią jaunių iki 18-os metų antrąją ITF raketę Danienį Rinconą 6:3, 6:2.
Antrajame etape tampė nervus buvusiai 7-ai pasaulio raketei Richardui Gasquetui, kurį įveikė 6:2,6:4 ir netgi privertė šią santūrumu pasižyminčią 38-erių Prancūzijos legendą švystelėti raketę į sieną.
Iškovotas piniginis prizas gali padėti žengti sekantį žingsnį
Iš viso per metus pasaulyje rengiami vos keturi „Didžiojo kirčio“ turnyrai, kurių jau pirmuose kvalifikacijos etapuose pasirodantys tenisininkai vien už dalyvavimą užsidirba po daugiau nei 20 tūkst. JAV dolerių.
L. Grigelis mano, kad dvi pergalės už Atlanto taip pat turėtų gerokai palengvinti tolimesnį V. Gaubo kelią siekiant aukštumų tenise. Už pirmą pergalę „Didžiojo kirčio“ serijos teniso turnyre jis gavo daugiau nei 38 tūkst. JAV dolerių, o įveikęs ir antrąjį etapą užsitikrino dar 52 tūkst. JAV dolerių.
Tad vienas sėkmingas turnyras kylančiam Lietuvos teniso brangakmeniui padėjo iš teniso kovų JAV susižerti beveik tiek, kiek jis buvo užsidirbęs per visą ligšiolinę savo karjerą.
„Tai yra labai svarbu dėl to, kad tai brangus sportas. Tai nėra sportas, kaip krepšinis ar futbolas, kur tau moka klubas atlyginimą ir rami galva dėl to. Čia jeigu nelaimi, tu negauni pinigų ir tada reikia iš kažkur susirasti lėšų, kad galėtum važiuoti į turnyrus. Dabar aš manau Vilius, kuris ir taip viską labai profesionaliai daro, vežasi trenerį, bet jeigu turės didesnį biudžetą gal galės vežtis į turnyrus ir fizinio parengimo trenerį, taip pat masažistą, nes iš to susidaro labai didelės išlaidos. Nes kodėl visi žaidėjai nori laikytis to TOP 200-240? Dėl to, kad tu turi galimybę žaisti „Didžiojo kirčio“ turnyruose visuose ir žaisdamas ten jau gali susidėlioti, kad žaidi per metus keturiuose turnyruose ir per metus turi minimum 80 tūkst. biudžetą. Su kuriuo jau gali pradėti galvoti, ką daryti ir čia tik blogiausiu atveju jeigu visur praloši pirmuose ratuose. Manau, kad tai yra galimybė Viliui dirbti dar geriau“, – sakė ne vieną ATP „Challenger“ turnyrą per karjerą laimėjęs L. Grigelis.
Pasak L. Grigelio, už laimėtus pinigus tenisininkai tikrai neskuba pirkti brangių automobilių ir tam yra viena svari priežastis.
„Nežinau, gal Vilius ir nusipirks kokį „Porsche“, bet pažinodamas jį nemanau. Šiaip tai mes per metus keliaujame trisdešimt savaičių ir jeigu ne daugiau. Tai mums tos mašinos... Pamenu pats buvau išsilaikęs teises ir per pirmus metus vairavau galbūt penkis kartus, nes visada lėktuvas, traukinys, autobusas ir to automobilio nelabai reikia. Esu įsitikinęs, kad ne tik Vilius, bet ir kiti tenisininkai, ypač kai esi jaunas ir esi 170-200-as tikrai bandai daugiau investuoti į save, nes matai to naudą. Jis mato, kad kitas tikslas – šimtukas yra netoli ir bandys jo pasiekti“, – svarstė jis.
Atskleidė, koks yra trenerio karjeros tikslas
Šie metai svarbūs ir L. Grigelio profesinėje srityje. Treniruodamas Italijoje jis pradėjo dirbti su profesionalu ir šiuo metu treniruoja 427-ą vietą ATP reitinge užimantį italą Giovanni Oradini bei neseniai padėjo 26-erių sportininkui pasiekti vieną įsimintiniausių karjeros pergalių.
„Pradėjome dirbti birželį ir jis prieš mėnesį laimėjo savo pirmą 25 tūkstančių „Futures“ turnyrą, buvo praėjęs „Challenger“ kvalifikaciją 125 tūkstančių, tai bandome dirbti ir bandome tobulėti. Nepasakyčiau, kad tai man yra pasiekimas. Manau pasiekimas yra tada, kai nuvažiuoji su žaidėju į „Grand Slam“, bent jau man, nežinau, gal kitiems yra kitaip. Taip pat, jeigu perspektyvi dešimtmetė mergaitė, kuri su manimi treniruojasi, sugebės po 6-7 metų žaisti „Futures“ turnyrus, tai manau man bus irgi geras pasiekimas. Tačiau kai dirbu su 400-uko žaidėju, tai nejaučiu, kad jau kažką pasiekiau“, – tikino teniso treneris.
Visą pokalbį apie tai, kokios gali būti V. Gaubo karjeros lubos, Edo Butvilo perspektyvos, kaip sekasi L. Grigeliui treniruoti Italijos tenisininkus ir kokias jis įžvelgia Lietuvos teniso bėdas skaitykite žemiau esančiame interviu.
– Ričardas Berankis 2016-ais metais buvo pasiekęs ATP reitingo 50-uką, ar realistiška tikėtis dar geresnio V. Gaubo pasiekimo ateityje ir per kiek metų tai jis galėtų įgyvendinti?
Visi pamatė superinį Viliaus žaidimą, nes iš karto šokti ant kietos dangos po tokio ilgo grunto sezono, neturėjo jis daug laiko tam pasiruošti, tai tikrai jam ten sąlygos tiko, šaunuolis, pirmas „Grand Slam“ ir vis tiek jaudulys, bet matyti, kad jis labai gerai susitvarkė ir su galva. Tai duos jam dar geriau atsispirti savo karjeroje, nes tikrai pamatęs tokį turnyrą jis turės dar daugiau noro dirbti ir tobulėti. Aš manau, kad rekordai dėl to ir egzistuoja, kad jie būtų pamušti. R. Berankis pasiekė dideles aukštumas ir būti penkiasdešimtuke yra vau rezultatas. Dabar Vilius kils iki maždaug 170-os vietos ir tai yra didžiulis šuolis žinant, kad 2023-ais jis buvo 500-uke. Dabar ateina dar sunkesnis šuolis, kurį jis turi padaryti, nes pasiekti 50-uką nuo 170-os vietos yra tikrai sunkus dalykas ir bus tikrai nelengva. Bet manau, kad Vilius gali tą padaryti, nes kiek jį pažįstu, kiek esame treniravęsi, žaidę Lietuvos čempionate vieną kartą, tai jis tikrai vaikinas žinantis, ko nori ir jam patinka tą daryti, o tai atsispindi ir aikštelėje. Stebėjau jo pasirodymą Veronoje prieš tą patį R. Gasquet, tai matosi, kad jam patinka būti korte, patinka kovoti ir nebijo sunkių mačų. Vis tiek matosi, kad jis žmogus su kiaušiniais, nes yra daug žmonių, kurie kai ateina dideli mačai, kai reikia prisiimti atsakomybę, tai jie bijo, o pas jį matosi, kad jis kaifuoja ir jam tai patinka. Tai labai gera savybė siekiant pirmiausiai patekti į top šimtuką.
Į kokį žymų tenisininką galėtų lygiuotis V. Gaubas ar kurio tenisininko žaidimo stilius būtų panašus į jo?
– Mačiau Viliaus interviu, kuriame jis sakė, kad jam patinka norvegas Casperas Ruudas. Ir aš sakyčiau, kad jo žaidime yra labai daug panašumų, nes jie abudu labai gerai juda, dešinė yra labai gera tiek Ruudo, tiek Viliaus. Kairinis smūgis yra geras, bet aišku ne toks geras, kaip dešinė.
Būtent galingi smūgiai iš dešinės, po kurių dažnai varžovai net nespėdavo atmušti kamuoliuko ir buvo stiprioji Viliaus žaidimo pusė „US Open“. Ką galėtum pasakyti apie jo gynybą, kiek daug reikia tobulėti šiame žaidimo aspekte norint dėti sekantį žingsnelį į priekį?
– Kuom iš kitų skiriasi R. Nadalis, R. Federeris ar tas pats Novakas Džokovičius, ką jie geriau darė už kitus, tai aš manau, kad visi žaidėjai moka atakuoti, bet ne visi moka taip gerai gintis, kaip jie ginasi. Dažnai būna, kad tie geri žaidėjai iš situacijų išsisuka, nes jie numuša į šoną kamuolį ir jie sugeba iš sunkios situacijos apsiginti taip, kad su kitu kamuoliuku jau galį grįžti į kontraataką su kitu smūgiu. Tai gynyba tenise ir kontraataka yra labai svarbus dalykas, manau Vilius moka tą daryti tikrai, bet tiesiog dabar jis turės viską tobulinti. Jam buvo labai geri metais, bet manau, kad dabar ateis patys sunkiausi metai, nes prisidės dalykai, kurių jis neturėjo šiemet. Reikės apginti daug taškų, kai kuriomis savaitėmis bus daugiau streso ir tai bus naujas dalykas, su kuriuo jis turės susitvarkyti. Esu įsitikinęs, kad jis tobulins ne tik gynybą, bet ir servavimą, žaidimą arčiau korto, nes pamenu, kai buvau Daviso taurėje, kai žaidė Lietuva su Sakartvelu teko su Viliumi kalbėti apie jo pirmą mačą ir jis paklausė, ką manau apie jo žaidimą. Aš sakiau, kad žaidimas buvo geras, bet kas matėsi, kad jis žaidė labai toli nuo aikštelės ir nelabai sugebėjo kitam žaidėjui įkasti, laimėti lengvų taškų. Tai manau, kad jis irgi tobulins žaidimą arčiau linijos.
19-year-old Vilius Gaubas gets the win over Gasquet and moves into the final round of qualifying!
— US Open Tennis (@usopen) August 21, 2024
It was great to have you back in New York once again, @RichardGasquet1! pic.twitter.com/tIln3t6rGS
Savo karjeroje pike buvai pakilęs iki 186-os ATP vietos, o dabar panašiame lygyje yra ir V. Gaubas. Ką tai sako apie žaidėją, kai jis tokį lygį pasiekia būdamas vos devyniolikos?
– Aišku, tai labai svarbu, nes tai rodo, kad greitai tobulėji ir kad turi dar daug laiko. Nes jeigu tu dabar esi 170-as, tai vadinasi ateityje turi dar dešimt metų kilti aukščiau, nes būna, kad žaidėjai į 200-uką pakyla, kai jiems būna jau trisdešimt. Tai didelis pliusas, kad būdamas jaunas tiek pasieki ir aišku po to prasideda tai, kad bręsti ir imi daug ką suprasti. Kas vyksta, kas aplink tave vyksta ir turi žinoti bei turėti komandą, kuri sugebėtų tau paaiškinti ir paruošti tave, kas laukia tavęs po to. Nes po to yra dar didesnis šuolis, reikia stengtis dar stipriau. Bet aš manau Vilius turi puikią komandą, nes jį treniruoja Guillermo Garcia-Lopezas (buvusi 23 pasaulio raketė), turintis labai daug patirties ir manau, kad tikrai gali Viliui perduoti labai daug patirties.
Gali būti, kad V. Gaubas jau dabar yra geriausias žaidėjas ant grunto nepriklausomos Lietuvos istorijoje, nes R. Berankis visada geriau žaidė ir skambiausias karjeros pergales pasiekė ant kietos dangos?
– Aš manau, kad Vilius jau yra geriausias žaidėjas Lietuvoje ant grunto. Ir visi jo rezultatai rodo, kad čia jis geresnis už Ričardą. Aš manau, kad šis titulas jau yra jo ir čia jis dar tikrai augs.
Ar per savo karjerą pastebėjai, kad 50-uką pasiekusios žvaigždės būna daug paprastesnės už gerokai mažiau pasiekusius tenisininkus. Iš pirmo žvilgsnio V. Gaubas atrodo labai paprastas ir atsidavęs sportui vyrukas ir kiek tokios savybės jam gali padėti ateityje?
– Man patinka, kad jis yra ne tai, kad paprastas, bet jis fainas bičas, kuris yra smalsus, kuriam įdomu, jis paklausys ir niekada nebuvo, kad jisai keltųsi, nes kartais būna, kai esi jaunas ir toje jaunystėje gerai užžaidi, tada aš kietas, bet pas jį to niekada nebuvo. Tai manau, kad čia jo gali tikrai būti didelis pliusas. Nes galiu pasakyti iš patirties, kad kai žaisdavau aukštesnio lygio turnyruose, tai visi žaidėjai buvo paprasti, su visais sugebėdavai kažką pakalbėti, persimesti keliais žodžiais, o kai žaisdavai kuo žemesnio lygio turnyruose tuo daugiau būdavo pasikėlusių, nes visi mano, kad jie žvaigždės. Tai manau tikrai jam nepamaišys.
Treniruoji Italijoje vaikus nuo 10-ies metų iki pat suaugusių. Ar tiki, kad gali išugdyti ir būsimą ateities žvaigždę?
– Visada tikiesi, kad su tais, kuriais dirbi, jie pasieks gerų rezultatų. Dabar nuo birželio mėnesio dirbu su vaikinu, kuris yra 400-oje vietoje, jam yra 27 metai, bet jis ilgą laiką žaidė JAV koledže. Galima sakyti, kad jis rimtai pradėjo žaisti profesionaliuose turnyruose tik prieš trejus metus. Turiu vieną mergaitę, kuri dabar skaitosi Italijos pirma raketė iki 10-ies metų. Yra neblogų jaunų žaidėjų, bet aišku labai sunku rasti supertalentą, nes jų yra vienetai, nėra lengva. Bet aišku iš karto matai vaiką, kuris galėtų, nors mano paties karjeroje buvo, kad treniravausi su Daniulu Medvedevu Maskvoje, kuomet jis dar turėjo tik 1 ATP tašką: matai, kad žmogus žaidžia 6 metrai už aikštės, muša kamuoliukus bet kur su visa jėga ir galvoji, kur jis gali eiti toliau. Bet truputį apsirikau, nes paskui tapo pirma pasaulio raketė (juokiasi). Visaip būna.
Koks yra Italijos valstybės indėlis, kad šalis užaugintų gerų tenisininkų? Panašu, kad šiuo metu italai išgyvena tenise atgimimą? Po ilgo laiko tarpo, 100 metų jų tenisininkas Lorenzo Mussetis laimėjo medalį Paryžiaus žaidynėse, kur iškovojo broną. Ką išdarinėja šiuo metu pirma pasaulio raketė Jannikas Sinneris žino turbūt visi. Moterų tenise Jasmine Paolini tapo apskritai pirmąja itale istorijoje, kuri pasiekė Vimbldono vienetų finalą, taip pat su Sara Errani žibėjo ir Paryžiaus žaidynių dvejetų turnyre, kur iškovojo pirmą šaliai olimpinį auksą tenise.
– Aš manau, kad ne tiek valstybės indelis, bet kiek federacijos darbas. Jie pakeitė sistemą prieš 5-7 metus ir daro daug daugiau turnyrų, nei anksčiau būdavo. Jie buvo pirmieji, kurie turėjo „NextGen“ turnyrą, kuriame žaidė J. Sinneris ir Carlosas Alcarazas, dabar „ATP Finals“ turnyras vyksta Turine. Jie tikrai vis dar bando kažką spausti, nors ir mato, kad rezultatai yra tobuli. Nes buvo Romos „Masters“, „NextGen“ turnyras ir galėtumei sakyti, kad mes jau daug pasiekėme, bet jie toliau bando ir manau, kad tai yra didelis pliusas.
Ar Italijos teniso federacija padeda kažkaip gilinti trenerio darbo žinias, nes vis tiek darbuojiesi su šios šalies sportininkais?
– Nepasakyčiau, kad daug padeda. Yra kursai, kuriuos privaloma praeiti vieną kartą kas du metus, bet iš jų nelabai ką išmoksi. Tobulėji ten, nes tenka susitikti su labai daug trenerių, kurie turi labai daug idėjų. Matydamas, kaip dirba kiti, išmoksti iš jų kažką naujo ir tai labai didelis pliusas, kodėl Italijoje gali tobulėti kaip treneris. Buvo atostogos, nuvažiavau pas savo buvusį fizinio rengimo trenerį, kuris dirba „Piatti“ akademijoje ir su Alexanderiu Zverevu šiemet dirbo dešimt savaičių. Teko daug pakalbėti, kaip jie dirba, kaip pats A. Zverevas treniruojasi, ką kiti žaidėjai daro. Su kitu treneriu, kuris Romoje treniruoja merginą Lucia Bronzetti, esančią pirmajame šimtuke kalbėjome, kaip jis dirba, kaip treniruojasi, tai šitas dalykas man kaip treneriui duoda daugiausiai tobulėti.
Ar tavo darbas Italijoje daugiausiai nulemtas dėl finansų, nes ten treniruodamas gali uždirbti gerokai daugiau, nei tą darytum Lietuvoje? Ir ar turi pasiūlymų grįžti į gimtinę?
– Pasiūlymų Lietuvoje dar neturėjau, bet turėjau prieš 2-3 metus, kai turėjau nuspręsti, ar lieku Lietuvoje ar lieku Italijoje. Tai pasirinkimas nebuvo iš ekonominės pusės, nes negaliu pasakyti, kad Italijoje gaunu žymiai daugiau, nei gaučiau Lietuvoje. Tiesiog pasirinkimas buvo, nes noriu tobulėti daugiau kaip treneris, nes didesnėje šalyje yra daugiau informacijos mokymuisi. Kaip ir visada sakau, niekam neuždarau durų ir nesakau, kad į Lietuvą negrįšiu, nes dirbti ten nepatinka ar dar kažkas. Tiesiog nebuvo dar pasiūlymų darbo ir kol kas Italijoje visai gerai sekasi.
Už Lietuvos rinktinę sužaidei daugiau nei 60 teniso mačų. Yra tas noras grįžti į gimtinę ir padėti čia ugdyti jaunąją kartą?
– Lietuvis ar ne, šiaip yra noras toks, kad aš pasiekiau, žaidžiau „Grand Slam“ turnyre ir mano svajonė buvo patekti į pirmą šimtuką. To man neišėjo padaryti, bet norėčiau tą padaryti kaip treneris. Tai mano tikslas duoti jauniems žaidėjams tai, ko aš nepasiekiau. Būna, kad ir tėvai dažnai bando savo vaikams duoti tai, ko patys neturėjo vaikystėje. Iš teniso pusės manau, kad šitas svarbiausia, kad mano auklėtinis pasiektų daugiau nei aš. Mano pasiekimai buvo geri, bet aišku, norėjosi dar daugiau.
Kokie būtų minimalūs Lietuvos sporto politiką formuojančių valdininkų žingsniai, kurie padėtų kilstelti susidomėjimą tenisu vaikų tarpe, padėtų išugdyti daugiau profesionalų?
– Ko trūksta labai, tai manau lėšų, bet čia iš valstybės pusės daugiau. Jei būtų daugiau lėšų, galėtum daugiau turnyrų daryti, didesnę galimybę vaikams duoti žaisti, nes tenisas brangus sportas ir ne visi tėvai sau tą gali leisti. Kitas dalykas, tai manau, kad kažkas sistemoje turi pasikeisti, nes pliusas Italijoje vaikams, kurie pradeda žaisti yra tas, kad yra nežmoniškai daug piniginių turnyrų. Piniginiuose turnyruose susitinki ir su vyrais, kuriems jau 40-imt metų, kurie žaidžia savo malonumui, jie susitinka su kitais vaikais ir tų turnyrų yra vos ne kiekvieną savaitę, kur jie turi galimybę žaisti, varžytis su daug skirtingo stilių žaidėjų. Kitas dalykas tas, kad geriausi treneriai turėtų dalintis žiniomis, bet nežinau, gal tai jau ir vyksta. Nes kaip ir sakiau, ne iš kursų pats daugiau išmokstu, o iš kitų trenerių patirties.
Per pusmetį 20-metis Edas Butvilas padarė didelį šuolį ATP reitinge. Sausį jis buvo 611-as, o liepą šoktelėjo net iki 392-os vietos. Ko labiausiai dar trūksta šiam talentui, kad jis kiltų į tokį lygį, kuriame dabar yra V. Gaubas ar buvai tu?
– Aš Edą, kaip ir Vilių mačiau Davis taurėje Vilniuje vasarį. Edas yra kitokio stiliaus žaidėjas, įvairesnis, turi daugiau opcijų, kaip sužaisti. Pasakyčiau net, kad turi daugiau ginklų, nes turi gerą servą, gali sužaisti iš oro, gali ir patrumpinti, tai manau, kad jis tiesiog susidėliojo savo idėjas, ką reikia daryti aikštelėje. Gal tiesiog pradėjo daug paprasčiau žaisti, nes pamenu, kai treniruodavomės Davise, tai jis per treniruotes tikrai gerai žaisdavo, bet matydavai, kad sprendimai buvo jo vaikiški, nes tada dar žaidė turnyruose su aštuoniolikmečiais. Nes kai ateini žaisti su vyrais, tai tu turi viską mokėti, bet sprendimus priimti paprastus ir konkrečius. Manau, kad jis sudėliojo viską į vietas, kaip turi sužaisti. Padavime jis mato tuščią korto vietą ir žino, kad jis turi mušti kamuoliuką. Jeigu einą į gynybą turi žaisti ilgą kamuolį, tai dabar jam yra paprasčiau ir daug lengviau žaisti.
