Lietuvis jau startavo olimpinėse žaidynėse ir su nekantrumu laukia tolimesnių iššūkių. J. Bernotas varžysis iki pat liepos 31 dienos.
J. Bernotas pirmame plaukime iš 25 atletų užėmė 23-ią vietą. Antrasis plaukimas buvo kur kas geresnis – užimta 11-ta pozicija ir bendroje įskaitoje lietuvis pakilo į 17 vietą.
J.Bernotas trečiajame plaukime finišavo 12-as ir dar labiau pagerino savo poziciją bendroje įskaitoje.
Antroji lietuvio diena – nuo 14.05 val. TV3 kanalu ir portale tv3.lt.
Kol mūsiškis ruošiasi dar vienam savo startui, portale tv3.lt – pokalbis su J. Bernotu.
Juozai, papasakokite kaip gyvenate atvykus į Tokiją, kaip atrodo Jūsų kasdienybė, gyvenimiškąją dalį? Kuo skiriasi rutina nuo buvusių čempionatų?
Tikriausiai tik Brazilijoje buvo taip, kad visi buriuotojai gyveno viename kaimelyje visi su visais, bet kadangi buriavimas vyksta arčiau jūros, vandenyje, tai kaimelis būna perkeltas anksčiau. Dabar ne išimtis. Gyvename atskirai, dideliame viešbutyje, atskirai nuo pagrindinio kaimelio. Čia yra tik buriuotojai. Nieko ypatingo iš tikrųjų nėra. Labiau džiaugiamės nei liūdime, kad esame atskirti.
Dėl šiandieninės situacijos diena prasideda taip – treniruotė, pusryčiai, važiuojame į autobusu Ruvą (?). Ten pagal situaciją vėlgi dažniausiai treniruotė ant vandens. Vakar vyko registracijos procesai, inventoriaus patikrinimas.
Galima suprasti, kad Jūsų įprastas gyvenimas, įprastas gyvenimo ritmas prie visos šitos situacijos nėra apsunkintas biurokratiniais dalykais, testavimais?
Na, testavimas jau yra rutina, nuo jos nepabėgsi. Testavimas nėra labai sudėtinga procedūra, kuri trukdytų dieną. Viskas pakankamai įprasta, tikrai.
Turime žinių, kad kai kurie atletai apsirgo Covid-19 Tokijuje. Ar jaučiasi įtampa, kalbant apie Covid-19?
Jau ne pirma diena, kai ši pandemija yra mus užklupusi, tai kaukių dėvėjimas, rankų plovimas, dezinfekcija – tai yra įprasta. Prie tos rutinos esame pripratę, stengiamės vengti didelių susibūrimo vietų. Valgykloje yra didžiausia koncentracija žmonių, tačiau tarp stalų yra stalinės pertvaros. Kiekvienas žmogus yra atskirtas – to pasekoje bendrauti valgykloje yra kur kas sudėtingiau. Laikomės visų būtinų atsargumo priemonių.
Kalbant apie varžybas, tai jos vyksta lauke, tad glaudūs kontaktai iš esmės vyksta tik viešbutyje.
Kalbant apie Covid-19, ar potencialus užsikrėtimas nėra papildomas balastas psichologiškai? Ar jau yra praėję pakankamai laiko nuo pandemijos pradžios, kad tai sureikšmintumėte?
Kaip ir minėjau – mes visi saugomės, visi supranta šią situaciją. Tikrai būtų labai apmaudu susirgti koronavirusu ir dėl to negalėti dalyvauti, nes sakau, galima dalyvauti sergant bet kokia liga išskyrus koronavirusą, kuris grėstų visišką eliminavimą iš olimpinių žaidynių. Baimė – visąlaik yra. Mažiausiai norėtųsi pasigauti koronavirusą.
Kaip atrodo pačios varžybos olimpinėse žaidynėse? Ar po pirmos dienos žiūrovams reikia daryti kažkokias išvadas ir spėliones dėl ateities?
Ne. Pirma diena neatspindi varžybų finišo. Varžybos užtruks visą savaitę. Plauksime dvi dienas po tris plaukimus. Tuomet bus viena vadinamoji „rezervinė“ diena, jeigu įvyks visi šeši plaukimai – turėsime laisvą dieną. Paskui dar dvi dienos plaukimų. Išviso dvylika ir dar bus medalių plaukimas liepos 31 dieną.
Visų dienų eigoje keičiasi oro sąlygos, keičiasi sąlygos, kuriomis mes plaukiame. Tų plaukimų visuma galop atspindi visą rezultatą. Tai tikrai po pirmosios varžybų dienos nėra pabaiga. Varžybos tęsiasi iki pat paskutinės dienos, iki pat finišo.
Koks vanduo Tokijuje?
Vanduo – šlapias sūrus (juokiasi – aut. past.). Bangos – tikrai sudėtingos, jos nėra įprastos. Tenka pratintis prie jų. Karšta – net ir ant vandens tas jaučiasi. Teks paprakaituoti (juokiasi – aut. past.). Aišku, ant vandens nėra kaitra nėra tokia kaip mieste, bet tas įtakos tikrai turi. Laukiame starto ir matysime kaip mums seksis.
Asmeniškai – prie kokio stiliaus, oro sąlygų pačiam yra patogiau plaukti?
Aš džiaugiuosi, kad nėra šalta, nes tai man yra vienas nemaloniausių dalykų, kuomet ant vandens šalta, nors ir šalta būna dažnai bei beveik visur. O tos bangos, kurios dabar vyrauja, yra gan silpnos. Vėjas – jis man nėra palankus. Jis čia jau laikosi kurį laiką, tad labai tikėtina, kad varžybų metu persivers viskas, nes artėja ciklonas. Laikas viską parodys – laukiame starto su nekantrumu ir aš tikiuosi bei jaučiu, kad esu savo geriausioje formoje.
Kas, Jūsų akimis, yra favoritai Jūsų sporto šakoje? Ar susirinko visi tie, kurie kelia grėsmę tiek Jums, tiek visiems kitiems aplinkui?
Visi dalyviai, be išimčių – yra labai stiprūs ir atvyko kovoti dėl medalių. Pagal paskutinių varžybų rezultatus galima išskirti olandą, italą, lenką. Šie sportininkai būtų realūs pretendentai laimėti.
Kiekviena diena gali būti skirtinga dėl vėjo krypties – pirmadienį gali būti labai geras, o antradienį atvirkščiai.
Tas pokytis gali įvykti ir dienos eigoje. Vėjas nėra pastovus. Mes neturime pastovių sąlygų kaip baseine, žaidimų aikštelėje, kur visąlaik sąlygos tokios pačios. Jei tu tiek nubėgai šiandien, reiškia tiek nubėgsi ir rytoj. Sąlygos nuolat kinta ir niekada negali žinoti, ką jos atneš.
Ar šios olimpinės žaidynės yra kažkuo ypatingesnės?
Šios olimpinės žaidynės su burlentėmis yra ypatingos tuo, kad tiek mažai sportininkų nebuvo niekada. Rio de Žaneire 36 sportininkai, o čia tik 25 sportininkai. Konkurencija tikrai didesnė. Papulti čia – labai didelis iššūkis. Labai džiaugiuosi, kad esu Tokijuje. Vien tai yra be galo didelis pasiekimas. Priešaky laukia Paryžiaus olimpinės žaidynės. Turint tik trejus metus iki jų – pasistengsiu padaryti viską, ką galiu Tokijuje ir nepadėti taško, o stengtis judėti pirmyn ir didesnių, pakartotinų tikslų Paryžiuje.
Prancūzijoje jau keisis mūsų burlentės ir jų klasė. Tikėtina, kad ta klase man bus dar labiau palankesnė, nes plauksime povandeniniu sparnu. Tai jau šiek tiek iš ateities. Viskas tuo nesibaigs.
Ką reiškia povandeniniai sparnai ir kas per proveržis vyksta Jūsų sporto šakoje?
Iš principo – burlentė atrodys panašiai. Skirtumas tas, kad visa lenta su buria ir sporniku (?) iškils virš vandens, o po vandeniu turės povandeninį sparną. Paprastiems žmonėms būtų panaši asociacija su plaukiančia raketa ir plaukia laivas iškilęs virš vandens. Panašiu principu plauksime ir mes.
Ar jūsų sporte egzistuoja amžiaus cenzas? Ar gali burlenčių sporte sportuoti iki penkiasdešimties?
Mūsų sąlygos visada kinta, yra daug dedamųjų, kas daro įtaka rezultatui, patirtis neša daug naudos. Esant trisdešimt kelerių metų amžiaus – pilnai galima konkurencingai dalyvauti. Trisdešimt penkeri galbūt būtų ta riba, bet dalyvauti galima ir keturiasdešimties. Na, o penkiasdešimtmečių (juokiasi – aut. past.) Tokijuje nėra, bet ką gali žinoti, gal naujos burlentės tą amžiaus ribą dar labiau praplės.
Ką jums reiškia galimybė atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse? Ar laikote save tokiu žmogumi, kuris esant galimybei laiko ranką prie širdies ir giedate himną?
Tikrai taip. Aš visąlaik sakau, kad esu už Lietuvą. Stengiamės parodyti, stengiamės įžiebti tą ugnelę tiek pasauliui, tiek kad patys lietuviai matytų, palaikytų mus. Labai stengiamės parodyti, kad Lietuva nėra tik šalia jūros esanti valstybė, bet ir pati jūrinė valstybė.
Jūs visai neseniai tapote tėčiu, ar šios olimpinės žaidynės yra bent dalinai skiriamos šeimai? Ar šeima motyvuoja pasistengti, tobulėti ir judėti į priekį?
Žmona buvo mano pagrindinis motyvatorius, kuris stūmė mane į priekį ir sakė „varyk“. Kalbant apie sūnų – jam netrukus bus devyni mėnesiai, tai tikrai buvo sunku jį palikti namuose. Aš manau, kad sūnui bus skirtos Paryžiaus olimpinės žaidynės. Labai tikiuosi, kad bus galimybė ten vykti kartu.
Ko mažiausiai norėtumėte varžybų dieną? Ar turite kažkokių prietarų?
Ne, neturiu kažkokių prietarų. Kiekvienos dienos laukiu su iššūkiu ir stengiuosi nusiteikti viskam. Tikrai nebijau kažko, ar nenusiteikinėju. Tiesiog laukiu pirmo starto. Nesvarbu, ar tai pirmas, ar paskutinis plaukimas – darau viską, kas yra mano rankose.
