Iki Trakų pusmaratonio likus mažiau nei 100 dienų bėgimo renginio direktorius Evaldas Martinka tvirtina, kad organizatoriams šis laikas bėga labai greitai, nes darbų atsiranda vis daugiau, o nuolat besitreniruojantiems bėgikams – ilgas laiko tarpas.
„General Financing Trakų pusmaratonio“ startas bus duotas gegužės 12 dieną Trakuose, tad laiko net bėgimo malonumo neragavusiam ir iššūkių ieškančiam žmogui pasirengti tikrai užteks.
„Svarbiausia pirmam kartui užsibrėžti ne rezultatą, o tiesiog įveikti savo pasirinktą nuotolį, nes jei kelsite sau per didelius tikslus, šios varžybos jums gali būti paskutinės – paprasčiausiai nuo per didelio krūvio gali dingti noras sportuoti“, - specialiame interviu Balsui.lt teigė E. Martinka.
– Daugelis laukia šiltų orų, kad galėtų treniruotis, bet gal galima bėgti ir žiemą? – paklausėme E. Martinką.
– Pavyzdžiui man labai patinka bėgioti žiemą miške. Apsnigti, apšerkšniję medžiai, nuostabus grožis, grynas oras. Prasto oro nėra, gali būti tik netinkama apranga. Siūlau nelaukti pavasario, o jau dabar, kai vis dažniau pašviečia saulutė, bėgti į lauką.
– Kokios bėgimo žiemą subtilybės? Pradėkime nuo to, ko reikia?
– Ir žiemą, ir vasarą bėgimas išlieka bėgimu. Kaip jau minėjau, svarbu prisitaikyti tinkamą aprangą. Dabar visi sportinės aprangos gamintojai tikrai turi ką pasiūlyti bėgikams bet kuriam sezonui.
– Kokia turi būti apranga, avalynė?
– Rekomenduočiau įsigyti žieminius bėgimo batus, nes jie šiltesni ir padas labiau atsparus slidžiai dangai. Būtinai reikia bėgti su kepure ir pirštinėmis. Treniruotis su bėgimui pritaikyta sportine, kvėpuojančia striuke. Jums turi būti šilta, bet neturite sušilti, nes tokiu atveju labai greit jus gali perpūsti vėjas. Rekomenduočiau būtinai užsimauti šiltesnes ilgas kojines, kad apsaugotumėte Achilo sausgysles, nes tai yra labai svarbi vieta bėgikams. Po treniruotės reikėtų kuo greičiau persirengti – turėkite sausus drabužius.
– Gal reikia kitaip kvėpuoti? Kokia žemiausia temperatūra, esant kuriai galima bėgti, nerizikuojant sveikata?
– Kvėpavimas turi būti natūralus tiek žiemą, tiek vasarą. Jei nuolat bėgiojate, tai jūsų organizmas prisitaikys prie aplinkos ir jums nebus šalta. Pats esu bėgęs lauke ir esant 20 laipsnių šalčiui. Jei turite galimybę ir temperatūra lauke siekia 15 laipsnių žemiau nulio, geriau bėkite kažkur patalpoje – manieže.
– Kur ir kokiu paros metu patartumėt bėgioti?
– Bėgioti geriausia parkuose, kur yra saugu, nevažinėja automobiliai, apšviestas ir nuvalytas bėgimo takelis. Deja, ne visi turi tokias „prabangias” sąlygas ir tenka bėgti keliu ar tamsiu paros metu, tai rekomenduočiau būtinai dėvėti sportinę aprangą su atšvaitais arba bent jau prisisegti atšvaitą. Šiuo metu vykstančiose „General Financing Trakų pusmaratonio“ kontrolinėse treniruotėse savo bėgikams dalijame specialius šiam renginiui pagamintus atšvaitus ir bent kažkiek prisidedame prie mūsų bėgikų saugumo kelyje.
– Organizuojate jau ne pirmą didelį bėgimo renginį. Ar galima kalbėti apie spartų bėgimo populiarėjimą?
– Bėgimas populiarėja itin sparčiai. Kaip pradėjau rengti bėgimus prieš 8 metus, į tokius renginius susirinkdavo apie 150 bėgikų. Pamenu kai kurios įmonės tuo metu kalbėjo, kad investuoti ir remti bėgimą yra nesąmonė, o dabar jie ne tik remia, bet ir patys dalyvauja šioje veikloje. Vadinasi, mūsų pastangos žingsnis po žingsnio populiarinti bėgimą buvo ne veltui. Tiesa, kai kurie skeptikai dar vis sako, kad Lietuvoje bėgioja per mažai žmonių. Turime argumentuotą atsakymą ir potencialą stipriai augti ir aplenkti kitas šalis.
Dauguma didesnių Lietuvos bėgimų turi labai jaunas tradicijas, praėjo vos du trys metai, daugiausiai – 10. Turime daugiau bėgimų su gilesnėmis tradicijomis, tačiau norėtųsi aktyvesnės jų veiklos ir bėgimo kultūros plėtros. Laukti, kol keli didesni šalies bėgimų organizatoriai viską padarys, ne gana. Reikia ne konkuruoti, o bendradarbiauti tarpusavyje. Čia pasigendu aktyvesnės „Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos“ veiklos.
– Trakuose pusmaratonio bėgimas vyks pirmą kartą – kuo jis dar išskirtinis?
– Trakai – unikalus miestas. Bėgdami Trakuose dalyviai, tikiuosi, pajus mūsų šalies didingos istorijos alsavimą, pasididžiavimą savo tėvynę, kai matys mūsų protėvių statytas pilis. Trasoje bus galima matyt tiek senąją, tiek naująją miesto architektūrą. Teks įbėgt į kalną, bet paskui juos atgaivins ežero vėsa. Visai nesenai rengėme „General Financing Trakų pusmaratonio“ kontrolinę treniruotę, jos tikslas buvo pažintis su trasa. Visi bėgę tvirtino, kad trasa – itin graži.
– Su kokiais organizaciniais sunkumais tenka susidurti?
– Kol kas galiu tik padėkoti Trakų savivaldybei ir policijai už gerą, konstruktyvų bendradarbiavimą ir tikiuosi, kad jis toks išliks iki pat renginio bei ateityje.
– Ar pats bėgiojate? Kiek? Ką jums reiškia bėgimas?
– Bėgioju jau labai daug metų. Pirmą kartą pradėjau lankyti lengvosios atletikos treniruotes trečioje klasėje, pas trenerį V. Stanevičių. Vėliau buvo ir kitų sporto šakų, bet bėgimas mane patraukė atgal ir jau nuo devintos klasės esu bėgikas. Nuo antrojo kurso pradėjau treniruotis pas legendinį Lietuvos bėgiką ir trenerį Romą Sausaitį, jo dėka tapau daugkartiniu Lietuvos čempionu, kitų varžybų prizininku bei nugalėtoju 800 m ir 1500 m distancijose.
Varžybose startuoti baigiau būdamas 30 metų. Tiesiog supratau, kad užteks. Kurį laiką apskritai nebėgiojau. Paskui pradėjau treniruoti jaunimą Vilniaus rajone ir pats vėl pradėjau kartu bėgioti. Vis daugiau ėmiau dirbti su renginių organizavimu, savo auklėtinius perleidau treneriui R. Sausaičiui ir vėl mano įveiktų kilometrų skaičius sumažėjo. Šiuo metu padedu ruoštis varžyboms „General Finacing“ bėgikų grupei bei dar keliems pažįstamiems bėgimo mėgėjams. Atrodo, kad mano bėgimo nuotoliai ir vėl ilgėja.
– Skaičiavote kiek jau kilometrų „prasukote“ bėgdamas?
– Kai rimtai sportavau, vedžiau treniruočių dienoraštį. Ten buvo surašyti visi mano kilometrai. Tiesa, jų nebuvo įspūdingai daug – 200–450 km per mėnesį, nes bėgdavau vidutinius nuotolius, o ten lemia ne kilometrų skaičius, o greitis. Dabar kilometrų neskaičiuoju, bėgimas man tiesiog malonumas.
– Stebint kaimynus ir Lietuvą – atsiliekame ar lenkiame tokių bėgimo renginių ir apskritai bėgikų masės prasme?
– Nepamirškite, kiek mūsų šalyje, miestuose, yra gyventojų. Tai rimtas argumentas, kodėl kol kas ne tokie masiški mūsų bėgimai. Bet jei atsižvelgtume į tai ir paskaičiuotume procentine išraiška, tie skaičiai tikrai būtų visiškai neprasti. Čia lemia ir tradicijos – kitose šalyse dideli, stambus maratonai vyksta jau 20–30 metų.
TIK FAKTAI
Norintys dalyvauti „Trakų pusmaratonio“ rengyje gali registruotis pusmaratonio rungtyje (21 km 098 m), pusmaratonio estafetėje (2x10,5 km), 10 km, 5 km ir 1 km bėgimuose. Taip pat galima išmėginti jėgas 1 km šeimų komandų su vežimėliais bėgime.
Už pirmą vietą pusmaratonio dalyviui atiteks 500 litų piniginis prizas, už antrąją – 300 litų, trečiąją – 200 litų. Jiems taip pat bus įteiktos taurės.
Daugiau informacijos rasite paspaudę čia.
