Tomo Danilevičiaus patarimas „Neptūnui“: reikia išlaikyti Dainių Adomaitį

Džiaugiasi „Neptūno“ įdirbiu – Kokį įspūdį paliko pasibaigęs „Neptūno“ sezonas? – Turiu prisipažinti, kad praėjusį sezoną neapsilankiau „Švyturio“ arenoje, nes gyvenu ne Lietuvoje, o grįžus į Klaipėdą tenka spręsti verslo reikalus, tad nelikdavo laiko gyvai pažiūrėti krepšinį. Esu miesto patriotas, todėl visada sergu už „Neptūną“. Aišku, kažkiek nepasisekė, kad jau pusfinalyje teko žaisti su Kauno „Žalgiriu“, o mažajame finale – su Vilniaus „Lietuvos rytu“, todėl ta ketvirtoji vieta, manyčiau, dėsninga. Esu labai patenkintas D. Adomaičio darbu. Jis yra ne tik „Neptūno“, bet ir rinktinės treneris, kuris turi šviesią ateitį.

– „Neptūnas“ yra vienintelis LKL klubas, kuris praėjusiame sezone sugebėjo įveikti „Žalgirį“ jo pačio tvirtovėje. Ši ar kitos pergalės įsiminė labiausiai? – Be abejo, vien jau kaip skamba pats faktas (šypsosi). Tai yra viena iš įspūdingesnių sezono pergalių. Tai yra trenerio ir visos komandos indėlis. Tai – vienas iš pozityvių dalykų. – FIBA Čempionų lygą „Neptūnas“ pradėjo šešiomis pergalėmis iš eilės. Tai – klubo rekordas tarptautinio lygio turnyruose. Kitą sezoną Europoje įmanoma pasiekti daugiau negu turnyro aštuntfinalis? – Reiktų išlaikyti D. Adomaitį. Manau, nuo trenerio tikrai daug priklauso. Krepšinis Klaipėdoje yra akylai stebimas. Per pastaruosius metus atsirado didelis susidomėjimas, atėjo rėmėjai. Norisi, kad tas progresas vyktų ir toliau. – Praėjusiame sezone „Neptūno“ pagrindą tradiciškai sudarė iš Klaipėdos krašto kilę žaidėjai. Šią viziją reiktų išlaikyti? – Ilgą laiką žaidžiau futbolą ir iš arti mačiau klubo vadybos darbą „Livorno“ komandoje. Ten buvo ir vietinių žvaigždžių, ir adaptuotų, „prijaukintų“ žaidėjų (šypsosi). Tai klubui duota tik pridėtinės vertės. Žmonės, kurie gerai jaučiasi tame mieste, nori už jį ir kovoti. Manau, „Neptūno“ pasirinktas požiūris yra teisingas. – Su kokiais esamais ar buvusiais „Neptūno“ žaidėjais palaikote artimiausius ryšius? – Esame gerai pažįstami su Donatu Zavacku. Galima sakyti, kad užaugome viename kieme, kuriame ir žaisdavome krepšinį. Su Arvydu Macijausku taip pat palaikome ryšį ir pasikalbame įvairiomis temomis. Aišku, bičiulių yra ir daugiau, bet dėl laiko stokos ne su visais galime pabendrauti tiek, kiek norėtųsi. Klaipėdoje yra mano tėvai, uošviai, tetos, dėdės, draugai. Nors gyvenu ne Lietuvoje, tačiau tas ryšys su miestu niekur nedingo. Aišku, jis galbūt kažkiek transformavosi iš didelio būrio į mažesnį, bet tai – natūralus dalykas. – „Švyturio“ arena – antrus metus pati lankomiausia visoje lygoje. Kas lemia tokį klaipėdiečių entuziazmą? – Tai lėmė ir infrastruktūra. Iki arenos pasistatymo tokio susidomėjimo nebuvo. Be abejo, labai prisidėjo marketingas, teisingas komandos valdymas, rėmėjų atėjimas ir rezultatai. Visa tai ir sudaro sėkmingą formulę.

Italijoje – ne tik įvarčiai, bet ir poilsis – Kalbant apie vasarą ir poilsį, ką galėtumėte rekomenduoti klaipėdiečiams ir visiems lietuviams? – Visa tai priklauso nuo pomėgių, piniginės dydžio ir kitų faktorių. Kas nori pakeliauti, rekomenduoju Italiją, kur pats praleidau daugelį metų (juokiasi). Jeigu neklystu, ten yra apie 70 proc. viso pasaulinio kultūros paveldo. Ten tikrai yra ką pažiūrėti, aplink tą „batą“ yra daug jūros, puikus maistas. Norėčiau pasakyti, kad ir Lietuvoje galima labai gerai pailsėti. Mūsų pajūris nenusileidžia užsienio kurortams, tik klausimas dėl oro sąlygų. Jeigu nepasiseka su oru, o žmogus planuoja pasyvų poilsį prie jūros, Lietuvoje ne visada tai išeina padaryti. Turime labai gražią gamtą, ežerus, sodybas, Kuršių Neriją, kurios energetika yra fantastiška. Ir pačioje Klaipėdoje galima pailsėti, turime gražių paplūdimių.

– Ar Italijoje dar yra miestų ar regionų, kuriuose nebuvote, bet norėtumėte apsilankyti? – Esu buvęs Sicilijoje, Sardinijoje, Amalfio krantinėje ir daugybėje kitų Italijos vietų. Norėčiau nuvykti į Apuliją. Ten teko žaisti ne kartą, bet norėčiau giliau pažinti šį Pietuose esantį regioną. Norėčiau nuvykti kaip turistas – ten graži gamta, architektūra, truliai, maistas. Bet šiemet šiai mano svajonei dar turbūt nebus lemta išsipildyti, nes atostogos suplanuotos kitur (šypsosi). – Baigiant apie Italiją, negaliu nepaklausti – kokie prisiminimai iš 2006 m. Europos atrankos rungtynių su šios šalies rinktine, kai įmušėte įvartį tuometiniams pasaulio čempionams? – Labai gerai prisimenu tuos metus. Man tada apskritai buvo sėkmingas 2005–2006 m. sezonas. „Avellino“ komandoje, kuriai buvau paskolintas, įmušiau 17 įvarčių ir grįžau į „Livorno“, su kuriuo patekome į pagrindinį Europos lygos grupių etapą. Aišku, tas įvartis į šviežiai iškeptų pasaulio čempionų vartus irgi įsiminė. Tai buvo labai pozityvus periodas. Tą įvartį prisimenu ne tik aš, bet ir patys italai. Susitikus su jais jie vis mini tą epizodą. Tai – labai malonus momentas ir tokie dalykai išlieka atmintyje visam gyvenimui. Tai yra mano itališka vizitinė kortelė (juokiasi). – Kokie įvarčiai dar įstrigę atmintyje? – Aišku, buvo tų gerų rungtynių ir kažką išskirti sunku. Be abejo, įvarčiai į Italijos ir „Barcelonos“ vartus išlieka atmintyje. Rinktinėje buvo gerų rungtynių su Austrija, Rumunija. Pamenu, teko įmušti pirmąjį „Livorno“ klubo įvartį Europos lygos istorijoje. Pasąmonėje vis atsiranda kažkokie prisiminimai.