Kartais pagalvojame, kodėl tokie krepšininkai, kaip Charlesas Barkley, Johnas Stocktonas, Reggie Milleris ar Patrickas Ewingas per visą savo karjerą taip ir neiškovojo NBA čempionų žiedo, o Darko Miličičius ar DJ Mbenga juos jau turi.
Pristatome straipsnį apie visų laikų geriausius NBA krepšininkus, superžvaigždes ir talentus, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių taip ir nepavyko iškovoti NBA čempionų žiedo.
Reggie Milleris
Komanda, kuriai nemažą dalį gyvenimo (net 18 metų) paaukojo R.Milleris buvo Indianos „Pacers“. Vis dėlto su ja šiam snaiperiui taip ir nepavyko iškovoti didžiausio trofėjaus. R.Milleris yra laikomas vienu iš geriausių pasaulio snaiperių: per savo karjerą Reggie pataikė net 2560 tritaškių, ir tai yra geriausias rezultatas per lygos egzistavimo laikotarpį.
1994 metais R.Milleris su JAV rinktine iškovojo pasaulio čempionų titulą, o 1996 m. jis buvo auksinės „Svajonių komandos“ narys.
Turbūt dauguma fanų prisimena fantastiškus amerikiečio tritaškius, tačiau jų labai trūko 2000 metais, kai „Pacers“ ir „Lakers“ kovojo didžiajame NBA finale. Reggie pirmą kartą buvo arti savo išsvajoto titulo, tačiau „Pacers“ krepšininkai pralaimėjo seriją 2:4.
Krepšininkas karjerą baigė po 2004-2005 metų sezono. Buvo kalbama, kad snaiperis gali apsivilkti Bostono „Celtics“ aprangą ir prisijungti prie „Didžiojo trejeto“, tačiau kalbos liko kalbomis, o Reggie liko ištikimas savo vienintelei – Indianos „Pacers“ ekipai.
Per savo 18 metų karjerą R. Milleris sužaidė 1389 rungtynes, vidutiniškai įmetė 18,2 taško (40% tritaškių taiklumas), atkovojo po 3 kamuolius, atliko tiek pat rezultatyvių perdavimo ir iš varžovų perėmė po 1,1 kamuolio.
Charlesas Barkley
Tik keturi krepšininkai per visą NBA istoriją karjeras baigė savo kraityje turėdami daugiau nei 20 tūkst. pelnytų taškų, 10 tūkst. atkovotų kamuolių bei 4 tūkst. rezultatyvių perdavimų: Kareemas Abdul-Jabbaras, Wiltas Chamberlainas, Karlas Malone'as bei minėtasis Charlesas Barkley. Charizmatiškas, atletiškas, kovingas, kartais „perdegantis“ Charlesas taip pat neiškovojo čempionų titulo, nors buvo gerbiamas visų žaidėjų ir turėjo gerą statistiką.
„Barkley kaip ir Magicas Johnsonas bei Larry Birdas nežaidė kažkurioje vienoje pozicijoje, jis žaidė visur, – apie Ch. Barkley pagarbiai yra pasakęs NBA legenda Billas Waltonas. – Charlesas buvo labai geras kovotojas dėl kamuolių, jis dominavo gynyboje bei ties trijų taškų zona.“
Per savo karjerą Ch. Barkley rungtyniavo Filadelfijos „76ers“, Fynikso „Suns“ bei Hiustono „Rockets“ klubuose. Individualiai geriausi „Sero Charleso“ metai buvo Filadelfijoje, būtent „76ers“ klube, kuris jį 1984 metais pašaukė 5-tu šaukimu.
Dukart olimpinis čempionas Ch. Barkley daug kartų dalyvavo atkrintamosiose varžybose, tačiau tik kartą jam teko rungtyniauti didžiajame finale. 1992-1993 metų sezone Ch. Barkley su „Suns“ ekipa atkeliavo į superfinalą, tačiau ten jie apmaudžiai 2:4 pralaimėjo Michaelo Jordano vedamai Čikagos „Bulls“ komandai.
Net 18 sezonų, praleistų Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), 4 komandos (Dalaso „Mavericks“, Sietlo „SuperSonics“, Los Andželo „Lakers“ ir Indianos „Pacers“), tačiau nė vieno čempionų žiedo...
1984 metais jį ketvirtuoju šaukimu iš Šiaurės Karolinos universiteto komandos, kurioje S. Perkinsas rungtyniavo kartu su Michaelu Jordanu, pasikvietė Dalaso „Mavericks“ komanda. Joje žaidėjas rungtyniavo iki 1990 metų. Vėliau krepšininkas žaidė tai Los Andžele, tai Sietle, o paskutinius trejus sezonus praleido Indianapolyje.
S. Perkinsas skambių trofėjų taip pat neiškovojo. 1984-1985 metų sezone jis pateko į geriausių naujokų rinktinę, vėliau du kartus rungtyniavo NBA finale (su „Lakers“ ir „Sonics“).
206 cm ūgio puolėjas per karjerą sužaidė 1286 rungtynes, vidutiniškai pelnė 11,9 taško, po krepšiais atkovojo po 6 kamuolius ir atliko 1,5 rezultatyvaus perdavimo.
Karlas Malone'as
Dukart olimpinis čempionas, 1997 ir 1999 metų reguliaraus sezono naudingiausias žaidėjas (MVP), 14 kartų „Visų žvaigždžių“ savaitgalio dalyvis 206 cm ūgio K.Malone'as taip pat neturi čempionų žiedo.
„Paštininko“ pravardę gavęs K. Malone'as kartu su Jutos „Jazz“ klube rungtyniavusiu Johnu Stocktonu sudarė vieną geriausių NBA duetų per visą istoriją. Galingo sudėjimo 13-tu šaukimu pakviestas K. Malone'as ir puikiai aikštę matantis bei snaiperio savybėmis pasižymintis J. Stocktonas privertė visus varžovus bijoti „Jazz“ klubo.
Jutos ekipa buvo daugkartinė atkrintamųjų varžybų dalyvė, viena geriausių Vakarų konferencijos komandų, tačiau iki titulo jiems prieiti taip ir nepavyko.
2003-2004 sezone K. Malone'as papildė „žvaigždžių“ pilną Los Andželo „Lakers“ klubą, kuriame rungtyniavo Gary Paytonas, Kobe Bryantas bei Shaquille'as O'Nealas, tai buvo paskutinis šansas „Paštininkui“ laimėti išsvajotą titulą.
Deja... „Lakers“ pralaimėjo seriją 1:4 Detroito „Pistons“ „blogiesiems berniukams“, o K. Malone'as, turėdamas 25 taškų, 10,1 atkovoto ir 1,4 perimto kamuolio bei 3,6 rezultatyvaus perdavimo per 1476 susitikimus statistiką, baigė profesionalaus krepšininko karjerą.
Johnas Stocktonas
Visų laikų NBA lyderis pagal rezultatyvius perdavimus (15806 perdavimų) ir perimtus kamuolius (3265), skirtingai nei neseniai minėtasis K. Malone'as, karjerą baigė būdamas „jazzmenu“. Krepšininkas „Jazz“ garbę gynė nuo 1984 metų, kai jį 16 šaukimu pasikvietė Jutos klubas, iki 2003 metų.
Tikras aikštės generolas, komandos „variklis“ J. Stocktonas kartu su „Paštininku“ sužaidė net 1412 reguliaraus sezono rungtynes, tačiau nepaisant jų lojalumo komandai bei vienas kitam, šie amerikiečiai taip ir neiškovojo svarbiausio NBA trofėjaus.
12 numeriu pažymėti marškinėliai dabar kaba „Jazz“ arenos palubėse, jo garbei (kaip ir Malone'o) pavadinta viena iš Jutos miesto gatvių. Vis dėlto, 13,1 taško, 10,5 rezultatyvaus perdavimo, 2,2 perimto kamuolio statistika per visą karjerą išlaikęs J. Stocktonas visada bus atsimenamas kaip vienas geriausių įžaidėjų, tačiau ne kaip čempionas...
Šlovės galerijos narys P. Maravichius, arba tiesiog „Pistoletas“, sužaidė 10 gerų sezonų lygoje. Jis 5 kartus dalyvavo „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, kartą tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju. Gaila, kad krepšininkui dar labiau sublizgėti sutrukdė kojos trauma bei alkoholizmas.
Per savo karjerą „Pistoletas“ rungtyniavo Atlantos „Hawks“, Naujojo Orleano „Hornets“, Jutos „Jazz“ bei Bostono „Celtics“ ekipose. P. Maravichius garsėjo „pašėlusiais“ driblingo bei judesio elementais, fantastiškais metimais bei stebuklingais perdavimais.
Krepšininkas taip pat pateko į nelaimingųjų žaidėjų sąrašą, kurie neatsisėdo į čempionų sostą, tačiau visi prisimins 7-ąjį numerį, kuriuo žaidė P. Maravichius, ir kuris užvaldė milijonų sirgalių širdis.
Tiesa, legendinio krepšininko jau nebėra. 1988 metais P. Maravichius mirė nuo širdies smūgio, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo įgimta širdies yda.
196 cm ūgio ilgaplaukis P. Maravichius per savo karjerą sužaidė 658 mačus, vidutiniškai pelnė 24,2 taško, atkovojo 4,2 ir perėmė 1,4 kamuolio bei atliko 5,4 rezultatyvaus perdavimo.
G. Gervinas – atakuojantis gynėjas, kuris baigė karjerą būdamas antroje vietoje pagal blokuotus metimus tarp gynėjų. „Ledinis žmogus“ į lygą atėjo 1974 metais, kai jį 3 rate, 40 šaukimu (!) pasikvietė San Antonijaus „Spurs“ komanda.
Gervinas puolime buvo rimta problema varžovams. Amerikietis tapo pirmuoju gynėju, kuriam net tris sezonus iš eilės pavyko pirmauti lygoje pagal pelnomus taškus. Tik W. Chamberlainas ir M. Jordanas daugiau kartų tapo rezultatyviausiu lygos žaidėju nei G. Gervinas (4 kartus). Individualiai šis krepšininkas buvo tiesiog puikus.
Buvusi „Lakers“ žvaigždė Jerry Westas kadaise pasakė: „Niekas nesustabdys Gervino. Reikia laukti, kol jis išmes 40 metimų ir jo rankos galbūt pavargs“.
Per savo karjerą G. Gervinas vilkėjo dviejų klubų aprangas: „Spurs“ bei Čikagos „Bulls‘. Jo statistika stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje per 791 susitikimus yra: 26,2 taško, 4,6 atkovoto kamuolio ir 2,8 rezultatyvaus perdavimo.
Verta paminėti ir tai, jog nelaimėjęs NBA čempionų žiedo, George'as laimės bandė ieškoti Senajame žemyne – Europoje. Devyniskart ‚Visų žvaigždžių“ savaitgalio dalyvis rungtyniavo Italijoje ir gynė „Banco Roma“ (dabar „Virtus“) ekipos garbę.
Patrickas Ewingas
P. Ewingas yra neatsiejama Niujorko „Knicks“ klubo istorijos dalis. Vyresni krepšinio fanai vos išgirdę Patricko Ewingo pavardę, iškart prisimena aukštą, galingo sudėjimo vyruką, vilkintį 33-uoju numeriu pažymėtą aprangą. Būtent tokį numerį P. Ewingas pasirinko 1985 metais, kai jį pirmuoju šaukimu pasirinko Niujorko „Knicks“ ekipa.
Šioje komandoje vidurio puolėjas rungtyniavo nuo 1985 metų iki 2000-ųjų. Po Niujorko sekė sezonas Sietle („SuperSonics“) bei Orlande („Magic“).
Dar rungtyniaudamas universitete, P. Ewingas parodė tikrąjį savo talentą, buvo „Georgetown“ lyderis, o 1984 metais laimėjo NCAA čempionatą.
Karys – būtent tokiu žodžiu dažnai yra apibūdinamas P. Ewingas. „Centras“ turėjo gerą metimą, visada stengdavosi kovoti iki galo ir atiduoti visas jėgas. Tiesa, jų pritrūko. Pritrūko ir sėkmės, kovojant dėl čempionų vardo. Dažnas „Knicks“ fanas pasakytų, jog P. Ewingas jų širdyse – čempionas.
213 cm ūgio amerikietis 11 kartų dalyvavo „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, iš jų, net 10 sezonų iš eilės (1988-1997), atletas taip pat laimėjo du olimpinius aukso medalius su JAV rinktine, kartą buvo išrinktas naudingiausiu NBA žaidėju.
NBA 50-mečio Visų laikų komandos narys yra vienas iš dešimties žaidėjų, kurie baigė karjerą savo sąskaitoje turėdami daugiau nei 20 tūkst. pelnytų taškų bei daugiau nei 10 tūkst. atkovotų kamuolių.
Per karjerą P.Ewingas sužaidė 1183 rungtynes, vidutiniškai pelnė po 21 tašką, po krepšiais sugriebė 9,8 atšokusio kamuolio bei blokavo 2,5 varžovų metimo.
Apie šį legendinį Los Andželo „Lakers“ puolėją jau rašėme straipsnyje apie geriausius pirmuosius šaukimus per visą lygos istoriją, todėl kažko naujo nepaminėsime. Kam yra tekę stebėti E.Bayloro žaidimą, jo talentą, tikrai sutiks, kad šis žaidėjas tikrai vertas vadintis ne tik buvusia NBA žvaigžde, bet ir čempionu.
Kam neteko matyti rungtyniaujančio Elgino, gal padės sąrašas, kuriame krepšininkas skynė vienokius, ar kitokius apdovanojimus. E. Bayloras 1959 metais tapo NBA Metų naujoku, 11 kartų dalyvavo „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, 10 kartų buvo išrinktas į „Visų žvaigždžių“ pirmąją komandą, 1962 metais pasiekė finalų rezultatyvumo rekordą, kai į „Celtics“ krepšį įmetė 61 tašką.
Žaidėjas yra įrašytas į NBA 35-mečio ir 50-mečio Visų laikų komandas, Elginas, baigęs krepšininko karjerą, dirbo generaliniu vadybininku „Clippers“ klube, o 2006 m. buvo pripažintas geriausiu NBA vadovu.
E. Bayloras NBA lygoje žaidė 13 sezonų, dalyvavo 846 rungtynėse, vidutiniškai pelnė 27,4 taško, atkovojo 13,5 atšokusio kamuolio ir atliko 4,3 perdavimo.
Krepšinio šlovės muziejaus narys D. Wilkinsas NBA lygoje gynė 5 komandų garbę: be abejo, Atlantos „Hawks“, taip pat Los Andželo „Clippers“, Bostono „Celtics“, San Antonijaus „Spurs“ bei Orlando „Magic“. Deja, vienam atletiškiausių ir šokliausių NBA žaidėjų taip ir nepavyko papildyti savo kolekcijos čempionų žiedu. Krepšininkas turbūt nė negalvodamas iškeistų savo du dėjimo į krepšį nugalėtojo titulus į taip išsvajotą, brangiausią NBA titulą...
D. Wilkinsas net 9 kartus dalyvavo „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, kartą buvo išrinktas į pirmąją NBA geriausių žaidėjų komandą, 4 kartus į antrąją ir dukart į trečiąją. 201 cm ūgio puolėjas mokėjo ne tik „kalti kamuolį į krepšį“, bet ir taškus rinkti iš tolėliau. 1985-1986 metų sezone Dominique'as lygoje pirmavo pagal pelnomus taškus, vidurkis siekė 30,3 taško.
Įdomu tai, kad neeilinis NBA žaidėjas kadaise ne tik žaidė Europoje (1995-1996 m. Atėnų „Panathinaikos“ bei 1997-1998 m. Bolonijos „Teamsystem“ (dabar Bolonijos „Fortitudo“)), bet ir gimė Senajame žemyne. 1960 metais D. Wilkinsas pasaulį išvydo Prancūzijoje, Paryžiuje.
Dar vienas įdomus faktas yra tai, kad 1982 metų NBA naujokų biržoje Dominique'ą trečiuoju šaukimu pasirinko Jutos „Jazz“ klubas, tačiau žaidėjas šio klubo marškinėlių taip ir nevilkėjo, nes teisės į krepšininką iškart buvo perleistos Atlantos „Hawks“ komandai, kurioje D. Wilkinsas atsiskleidė visu gražumu.
Yra dar daug krepšininkų, kurie buvo verti tapti čempionais (sunku išskirti kelis), deja, dešimtmečio ar daugiau, jiems pritrūko. Kaip ne kiekvienas žaidėjas per savo karjerą gali būti geriausias, taikliausias ar šokliausias, taip ne kiekvienam krepšininkui yra lemta būti čempionu.
