Pradėjo nuo sprintų
Viena geriausių šalies bėgikių pasakoja, kad nuo pat mažens buvo itin judrus vaikas. Iš mokytojų išgirdusi rekomendaciją apsilankyti sporto manieže ir susipažinusi su bėgimu, ji greit suprato – šitai ji veiks dar labai ilgai.
„Pradėjau nuo 60 metrų distancijos. Tada 300, po to – 600. Palengva augau kaip žmogus ir kartu ilgėjo mano bėgamos distancijos. Apsistojau ties 800 metrų ir 1,5 kilometro nuotoliais, tačiau gavau traumą ir greit paaiškėjo, kad nebeužtenka greičio varžytis. Supratau – jei noriu toliau sportuoti, važinėti su rinktine, pateikti į pasaulio čempionatus ir olimpines žaidynes, teks keisti distanciją“, – prisimena R. Drazdauskaitė.
Prie tikrai ilgų distancijų merginai dar teko ilgai pratintis – net medikai rekomenduoja iki 25-erių maratonų nebėgti. Tad teko pradėti nuo mažesnių tikslų, stiprinančių organizmo galimybes. Bet tai bėgikei nebuvo didelis trikdis, o pasikeitusiomis rungtimis ji netgi džiaugiasi: „Iš tiesų medicininiai tyrimai parodė, kad mano širdis labiau tinka ilgoms distancijoms.“
Dviračiai nepatiko, bet vis tiek laimėdavo
Nepaisant to, jog nuo mažens R. Drazdauskaitė matė save kaip bėgikę, ji vis vien norėjo išbandyti kuo daugiau sporto šakų. Sportininkė teigia iki šiol mylinti tinklinį, tačiau mokyklos metais sporto hobių buvo visa galybė.
„Dažnai į maniežą ateidavau anksčiau ir dvi valandas iki treniruotės žaisdavau futbolą arba krepšinį. Tada padarydavau treniruotę ir po jos vėl žaisdavau krepšinį. Kieme lygiai tas pats – krepšinis su berniukais. Dviračius irgi lankiau, nors nelabai užkabino. Šiaip myniau labai gerai ir už mokyklą važiavau į kregždučių bei ereliukų varžybas. Ir prizines vietas laimėdavau. Man patiko visos sporto šakos“, – televizijos laidoje juokiasi bėgikė.
Tačiau akivaizdu, jog didžiausias jos talentas buvo bėgimas. Pirmą kartą bėgdama maratoną R. Drazdauskaitė pasirodė taip gerai, kad iki olimpinio normatyvo pritrūko 32 sekundžių.
„Nebuvo lengva – paskutinius kilometrus jau skaičiavau minutėmis. Galvojau: pakentėk, pakentėk. Bet kai baigi distanciją, apima tokia euforija, kad pailsėjęs mąstai: reikėtų dar vieną kartą pabandyti, norėčiau pagerinti rezultatą“, – prisimena atletė.
Už Lietuvą bėgti lengviau
Šiuo metu geriausias bėgikės maratono laikas – 2 valandos 29 minutės 29 sekundės. Šį rezultatą R. Drazdauskaitė pasiekė Londono olimpinėse žaidynėse 2012-aisiais, kai atbėgo 27-a.
„Visada smagu varžytis už šalį. Tai didelė atsakomybė, norisi kuo geriau pasirodyti, nors ne visada pavyksta. Didžiulis ir psichologinis spaudimas. Tačiau bėgimas dėl kitų žmonių palaiko. Rio de Žaneiro žaidynėse buvo labai sunku, kojos medinės, bėgdamas matai, kad sėdi viena mergina, kita, galvoji – kam aš čia vargstu? Bet tada ateina kita mintis: bėk tik greičiau, ketverius metus ruošeisi, dabar sustosi, grįši namo su nuline vieta. Jei būčiau bėgusi tik už save, nebūčiau baigusi distancijos“, – prisimena sportininkė.
Kviečia susitikti olimpinėse žaidynėse
Jaunuosius „Lietuvos mokyklų žaidynių“ atletus trejose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi atletė perspėja – nebus lengva.
„Norėčiau palinkėti, kad visi turėtų tikslą ir nugalėtų save. Kad būtų stiprūs, dalyvautų, užsibrėžtų tikslą ir jo siektų. Ir, tikiuosi, vieną dieną susitiksime olimpinėse žaidynėse“, – ragina R. Drazdauskaitė.
Plačiau apie savo karjerą maratonininkė pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys kanalas TV6. Žiūrovai taip pat galės pamatyti kokius sudėtingus prietaisus naudoja maksimalių rezultatų siekiantys atletai, o laidos pabaigoje vedėjas Mindaugas Ponomariovas-Ozis konkuruos su kita olimpiete – penkiakovininke Ieva Serapinaite – rungtyje, kurią reikia įveikti užrištomis akimis.
Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.
