„Nors „Žalgirio“ futbolo klubas buvo įkurtas man jau išvykus iš Lietuvos, , bet „Žalgirio“ vardas buvo žinomas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žinojome, kad futbolas Lietuvoje yra labai populiarus, o futbolo komanda atlieka ne paskutinį vaidmenį ir SSRS pirmenybėse.
Labai norisi, kad šiais ypatingais, jubiliejiniais „Žalgirio“ metais komanda, kartu su visu Lietuvos futbolu, sugrįžtų į tas aukštumas, kuriose anksčiau buvo. Linkiu, kad „Žalgiris“ realizuotų savo ambicijas ne tik Lietuvoje, bet ir pasiektų aukštą europinį lygį, kad būtume lygūs tarp lygių, kad Europos taurėse kovotume ne kaip autsaideriai su lyderiais, o kaip solidi komanda, galinti grumtis dėl pergalių su visais varžovais“, – kalbėjo V.Adamkus.
Lietuvos Prezidentas patikino, kad futbolas jo gyvenime visada užėmė svarbią vietą. „Būtent nuo futbolo ir prasidėjo mano pažintis su sportu. Futbolu domėjausi nuo vaikystės, gal 1938-1939 metais pradėjome patys žaisti tarpusavyje. Turėjome net savo trenerį, buvome aprūpinti futbolo bateliais, uniformomis. Futbolas buvo mano sporto gyvenimo dalis. Žaidžiau kairiame krašte, puolėju.
Esu įmušęs daug įvarčių, bet vienas yra ypatingas. Kėliau kampinį iš kairiojo krašto ir įsukau į vartus. Tas futbolo rungtynes atsimenu iki šiol, – prisiminimais dalinosi V.Adamukus. – Kuomet mokiausi „Aušros“ berniukų gimnazijoje, pas mus susibūrė grupė futbolu besidominčių vaikų. Mes anksčiau žaisdavome Ąžuolyne, netoli mano namų, bet vėliau nusprendėme išbandyti jėgas organizuotame futbole. Mumis susidomėjo Lietuvos gimnastikos sporto federacija, ji priėmė mus į Kauno jaunių LGSF komandą. O 1943 m. mes tapome Kauno miesto A klasės pirmenybių nugalėtojais.
Komandoje vidurio saugo pozicijoje žaidė Stepas Butautas, legendinis krepšininkas, treneris. Ne vienas „Aušros“ berniukų gimnazijos komandos narys po karo ir toliau aktyviai žaidė futbolą. Didžiausių aukštumų pasiekė Kęstutis Eismontas. Jis kelis sezonus žaidė Vilniaus meistrų komandose, Lietuvos rinktinėje.“
Pasitraukęs iš Lietuvos V.Adamkus buvo aktyvus sporto renginių dalyvis ir organizatorius. 1948 m. Vokietijoje įvykusioje Pavergtųjų tautų olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyse laimėjo du aukso ir du sidabro medalius, tačiau su futbolu ryšiai susilpnėjo. „Kai išvykau iš Lietuvos, mano pagrindine sporto šaka tapo lengvoji atletika. Bet studijuodamas Ilinojaus Technologijos universitete vėl turėjau galimybę prisiminti futbolą.
Žaidžiau tarptautinėje studentų komandoje, kartu žaidė dar trys ar keturi lietuviai. Aišku, vėliau nuo futbolo nutolau, bet jo neužmiršau. Puikiai atsimenu ir savo pirmą pažintį su Vilniaus „Žalgiriu“. Tai nutiko 1989 m., kai žalgiriečiai pirmą kartą atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Čikagoje surengėme kelias draugiškas rungtynes, rūpinomės ir jų laisvalaikiu, daug bendravome, mano namuose lankėsi ir tuometinis komandos vyriausias treneris Benjaminas Zelkevičius“, – teigė V.Adamkus.
Susidomėjimo futbolu V.Adamkus neprarado iki šiol. Vis dėlto, dabartinė futbolo padėtis Lietuvos Prezidento nedžiugina. „Domiuosi visu Lietuvos futbolu. Ir noriu pasidalinti savo pastebėjimais. Mane labiausiai skaudina tušti stadionai, rodantys visuomenės abejingumą, kurio, mano manymu, mūsų futbolas nenusipelnė. Mano didžiausias noras, kad futbolas grįžtų į tuos laikus, kai buvo mylimas, gerbiamas, kai juo sirgo visa Lietuva.
Nežinau, ar mes kada nors pajėgsime pavyti krepšinį, bet nuoširdžiai to linkiu. Kita vertus, man tikrai gėda, kad Lietuva savo sostinėje neturi gero futbolo stadiono. Tikriausiai esame vieninteliai Europoje. Krepšiniui turime puikias arenas, tačiau futbolas šiuo atžvilgiu yra labai nuskriaustas. Žinau, kad Kaune planuojame atnaujinti, modernizuoti S.Dariaus ir S.Girėno stadioną. Vilnius, Lietuvos sostinė, neturi kuo pasidžiaugti. Gal tai irgi viena iš priežasčių, kodėl futbolas pas mus merdi“, – samprotavo V.Adamkus.
Birželio 27 d. LFF stadione vyksiančioje gimtadienio šventėje „Žalgiris“ išmėgins jėgas su varžovais iš Švedijos – Geteborgo IFK ekipa. Šios rungtynės taps ne tik ryškiausiu gimtadienio akcentu, bet ir įžanga į UEFA Čempionų lygos atrankos varžybas. Kalbėdamas apie „Žalgirio“ laukiančius iššūkius, V.Adamkus tikino, kad šiuo metu klubui reikia visuomenės dėmesio ir paramos.
„Palaikykime savo komandą, tikėkime ja, ateikime į jos rungtynes ir parodykime futbolininkams, kad mums rūpi jų žaidimas. Visi suprantame, kad biudžetais „Žalgiris“ negali konkuruoti su turtingais Europos futbolo klubais. Tačiau kovinga dvasia, užsispyrimu ir atkaklumu mes galime iškovoti didžiausias pergales!“, – teigė V.Adamkus.
