Pritrūko visai nedaug, kad Justas būtų pripažintas naudingiausiu Misūrio valstijos žaidėju. Šįkart jis buvo antras. „Tačiau sulaukiau daug dėmesio iš vietinės spaudos ir fanų. Patekau į Amerikos I diviziono NJCAA geriausių žaidėjų 50-uką, buvau pakviestas dalyvauti „JC TOP-100 Camp“, kuriame užėmėme antrą vietą. Manau, kad tai yra mano geriausias pasiekimas“, - teigė J. Furmanavičius.
Žaisdamas už „Three Rivers“ komandą Justas per 31-erias rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 11 taškų (dvitaškių taiklumas 53 proc., tritaškiai – 29 proc.) ir atkovodavo po 8 atšokusius kamuolius.
- Sulaukei pakvietimų į JAV universitetus? Ar jau apsisprendei, kur keliausi? – paklausiau jaunojo krepšininko.
- Gaunu daug laiškų ir skambučių iš JAV universitetų trenerių, visi siūlo geras sąlygas ir pilną išlaikymą, kol kas rimčiau galvoju apie du: „Arkansas“ ir „Ole Miss“, į kurį jau turiu suplanuotą vizitą rugsėjo vidurį.
- Tavo žvaigždė sublizgo Lietuvoje prieš kelis metus mažose šalies krepšinio lygose, tačiau, kada tavo gyvenime atsirado krepšinis? Ar pameni pirmą treniruotę?
- Tikrai nelaikau savęs žvaigžde, žaidžiau už kelias komandas Kauno krepšinio lygoje, Kauno krepšinio mėgėjų lygoje ir Lietuvos krepšinio mažųjų miestų lygoje, Kaliningrado mėgėjų lygoje bei dar keliuos tarptautiniuose turnyruose. Sekėsi tikrai neblogai, ko gero, geriausias pasiekimas buvo penkiagubas dublis. Krepšinį žaidžiu nuo penkerių. Pradėjau sportuoti kartu su vyresniu broliu. Pirmos treniruotės neatsimenu, kažkaip neįstrigo atminty.
- Kuo tave žavi krepšinis?
- Čia viskas yra nenuspėjama, viskas vyksta taip greitai, kad kelios sekundės gali apversti viską aukštyn kojomis: gali pirmauti 15 taškų, bet pralaimėti 10 ir atvirkščiai...
- Yra sakoma, kad krepšinis Lietuvoje yra jau beveik pirmoji religija? Taigi, kokiems dievams pats meldiesi?
- Man religija yra viena, o krepšinis - tik sporto šaka, aišku, Lietuvos krepšinio fanams gal yra kitaip. Nežinau. Bet varžybų metu, kai lieka kelios sekundės visi prašo kad Dievas padėtų.
- Krepšinyje tavo idealas yra M. Jordanas? Dabar kyla daug diskusijų, kas yra geresnis - Michaelas Jordanas, Kobe Bryantas, LeBronas Jamesas? Kokia yra tavo nuomonė?
- Vaikystėje svajojau ir nuolat savo tėvams kartojau, kad užaugęs būsiu kaip jis ir žaisiu NBA. Nors, ko gero, net nežinojau, kur ta Amerika yra. Užaugęs gyvenu realiame pasaulyje. Kuris žaidėjas geresnis? Sunku juos lyginti. Aišku yra tik viena – jie visi yra nepakartojami.
- Jei reikėtų sudaryti savo svajonių NBA komanda – kas joje žaistų?
- Vidurio puolėjas – Kareemas Abdul Jabbar, sunkusis puolėjas - Timas Duncanas, lengvasis puolėjas - Larry Birdas, atakuojantis gynėjas – M. Jordanas, įžaidėjas - Stephenas Curry. - Kaip manai, kokia turi būti krepšinio žvaigždė? Kokiomis savybėmis ji turi pasižymėti aikštelėje ir už jos ribų?
- Sunku sakyti už kitus, bet aš manau, ar tu – žvaigždė, ar ne, aikštelėje ir už jos ribų turi išlikti doru žmogumi ir rodyt gerą pavyzdį jaunimui.
- Su M. Jordanu jau išsiaiškinome, tačiau kuris dabartinės Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjo žaidimas imponuoja labiausiai?
- Tikrai nežinau, ką išskirti: visi žaidėjai geri. Žinoma, jeigu žaistų Arvydas Sabonis, jį tikrai išskirčiau (juokiasi).
- Kuris krepšinio elementas tau yra artimiausias širdžiai?
- Aišku, čia juokais, bet dėjimai per galvas arba geras „išrašytas“ blokas.
- Kaip vertintumei savo galimybes NBA naujokų biržoje?
- Kaip ir minėjau, tai yra tik vaikiška svajonė, o jei rimtai, dabartinis mano tikslas - gerai baigti šį sezoną koledže ir patekti studijuoti ir žaisti už universitetą. Kol kas galvoju tik apie mokslus ir krepšinį. Mokslų rezultatai čia yra labai svarbūs: jei prastai su mokslais NJCAA suspenduoja tave kelioms varžyboms... Ir visai nesvarbu, ar esi žvaigždė ar ne.
- „Krepšinio vunderkindas ar talentingiausias savo kartos Lietuvos žaidėjas“ – tokiais epitetais tave vadino Lietuvos žiniasklaida. Tokie dalykai nė kiek neišlepina?
- Niekada savęs nelaikiau ir nelaikau išskirtiniu, esu paprastas ir tiek, aišku, meluočiau, kad man nesvarbu, ką apie mane rašo, bet geriau tegu rašo taip, o ne tai, jog būčiau ką nors pavogęs (juokiasi).
- Koks yra krepšinis JAV? Kuo jis sugebėjo tave nustebinti?
- Greitas, agresyvus - man tai prie širdies. Į JAV išvykti padėjo treneris Borisas Karebinas... Ačiū jam. Aišku, vykau dėl to, kad nereikia mokėti nei už studijas, nei už pragyvenimą, nes JAV studijos yra labai brangios. Mano atveju - vieni metai kainuoja apie 20 tūkst. JAV dolerių.
- Esi užsiminęs, kad mėgsti stalo tenisą. Iš kur šis hobis? - Dar kai mokiausi Kaune mokykloje per pertraukas žaisdavome stalo tenisą, esu laimėjęs pirmą vietą mokyklos turnyre, namuose su seneliu „sutrenkdavome“ partiją... Gaila, kad jo sveikata jau neleidžia to daryti.
- Taip pat žinau, kad tavo mėgstamiausias TV šou yra animacinis serialas „Simpsonai“. Kuriuo šio filmuko herojumi norėtum būti?
- Sunkus klausimas (juokiasi). Galbūt Bartas.
- Nuolat vyksta kova dėl krepšinio miesto vardo: Kaunas ir Vilnius? Kaip manai, ar iš tiesų taip jau skiriasi čia tos krepšinio sistemos?
- Lietuva yra krepšinio šalis. Manau, kad visi miestai siekia tapti geriausiais. Ir tai tik į naudą visiems. Dėl sistemos: bent jau aš sportavau dviejose sporto mokyklose, didelių skirtumų nepastebėjau, čia gal daugiau nuo trenerių priklauso individualiai. - Kuris krepšinio rungtynių prisiminimas tau yra svarbiausias?
- Tikrai daug laiko praleidau salėse ir gatvėje. Įsimintiniausios rungtynės? Žaidžiau už mokyklą, paskutinę sekundę mane sustabdė baudomis, o rezultatas buvo lygus. Sumečiau abi baudas ir tapom Lietuvos čempionais. Dar labai įstrigo, kai turėjau garbės žaisti už senelio gimtą miestelį Stakliškes ir pirmą kartą jų istorijoje tapome čempionais. Iš gatvės krepšinio įsimintinos Kėdainiuose vykęs „3X3“ naktinis turnyras, tik gaila, likom antri.
- Ar pameni pirmą savo dėjimą į krepšį? Kaip manai, kuris krepšinio istorijoje dėjimas yra TOP-1 Tik nesakyk, kad tai yra „MJ“ skrydis...
- Pirmą kartą įdėjau į krepšį kai man buvo 14-a. Per savo krepšinio karjerą esu labai daug dėjimų atlikęs: per kiekvieną treniruotę tai darau, per varžybas taip pat nepraleidžiu progų. Man patinka, kai žiūrovai po varžybų prieina ir įvertina mano pastangas. Daugelį dėjimų galima pakartoti, bet „MJ“ skrydžio – ne. Tai gal tegu ir lieka jis pirmas. Norėčiau kada nors ir aš taip (šypsosi).
