Geriausias ir tituluočiausias Lietuvos visų laikų lengvaatletis Virgilijus Alekna vėl šypsosi – pasirengimas sklandus ir kelis pastaruosius metus besivelkančio traumų šleifo pavyko atsikratyti.
Dvidešimtus metus disko metimo sektoriuje skaičiuojantis V. Alekna turi sukaupęs įspūdingą titulų ir trofėjų kolekciją. Rankomis autobusą per plotį galintis apglėbti dvimetrinis milžinas garsėja ne tik šaltakraujišku charakteriu, stabilumu, bet ir greičiu. Jo sviestas diskas gali išvystyti apie 100 km/val. greitį.
Amžiaus nereikšmina
39 metų dukart olimpinis, dukart pasaulio ir Europos čempionas juokiasi, kad varžybose jį dažnai palaiko treneriu. „Jau keletą pastarųjų metų bendraamžių nesutinku. Nebent iš maratonininkų tarpo. Kartais net klausia, ar esu treneris. Tuomet jau tenka įtikinėti, kad dar sportininkas esu,“ – pasakojo jis.
Tačiau amžiaus V. Alekna nesureikšmina: „Svarbu sveikatos yra ir kad diskas lėktų... Lėks, kur jis dings, lėks“. Dvimetrinį disko metiką pastaruosius ketverius metus nuolat kamavo traumos, tačiau šį sezoną jis pradėjo būdamas geros nuotaikos.
„Rezultatai neblogi. Atsižvelgiant į tai, kad pasirengimas vyko pakankamai sklandžiai, tikėjausi tokių rezultatų. Tai tikrai nėra riba, kurios neperžengsiu. Dar kažkiek pasitreniravęs pasieksiu geresnių rezultatų“, – prognozavo jis.
Per ketverias šio sezono varžybas V. Aleknos prasčiausias rezultatas – 64 m, geriausias – „Deimantinės lygos“ etape JAV pasiekta 67,19 m riba. Šiuo metu Lietuvoje pasirengimą pasaulio čempionatui tęsiantis lengvaatletis dėl kelialapio į 2012 metų Londono olimpiadą jau ramus – 65 m kvalifikacinis A normatyvas jau kišenėje.
– Kokia būtų vidutiniška riba, į kurią taikote šį sezoną? – „Balsas.lt Savaitė“ paklausė V. Alekną.
– Norėtųsi nors po kartą per varžybas mesti diską 67-68 metrus.
– Praėjusiais metais pasirengimą sezonui pradėjote keliais mėnesiais vėliau. Šįmet viskas pagal planą?
– Taip. Viskas vyko sklandžiai. Numatytos stovyklos, atlikti treniruočių krūviai. Viskas pagal planą, tai rodo ir rezultatai.
– Keliose varžybose susitikote su savo pagrindiniais varžovais. Atrodo lyderiai nesikeičia?
– Neturėtų keistis. Kiek teko matyti varžybose, jie ir liks tie patys. Tiesa, atsiranda naujų veidų. Metai bėga, keičiasi kartos, sportininkai.
– Pagrindinis startas šiais metais – pasaulio čempionatas Korėjoje. Kokios kovos ten tikitės?
– Sunku apie tai kalbėti. Galiu pasakyti, bet ruošiuosi labai atsakingai. Norėtųsi parodyti, ką galiu, o koks bus rezultatas, matysime. Norėtųsi įrankį numesti toliau nei 67 metrus. Tai leistų pretenduoti į aukštą vietą.
– Iš aktyviai varžybose dalyvaujančių disko metikų esate vyriausias. Jums tai privalumas ar trūkumas?
– Man tai jokio skirtumo. Kažkokia pagarba yra, padeda, užleidžia eilę. Tai malonu. Galbūt tai vyksta žaisminga forma, bet vis tiek smagu. Varžybose – kiekvienas už save, baigiasi draugystės ir prasideda sveika kova.
– Penkiskart planetos čempionas L. Riedelis būdamas 39 metų jau sunkiai perkopdavo per varžybų kvalifikacinį barjerą. Jūs sugebate kovoti dėl aukščiausių pozicijų. Kas tai lemia?
– Pagrindinis dalykas sulaukus tokio amžiaus sporte – išvengti sunkesnių traumų. Traumos ir man vis primena, kad jau ne pirmoji jaunystė ir amžius kaip sportininko pakankamai brandus. Reikia saugotis. Jeigu pavyksta išvengti rimtesnių traumų, gali kovoti dėl vietos aštuntuke.
– Vykdamas į varžybas visuomet sakydavote, kad kovojate tik dėl pirmos vietos. Ar kartelė dabar žemiau nenusileido?
– Jau keletą metų nepriartėju prie tos pirmos vietos, todėl būtų džiugu, jeigu pasaulio čempionate pavyktų įsiterpti į prizininkų trejetą. Tai būtų fantastinis rezultatas.
– Sako bėgant metams vis daugiau ramybės neduoda įsisenėjusios traumos. Kaip su tuo tvarkotės?
– Baigiasi sezonas ir pradedu tvarkytis, jeigu nereikia anksčiau to daryti. Reabilitacija, įvairūs pratimai užima daug laiko. Reikia turėti ir daug kantrybės, bet jeigu nori diską mėtyti, turi tai atlikti. Kažkokių traumų išskirti negalėčiau, o ir nenorėčiau – varžovai išgirs, žinos silpnąsias vietas (juokiasi).
– Ar 25 metus gyvuojantis Juergeno Schulto disko metimo rekordas (74,08, 1986 metais) – liks amžinas?
– Neliks. Kas nors pagerins. Nepavyko man, nepavyko Gerdui Kanteriui. Tačiau negali būti jis amžinas. O apie 20 cm trumpesnį Lietuvos rekordą (73,88 cm, 2000 metais) to negalėčiau pasakyti (juokiasi).
– Šįmet skaičiuojate jau 20-us metus disko metimo sektoriuje. Kaip keitėsi ši rungtis per šį laiką?
– Rezultatai tik svyruoja – tai aukštesni, tai žemesni. Vienu metu rezultatai nebuvo tokie aukšti. Tuomet pradėjau mėtyti toli – 68-70 m, atsirado ir daugiau tokių rezultatų. Dabar vėl atstumas truputį sutrumpėjo. Toks vaizdas, kad dabar toks lygis pakritęs. Jeigu atsirastų aiškus lyderis, įrankį metantis virš 70 m ribos, kiti norėtų priartėti, turėtų daryti tą patį.
Komentarai
Romas Ubartas, olimpinis disko metimo čempionas apie V. Alekną:
„Valia, užsispyrimas, fiziniai duomenys ir fortūna. Dievas jam davė kūną, skirtą diskui mėtyti. Jis labai imlus informacijai, kas pasirodo nauja, gera, tuoj pat pritaiko. Be šių savybių laimėti tiek titulų būtų sunku.
V. Aleknos labai geras santykis tarp kojų ir pečių juostos. Kartais būna vieni turi stipresnius pečius, kiti – kojas, o Virgilijus proporcingai turi viską. Padeda ir tai, kad ilgos rankos, didesnė išmetimo amplitudė, ūgis – 200 cm – aukštas įrankio išmetimo kampas.
Kūnas turi daug įtakos, tačiau ne mažiau svarbu ir charakteris. Virgilijus šaltakraujiškas, „nedega“ kaip kiti. Tai lietuviams įgimta savybė, jie gana ramūs ir susikaupę. Marškinėlių ant savęs neplėšė, bent nesu matęs.
20 metų sporte – ilgas amžius. Svarbiausia neturėti didelių traumų. Tokio amžiaus dažnai „išlenda“ senos traumos. Kruviai dideli, bet Virgilijus išvengė itin didelių traumų, todėl ir rezultatai vis dar geri. Sportinis režimas ir gera sveikata – be to sunku būtų varžytis. Mes kaip stajeriai – ilgaamžiai. Tai ne sprintas ar šuoliai, kurie greit ateina ir greitai išeina.
Ką jis gali priešpastatyti jaunimui? Milžinišką patirtį. Kartais galima taktiškai nugalėti ir daug stipresnį varžovą. Virgilijus turi tvirtą psichologiją. Būtų gerai, kad „išeitų“ aukštumoje. Nors visko gali būti, jeigu Londono olimpiadoje pasiseks, galbūt norės dar metelius kitus „užsibūti“ sektoriuje.“
Aleksas Stanislovaitis, lengvaatlečių treneris apie V. Alekną:
„Esu įsitikinęs 100 proc., kad jeigu V. Alekna būtų iškėlęs sau tikslą pagerinti pasaulio rekordą, jis tai būtų padaręs. Jo rezultatas (73,88) Kaune – antras rezultatas per visą istoriją. Reikėtų priminti, kad J. Schulto pasaulio rekordas (74,08 m) buvo pasiektas idealiomis sąlygomis, pučiant geram vėjui, be to, tie laikai buvo „neaiškūs“ (Rytų Vokietijos (DDR) dopingo skandalai 9-ame dešimtmemyje).
Savo akimis mačiau, kai prieš Sidnėjaus olimpines žaidynes treniruočių stovykloje V. Aleknos sviestas diskas skriejo virš 76 metrų. Gerdas Kanteris kiekvienais metais važiuoja į Ameriką gaudo vėją ir stengiasi pagerinti pasaulio rekordą.
Virgilijus savo geriausiais metais nesivaikė to rekordo, dalyvavo visose varžybose, nesvarbu, ar buvo traumuotas ar ne. Atsiminsiu visą gyvenimą, kai 2007 metais jis atvyko į Japoniją į treniruočių stovyklą ir ten patyrė atraminės kojos traumą. Kai siūliau jam nedalyvauti pasaulio čempionate „viena koja“, jis atsakė: „Kai G. Kanteris laimės, o nebus Aleknos, jam tas auksas bus nemielas“. Ir jis viena koja iškovojo ketvirtą vietą.
Keturiskart iš eilės (1956, 1960, 1964, 1968) olimpinis disko metimo čempionas amerikietis Alas Oerteris savo asmeninį geriausią rezultatą – 69,46 m – pasiekė būdamas 43 metų. Virgilijus tiek metų dar neturi, bet kad jis Londone kausis su stipriausiais, net neabejoju.
Skiriasi požiūris į treniruočių procesą. Pasiimti viską, kas geriausia sau. V. Alekna – disko metimo profesorius. Jo niekada gyvenime negali apkaltinti, kad jis psichologiškai „sudegė“. Kuo jis skiriasi nuo kitų pasaulio diskininkų? Tuo, kad jis varžybose siekia arba sezono asmeninio savo rezultato arba artimo jam. Kitų dešimties stipriausių planetos diskininkų metimo vidurkiai labai išsibarstę.
V. Alekna – turi nepaprastai sveiką organizmą, bet sako, kad net patys geriausi per ilgą laiką dėvisi. Jeigu jis išeis į sektorių sveikas, neabejoju, kad bet kokiu oru jo diskas lėks apie 68 metrus, o tai bet kokio rango varžybose užtikrina medalį.
Prie jo rezultatų smuktelėjimo neprisidėjo ne amžius ar metodika, o kova su traumomis. Nuo 2007 iki 2010 metų jis nuolat kovojo su traumomis. Tik imdavosi didesnių krūvių ir geičių, iš karto atsinaujindavo traumos. Streikavo stuburas ir dešinė koja. Tai – ne taškas. Šis sezonas – įsibėgėjimo. Į olimpinę tiesiąją jis turėtų išeiti pilna jėga. O jeigu taip nutiks, 70 m rezultatas tikrai įkandamas.“
TIK FAKTAI
Dukart olimpinis (2000 ir 2004), dukart pasaulio (2003 ir 2005) ir Europos čempionas (2006) Kaune 2000 metais diską numetė 73,88 m. Tai – antras rezultatas per visą disko metimo istoriją. Pasaulio rekordas priklauso vokiečiui Juergenui Schultui, kuris 1986 metais įrankį nusviedė 74,08 m.
Keturiskart geriausiu Lietuvos sportininku išrinktam lengvaatlečiui priklauso pasaulio čempionatų rekordas. 2005 metais Helsinkyje jis pirmasis šiose varžybose įveikė 70 metrų ribą – diską numetė 70,17 m.
V. Aleknos rankų glėbys – 224 cm (ištiestomis rankomis nuo vieno piršto galo iki kito). Per V. Aleknos disko metimo varžybas Vilniuje padarytus tyrimus paskaičiuota, kad Virgilijaus išmestas 2 kg diskas išvysto apie 100 km/val. greitį. Antras rezultatas – apie 86 km/val. – G. Kanterio.
V. Aleknos disko metimo progresas (nuotr. Balsas.lt)
