Norvegas 1500 m bėgime ne tik neapgynė olimpinio čempiono titulo, bet ir liko be medalio, nes finišavo tik 4-as. Visgi, vėliau jis atsitiesė 5000 m bėgime, kur įspūdingai iškovojo auksą.
Tai buvo pirmas kartas nuo 1992 m., kai šią rungtį olimpiadoje laimėjo Europoje gimęs sportininkas. Vėliau čia dominavo Afrikos šalių sportininkai arba Didžiajai Britanijai atstovavęs somalietis Mo Farah.
„Nereikia apsimetinėti, kad pralaimėjimai pasimiršta. Aš vis dar prisimenu pralaimėjimus jaunimo varžybose ar net vaikystėje. Pamenu ir nesėkmę pasaulio čempionate Dohoje. Šitie pralaimėjimai persekios mane visą gyvenimą.
Mums, sportininkams, visada norisi pasirodyti kuo sėkmingiau, nes mes žinome, kad pralaimėjimai mums neduos ramybės. Žinoma, nesėkmės yra ir tam tikra papildoma motyvacija treniruotėse.
Pralaimėjimai yra sporto dalis. Manau, kad daugelis geriausių sportininkų yra patyrę pralaimėjimų, kurių nepamirš visą gyvenimą. Belieka tikėtis, kad pergalės, smagios akimirkos ir įvairūs pasiekimai karjeros pabaigoje nusvers tas neigiamas emocijas dėl pralaimėjimų“, – sakė norvegas.
