„Pirmose varžybose tarp suaugusiųjų gal šiek tiek jutau spaudimą. Dabar jaučiuosi laisvai. Tiesiog darau savo darbą ir plaukiu, kaip galiu“, – sako Kotryna, jau apsipratusi su savo padėtimi rinktinėje ir ranka numojanti į bet kokius lyginimus.
Iš pradžių buvo ne itin jauku ir dėl to, kad atsidūrė tarp naujų žmonių, vyresnių kolegų. „Anksčiau turėjau kitą komandą – kiti žmonės, kiti draugai. Bet Lietuvos rinktinėje visi draugiški. Kuo toliau, tuo geriau vienas kitą pažįstame, priprantame: jie prie manęs, aš – prie jų“, – džiaugiasi K. Teterevkova.
Mergina prisipažįsta, kad nejauku iš pradžių buvo ir šalia labiausiai tituluoto rinktinės nario Dano Rapšio. „Buvo kažkaip vau – juk jis čempionas. Bet dabar jau kaip draugas man“, – šypsosi plaukikė pasakodama, kad iš Dano dažnai išgirsta draugiškų ir naudingų patarimų. Jų negaili ir kiti rinktinės nariai, bet Danas savo arsenale turi sukaupęs bene daugiausiai. „Ir posūkius, ir „išėjimus“ man pataisė, dėl to esu jam dėkinga. Duoda pastabų draugiškai, nuoširdžiai. Smagu, kai rinktinėje tokia atmosfera“, – džiaugiasi plaukikė.
Vasarį trenerio Michailo Romanovskio auklėtinė leido treniruočių stovykloje užsienyje, į ją išvyko dar sausio pabaigoje. Į Lietuvą trumpam užsukusi žiemos gale, netrukus ji vėl krausis lagaminus – šįkart į aukštikalnes, kur rengsis Europos čempionatui. Jis vyks gegužę Budapešte.
Grįžusi į Vilnių K. Teterevkova treniruojasi Fabijoniškių baseine. Baseinas naujas, bet trumpas – 25 m ilgio. Retkarčiais, dažniausiai šeštadieniais, treniruotės vyksta Elektrėnuose. „Laukiam ilgo Lazdynų baseino, nes tokio trūksta“, – sako Kotryna, kuri, kaip ir visi plaukikai Lietuvoje, apie 50 m baseiną namuose tik svajoja.
Šių metų Europos čempionatas – tik tarpinė stotelė. K. Teterevkova norėtų įšokti į olimpinį traukinį – įvykdyti A normatyvą ir išbandyti jėgas Tokijuje. Ji prisipažįsta, kad normatyvą įvykdyti tikėjosi jau paėjusią vasarą, bet nepavyko. Tikslo sieks šiemet.
Pagrindinės K. Teterevkovos rungtys – 100 ir 200 m krūtine. Kurios rungties normatyvas jai galėtų paklūsti pirmasis, jaunoji plaukikė spėti nesiryžta: „Praėjusį sezoną negalėjau pasigerinti 200 m plaukimo rezultato, tai net nežinau, kurioje distancijoje geriau pavyks.“
Pagrindinė vilnietės Kotrynos konkurentė Lietuvoje – kaunietė Agnė Šeleikaitė, su kuria iškovojo medalius 2018 m. jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse. Tąkart A. Šeleikaitė laimėjo auksą plaukdama 50 m krūtine, o K. Teterevkova 100 m nuotolyje iškovojo bronzą, o 200 m distancijoje – sidabrą.
Plaukimo specialistai neabejoja, kad Kotryna – talentinga plaukikė. „Ji turi išskirtinius vandens pojūčio duomenis, turi unikalias kojas, kuriomis itin stipriai atsispiria ir vandeny jomis gerai dirba. Lengvutė, lieknutė – mažas vandens pasipriešinimas. Džiugu žiūrėti, kaip ji progresuoja“, – po jaunimo olimpinių žaidynių yra sakęs pagrindinės K. Teterevkovos konkurentės A. Šeleikaitės treneris Giedrius Martinionis.
Kotryna neslepia, kad silpniausia jos vieta – posūkiai, „išėjimai“ ir rankos: „Bet Danas padėjo posūkį pagerinti. Šiuo metu prie „išėjimo“ dirbu. Tai startas į vandenį ir plūduriavimas po juo. Ir rankas tobulinu, nes jos – silpnos.“
2019-ieji Kotrynai buvo iššūkių metai. Debiutas pasaulio ir Europos suaugusiųjų čempionatuose pareikalavo daug jėgų. Vien tai, kad atsiduri tarp pajėgiausių planetos plaukikų, tampa nemenku išbandymu. „Viskas nauja, šiek tiek baisu, jaučiausi sutrikusi. Bet priprantu prie sąlygų, prie komandos“, – sako plaukikė, kuriai praėję metai dovanojo neįkainojamos patirties, bet buvo ne tokie sėkmingi kaip 2018-ieji.
Visai sausi nebuvo ir 2019-ieji – Europos jaunimo čempionate M. Romanovskio auklėtinė laimėjo sidabrą plaukdama 50 m krūtine.
Šiemet aštuoniolikmetei teks ne tik pakovoti dėl olimpinio kelialapio, o sėkmės atveju – ir pačiose olimpinėse žaidynėse, bet ir pasiruošti abitūros egzaminams. K. Teterevkova – Vilniaus „Žemynos“ gimnazijos dvyliktokė. Plaukikė pripažįsta, kad mokytis nelengva, nes dažniausia tą tenka daryti ne mokykliniame suole, o treniruočių stovyklose, gavus mokytojų užduotis nuotoliniu būdu.
Ir savo profesiją ji norėtų susieti su sportu. Galbūt pasirinks Lietuvos sporto universitetą Kaune. Buvo kilę minčių ir apie Ameriką, kurioje puikios sąlygos mokslus derinti su sportu. „Bet nelabai traukia ten, nors… nesu bandžiusi“, – kategoriško „ne“ dar nesako vilnietė.
