„Lietuvos slidinėjimo rinktinė labai jauna, bet ambicinga ir pasirengusi iššūkiams“, – sako šalies slidininkų rinktinės vyr. trenerė K. Strolienė. Lietuvos olimpinės slidinėjimo rinktinės vyr. trenerė ignalinietė Kazimiera Strolienė – savotiška žiemos sporto šakų rekordininkė. Ji net 29 kartus tapo Lietuvos slidinėjimo (1983–1998 m.) ir du kartus biatlono (1993 m. – 7,5 ir 15 km) čempione, kaip biatlonininkė dalyvavo Albervilio ir Lilehamerio, kaip slidininkė Nagano, o kaip slidinėjimo rinktinės trenerė – Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse. Dabar ji su Lietuvos olimpine slidinėjimo rinktine rengiasi Sočio olimpinėms žaidynėms.
Su K.Stroliene šnekėjomės, kai rinktinė treniravosi Suomijoje ir rengėsi pasaulio taurės varžyboms Kūsame. Pasirodymas jose šį savaitgalį buvo nesėkmingas. Sprinte Ingrida Ardišauskaitė liko 101-a tarp 104 dalyvių, o 5 km lenktynėse klasikiniu stiliumi 20-metė lietuvė finišavo paskutinė, 103-ia. V.Strolia sprinte buvo 100-asis, aplenkęs 25 varžovus, o 10 km lenktynėse klasikiniu stiliumi užėmė 113-ąją vietą tarp 120 slidininkų.
Kada slidininkai pradėjo rengtis Sočio olimpinėms žaidynėms?, - LTOK žurnalas "Olimpinė panorama" paklausė K.Strolienės. Pasibaigus vienoms žiemos olimpinėms žaidynėms paprastai pradedame rengtis kitoms. Po Vankuverio žaidynių su didžiuoju sportu netikėtai atsisveikino jau subrendę slidininkai Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis, kuriam toliau treniruotis neleido sveikatos bėdos, sportinę karjerą baigė ir Irina Terentjeva bei Aleksejus Novoselskis. Vyko kartų kaita. Dabartinė Lietuvos olimpinė slidinėjimo rinktinė labai jauna, bet ambicinga ir pasirengusi iššūkiams.
Besiruošdami Sočio olimpinėms žaidynėms spalio mėnesį treniravomės ant sniego ir ledyne Austrijoje, sportininkai nušliuožė po 500 km. Lapkritį toliau treniravomės Suomijos Muonijo apylinkėse. Pratybos buvo produktyvios, geros slidžių trasos, spaudė 12 laipsnių šaltukas.
Ar galima tvirtinti, kad slidininkai gerai pasirengę olimpinėms žaidynėms? Jeigu ne – ko dar trūksta?
Iki Sočio olimpinių žaidynių dar liko pora mėnesių, paskutinis pasirengimo etapas vyks sausį Italijoje, ten treniruosimės kalnuose, dalyvausime pasaulio jaunimo čempionate.
Suomijoje treniruojasi daug įvairių šalių slidinėjimo rinktinių, kurių nariai ir kandidatai patekti į žaidynes dalyvauja varžybose, todėl, pavyzdžiui, vyrų grupėje susirenka iki 350 slidininkų. Lapkričio 29 d. dalyvausime pirmajame pasaulio taurės varžybų etape Kūsame, Suomijoje, o gruodžio mėnesį mūsų olimpinės rinktinės kandidatai Ingrida Ardišauskaitė ir Vytautas Strolia rengiasi startuoti Italijoje vyksiančioje universiadoje.
Šie du slidininkai turbūt yra realiausi kandidatai atstovauti šaliai Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse?
Taip, turime dvi vietas ir į jas realiausiai pretenduoja I.Ardišauskaitė su V.Strolia. Bet kategoriškai teigti, kad būtent jie vyks į Sočį, negaliu. Prieš akis dar daug varžybų, neaišku, kokios jie bus sportinės formos, kaip jausis, kokių rezultatų pasieks iššliuožę ant pirmojo sniego. Jauni mūsų sportininkai dar stokoja profesionalumo, turi daug treniruotis ir bręsti.
Lietuvoje slidininkų nedaug. Ko gero, ir rimtos atrankos į olimpinę rinktinę nebuvo?
Taip, Lietuvoje slidininkų nedaug. Būtų gerai, kad jų būtų ne dešimt, o du šimtai, nes kuo didesnė konkurencija, tuo meistriškumas gerokai aukštesnis.
Tarp kandidatų yra ir jūsų sūnus Tautvydas, kuris pasekė brolio Manto pėdomis. Kokios jo galimybės tapti olimpiečiu?
Visi sportininkai turi galimybę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet kaip trenerė matau, kad devyniolikmečiui Tautvydui patekti į Sočio olimpines žaidynes – sudėtingas uždavinys. O štai į kitas jis jau gali pretenduoti. Kita vertus, be Tautvydo, yra stipresnių – visaginietis Stepanas Terentjevas, ignalinietis Julius Kardelis.
Stepanas Terentjevas, žinomo trenerio Igorio Terentjevo sūnus, turi didelių ambicijų patekti ir į Sočio žaidynes, dėl vietos rinktinėje rimtai pakovoti su V.Strolia. Per pirmąsias olimpinio sezono varžybas bus įdomu pažiūrėti, ar jaunasis sportininkas meistriškumu priartėjo prie anykštėno. Mano sūnaus Tautvydo šiemet lauks pasaulio jaunimo čempionatas.
Kitas jūsų sūnus Vankuverio olimpinių žaidynių dalyvis Mantas dabar gyvena Anglijoje. Ar jis neketina grįžti į slidinėjimą?
Ko gero, ne, bet nuo slidinėjimo nenutolo, viename Anglijos klubų Mantas treniruoja turistus, slidinėjimo entuziastus, organizuoja stovyklas Austrijoje, Norvegijoje, dar dirba mokykloje, turi pamokų. Kartais ir pats paslidinėja. Šiemet per Kalėdas žada grįžti namo, susitikti su draugais, pasižiūrėti varžybų. Jis duoda daug gerų patarimų savo broliui Tautvydui. Abu jau rado daugiau bendros kalbos, nes Tautvydas vis tvirčiau stovi ant slidžių. Labai išgyvenau, kai Mantas pasitraukė iš didžiojo sporto, bet dabar džiaugiuosi, kad jis ir toliau draugauja su slidinėjimu. Jis ir man pažeria naudingų patarimų, ir aš turiu ką pasakyti Mantui.
Ar jis nenorėtų dirbti Lietuvoje slidinėjimo treneriu? Juk turi sukaupęs nemažai patirties.
Gal ir norėtų, bet būtų labai sudėtinga. Esu jam apie tai užsiminusi, bet atsakymo nesulaukiau iki šiol. Kol Mantui gerai sekasi Anglijoje, tegul jis ten ir toliau dirba. Be abejo, norėčiau, kad sūnus treniruotų Lietuvos rinktinę, mielai užleisčiau šią vietą ir rengčiau jam pamainą. Mantas moka užsienio kalbų, viskuo domisi, galėtų būti neblogas vadybininkas. Tik jis gal nenorėtų tiek daug važinėti. Kol aš namie esu viena, man tas pats, ar būti treniruočių stovykloje užsienyje, ar Lietuvoje.
Mantas Strolia, Tautvydas Strolia, Vytautas Stropia. Ar Vytautas – jūsų giminaitis?
Taip, tik tolimesnis. Vytautas – anykštėnas, jis dabar, kaip ir Ingrida, studijuoja Lietuvos sporto universitete.
Slidininkams sudarytos geros sąlygos rengtis olimpinėms žaidynėms. Kokių vietų galima tikėtis Sočyje, ką galima pažadėti mūsų sporto gerbėjams? Ką galima pažadėti? Medalių tikrai neplanuojame. Mūsų sportininkai jauni, didžiųjų valstybių tokio amžiaus slidininkai net nepretenduoja patekti į nacionalinę olimpinę rinktinę. Jų komandose – prityrę slidininkai, kuriems po 26–30 metų. Sočis – kalnuotas, visiems sportininkams per olimpines žaidynes bus nelengva.
Gal šiek tiek geriau sprinto varžybose gali pasirodyti I.Ardišauskaitė. Tačiau jos akyse nematau švyturėlių, sportininkė nesiveržia į kovą. Norėčiau, kad ji kovotų nuo pirmo iki paskutinio trasos metro. Labai džiaugčiausi, jeigu abu mūsų olimpiečiai patektų tarp 40–45 geriausiųjų.
Ko gero, esate vienintelė pasaulio trenerė, vadovaujanti nacionalinei slidinėjimo rinktinei. Kaip jaučiatės solidžioje vyrų kompanijoje?
Apie tai rimčiau nesusimąsčiau. Slidinėjimo trenerė gal ir esu vienintelė, bet biatlono – tikrai ne. Dirbti nėra lengva, turiu daryti triskart didesnes apsukas. Bet darbas patinka, dirbu iš širdies, todėl ir vyrų kompanijoje jaučiuosi normaliai. Man nesunku atsikelti šeštą valandą ryto ir imtis darbų.
Tiesa, šiemet rinktinėje man tenkančių darbų sumažėjo. Jau nebereikia vienai iki gilios nakties tepti slidžių – turiu padėjėją M.Vaičiulį, todėl atsirado daugiau laiko pabendrauti su sportininkais, nes per varžybas jie manęs beveik nemato. Išeinu anksti ryte ir grįžtu naktį. Anksčiau imdavau slides ir bėgdavau, kartais net trasų nesugebėdavau pamatyti. Dabar jau einame profesionalumo link, po pastarojo pasaulio slidinėjimo čempionato pamatėme, kad vienam žmogui neįmanoma visur suspėti. Bet norėdama, kad darbas vyktų greičiau, slides tepu ir aš.
Iki olimpinių žaidynių dar išbandysite Sočio trasas?
Mes jas jau išbandėme vasario mėnesį. Gerai žinome, kokios jos. Klasikinio stiliaus sportininkams trasa nėra labai sudėtinga, bet slidininkams, lenktyniaujantiems laisvuoju stiliumi, ji ypač sunki, labai kalnuota, plius dar subtropinė juosta, drėgnas klimatas. Bet, kaip sakoma, stipriems trasos niekada nebūna sudėtingos. Dar kartą jas išbandysime prieš žaidynes, nes į Sočį vyksime šiek tiek anksčiau.
Ar mūsų slidininkai gerai rungtyniauja kalnuose?
Lengviau kalnuose jaučiasi I.Ardišauskaitė. V.Stroliai truputį sunkiau. Bet paskutinis pasirengimo etapas nuo sausio 19-osios vyks Italijos kalnuose, taigi bus galimybė patobulėti.
Ar slidininkai iki Naujųjų metų grįš namo?
Į namus grįšime gruodžio 2 d. po pasaulio taurės varžybų, tačiau pabūsime vos porą dienų. Gruodžio 4-ąją vėl išvyksime ir grįšime 22 d. Baigiantis metams, gruodžio 28-ąją, planuojame dalyvauti garsaus mūsų trenerio Vilmanto Gineito taurės varžybose, o pirmomis sausio dienomis – Lietuvos čempionate.
Ką galima pažadėti? Medalių tikrai neplanuojame. Mūsų sportininkai jauni, didžiųjų valstybių tokio amžiaus slidininkai net nepretenduoja patekti į nacionalinę olimpinę rinktinę. Jų komandose – prityrę slidininkai, kuriems po 26–30 metų.
Marytė Marcinkevičiūtė
