Tarp turnyro dalyvių taip pat buvo nemažai naujokų bei kitų sporto šakų atstovų. Nenuostabu, kad jame dominavo labiausiai patyrę Lietuvos kukurūzinio žaidėjai, o čempionu tapo neseniai patirties profesionaliuose turnyruose Vokietijoje bei Nyderlanduose įgavęs Ignas Radžius.
I. Radžius pusfinalyje 21:0 nugalėjo Robertą Travkiną, o finale 25:4 pranoko kartu Kaune besitreniruojantį Audrių Naudžiūną.
„Į Panevėžį atvykau smagiai praleisti laiką, susitikti bei pabendrauti su naujais žaidėjais. Galiu pasakyti, kad čia man patiko“, - šypsojosi I. Radžius.
Jis neslepia, kad Panevėžyje buvo labai smagu matyti jaunesnius žaidėjus, klausinėjančius ir besidominčius šiuo Lietuvoje dar jaunu sportu. I. Radžius neliūdi dėl to, kad rimtesnės konkurencijos jam Panevėžyje neatsirado.
„Turnyre dalyvavo ir A. Naudžiūnas, su kuriuo treniruojamės kiekvieną savaitę. Žaidžiant su juo, niekada negalima atsipalaiduoti. Taip pat Panevėžyje buvo du klaipėdiškiai, kurie nusiteikę populiarinti šį sportą pajūryje, turi taisyklingą metimą ir norą žaisti“, - pastebėjo I. Radžius.
Trečiąją vietą turnyre užėmė R. Travkinas. Jis yra daugkartinis Lietuvos petankės čempionas, rinktinės narys.
„Esu gana aktyvus ir sportinio azarto turintis žmogus, o petankėje reikia daug tikslumo, todėl ir nusprendžiau pabandyti sudalyvauti kukurūzinio turnyre. Pirmą kartą kukurūzinio lentą pamačiau per įmonės šventę sodyboje, bet ten niekas nežinojo jokių taisyklių. Vėliau spaudoje pamačiau straipsnį apie kukurūzinį bei Igno Radžiaus pasiekimus, o jis yra mano buvęs kolega, todėl tai tik dar labiau mane sudomino ir norėjau pamatyti, kaip kukurūzinis atrodo iš arčiau“, - pasakojo R. Travkinas.
R. Travkinas sugebėjo prasibrauti iki prizininkų ir nusileido tik dviem minėtiems kukurūzinio lyderiams.
„Manau, kad trečia vieta buvo maksimali, kurią galėjau pasiekti. Matėsi, kad kai kurie žaidėjai jau turėjo tam tikrų žinių ir mėtė su tam tikra technika. Tuo tarpu aš naudojau strategiją, kokią sugalvojau iš loginio mąstymo bei tam tikrų petankės elementų. Pasipriešinti dviem lyderiams, kurie nuolat treniruojasi, neturėjau šansų. Tam reikėjo bent kažkiek pasitreniruoti ir turėti geresnę metimų techniką“, - pripažino R. Travkinas.
Tiek kukurūzinis, tiek petankė yra kiekvienam žmogui tinkami užsiėmimai. Pramogai juos gali ir mėgsta žaisti vis daugiau žmonių. Kukurūzinio varžybose dalyviams reikia specialius, kukurūzais užpildytus, maišelius mėtyti į už 8 m esančios lentos skylę. Taip yra renkami taškai. Petankės varžybose reikia gerokai sunkesnius metalinius kamuolius numesti kuo arčiau taikinio centro. Pats taikinys neturi pastovaus atstumo ir kiekvieną kartą yra numetamas į kitą vietą.
„Kukurūziniam viską lemia metimas iš inercijos, nes atstumas visada tas pats. Galima koreguoti šiek tiek metimo poziciją, taip pat maišelių išmetimo techniką. Svarbiausia yra priprasti prie atstumo. Dėl to galima prie šio žaidimo greitai priprasti ir žaisti. Tuo tarpu petankėje tu turi apimti visą kamuolį, kad galėtum jį išmesti. Taikinio atstumas būna 6-10 m, todėl nuo to priklauso metimo technika. Taip pat čia žaidimas vyksta ant nelygaus paviršiaus, todėl reikia įvertinti kamuolio elgesį jį išmetus ir paridenus. Manyčiau, kad techniškai petankė yra kiek sudėtingesnis žaidimas, tačiau tai yra skirtingos sporto šakos ir viskas normalu“, - aiškino R. Travkinas.
Lietuvos Cornhole federacija planuoja Lietuvoje rengti po du turnyrus kasmet. Taip pat jau yra kuriama Lietuvos moksleivių kukurūzinio lyga. Taip pat bus siekiama, kad kuo daugiau lietuvių dalyvautų profesionalų turnyruose.
