Pavasarį net penkių žmonių kompanijos susibūrimas atrodė ne tik keistas, bet ir nelegalus. Ką jau kalbėti apie renginį, kuriame per keturias dienas apsilanko tūkstančiai žiūrovų, o ir dalyvių skaičius, švelniai tariant, solidus.
„Aurum 1006 km“ lenktynės įvyks. Šimtus tūkstančių eurų kainuojantys bolidai šturmuos didžiausią Lietuvos kurortą ir Liepos 15-18 dienomis Palangą pavers vienu dideliu festivaliu. Tiesa, prieš startą dar tikrai yra ką nuveikti.
„Matau, kad lenktynės vyks. Bet pats faktas yra tik gražioji pusė. Dabar tikrai yra daug bemiegių naktų, kad visa tai taptų realybe.
Sąlygos tikrai yra išskirtinės, turime daug ką padaryti, kad jos įvyktų sklandžiai. Dar prieš porą mėnesių net minties nebuvo, kad tai išvis įmanoma. Dabar matome, kad spėsime, padarysime. Aišku, labai sunku. Visiems sunku“, – portalui tv3.lt sako lenktynių organizatorius Darius Jonušis.
Šiemet prie starto linijos išsirikiuos 29 komandos. Iš pirmo žvilgsnio skaičius gali pasirodyti kuklus, tačiau žinant visuotinį kontekstą, tai jau atrodo kaip nemenkas laimėjimas tiek organizatoriams, tiek patiems dalyviams.
„Aštuoniais automobiliais mažiau nei praėjusiais metais. Bet galiu sakyti drąsiai, net iškelta galva, kad dalyvių skaičius yra žymiai didesnis, nei buvo įmanoma tikėtis. Tai yra džiugiausia (...) Jei kalbėti apie šių metų dalyvius, komandas, žiūrovus, tai tiktų angliška frazė: „we did it“, – šypteli D. Jonušis.
Lenktynės įvyks ir tai jau yra džiugus faktas. Vis dėlto, pradėkime nuo svarbiausio – žiūrovų…
Per dvidešimt metų šitos lenktynės jau vis tiek turi savo auditoriją, savo formatą. Tai žiūrovų skaičius turėtų būti panašus, gal net didesnis, nes daug žmonių Lietuvoje dabar. Darome viską, kad susidėliotume atskirų renginių atskiras erdves žiūrovams, nes turime vadovautis galiojančiais reikalavimais iš SAM ir Vyriausybės. Visų žmonių vienoje vietoje negalėsime sutalpinti. Iššūkių netrūksta, bet prisitaikome prie sąlygų
Galbūt ir patys dalyviai šiemet į lenktynes žiūri kaip į savotišką šventę, pergalę, dar net prieš jų pradžią?
Taip, taip, tikrai. Čia lazda su dviem galais – yra komandų, kurios labai nori dalyvauti, labai laukė lenktynių ir tikrai jose bus. Yra komandų, kurioms sudalyvauti nepavyks – pavyzdžiui, belgai, britai, jie norėjo atvažiuoti, bet sunkiau dėl apribojimų. Kovas-balandis yra kertiniai mėnesiai ruošiantis varžyboms. Tai įsivaizduokite, kaip reikia skubiai pasiruošti dabar, kai porą mėnesių gamyklos stovėjo, darbai stovėjo. Mes pasiruošę, bet tikrai negalime sakyti, kad nieko nejaučiame. Aišku, jaučiame padarinius.
Lietuviams lenktynės Palangoje jau kaip tradicija. O kodėl jos neišauga į tvirto tarptautinio lygio renginį?
Manau, kad bendrai renginys didėja, auga. Ypatingai Europoje. Bet turime vieną labai didelę bėda, kalbant apie šio renginio autoritetą ir plėtrą už Lietuvos ribų. Galiu pasakyti, man, kaip organizatoriui, yra labai gaila. Labai sunku prikalbinti užsieniečius – austrus, amerikiečius, kitus sportininkus. Visi sako, kad atvažiuos, bet tada pasiekiame tą patį tašką.
Tai yra vienintelė trasa pasaulyje, kurios dalyvių parkas yra ant žvyro. Vienintelė. Kai mes šnekame apie automobilius, kurie kainuoja 300-400 tūkst. eurų, kai kalbame apie profesionalias komandas, kurios čia galėtų atvažiuoti, tai ties žodžiu „žvyras“ visada išgirstu „sorry“ – (atsiprašau. – liet.). Visas dalyvių parkas yra padengtas žvyru, neturime nė lopinėlio asfalto. Ir taip jau dvidešimt metų. Vieni žadėjo padėti, kiti žadėjo padėti. Aš nepriekaištauju, niekas man nieko neskolingas, bet tiesiog gaila, nes tai stabdo. Tai pati skaudžiausia vieta, duria į paširdžius. Tiek daug įdedi darbo, bet dalyviai sako ne, mes technikos nelaužysime.
Pati trasa, ką apie ją kalba dalyviai?
Trasa yra super, viską ji turi. Lygus asfaltas, atitvarai, viskas ko reikia. Bet dalyvių parkas yra mūsų nelaimė. Tiesiogiai niekas apie tai nekalba, bet tai yra bendra nelaimė – ir mano, ir Palangos. Užsienyje tikrai kalba, kad čia, mažoje Baltijos šalyje, pajūryje, vyksta grandiozinės lenktynės. Bet kai sužino, kaip atrodo dalyvių parkas, tai jokie garsūs šūkiai jų nebetraukia.
Kuo šių metų lenktynės skirsis nuo vykusių prieš tai?
Kertinis dalykas, dėl ko šiemet keisis lenktynės, tai tradiciniu komandų pristatymu Vytauto g. Palangoje. Jis šiemet ten neįvyks, nes tiek žmonių ir jų srauto mes nesukontroliuotume. Pristatymas vyks, bet jis vyks virtualiai – internete. Visa kita turėsime, viskas vyks įprastai, kaip ir anksčiau.
Toks jausmas, kad šios lenktynės sutvertos „Porsche“ automobiliams. Pastaruosius penkerius metus vien jie ir laimi..
Tai yra šiaip geras automobilis. Jis labai tinka šitoms lenktynėms. Jis patvarus, greitas, gerai valdosi. Daug kas galėdavo laimėti, tarkime Lamborghini, bet vis kažkas pridarydavo klaidų. Dažniausiai klysta pačios komandos.
Būna, kad lenktynes laimi ir užsieniečiai. Nuoširdžiai, jums pačiam smagiau sveikinti lietuvį, ar nesvarbu?
Nuoširdžiai, gal jums bus sunku patikėti, bet man, kaip organizatoriui, būna varžybų, kai aš nepamenu, kas laimėjo. Man ant tiek yra vienodai, kas laimėjo. Man yra svarbiausia, kad būtų tikrai gera kova, kad nebūtų incidentų, kad viskas įvyktų sklandžiai. O kas laimėjo, tai nėra skirtumo.
Kur dar gali augti „Aurum 1006 km“ lenktynės?
Infrastruktūra. Dalyvių parkas. Infrastruktūra. Dalyvių parkas. Infrastruktūra. Dalyvių parkas. Anglų autosporto žurnalas juokėsi pamatę mūsų dalyvių parką. Rašo: „Crazy country Lithuania“.
Ko palinkėtumėte kiekvienam šių metų dalyviui?
Jei kalbėti apie šių metų dalyvius, komandas, žiūrovus, tai tiktų angliška frazė: „we did it“. Svarbiausia, kad būtų gera kova, norėčiau, kad nugalėtojas paaiškėtų paskutiniame rate. Ir dar linkiu saugumo.
