Po kelio operacijos atsigaunantis vienas geriausių sunkiaatlečių Lietuvos istorijoje 34 metų Ramūnas Vyšniauskas tvirtina, kad gyvenimas jį moko kantrybės.
„Visada skubu, lekiu visur, noriu greitai padaryti ir pridarau klaidų. Iš tikrųjų gyvenimas mane moko kantrybės, nes to niekada neturėjau“, – pasakojo R. Vyšniauskas. Pastaruosius trejus metus sunkiaatletis kovojo ir su traumomis, ir su dešinės kojos kelio skausmu.
Nuo 2009 metų Europos čempionato, kur laimėjo bronzos medalį, klaipėdietis nedalyvavo varžybose, tačiau per šį laiką susitvarkė ir asmeninį, ir kaip viliasi Vyšniuko pravardę turintis sunkiaatletis, sportininko gyvenimą.
Šių metų vasarį jis susituokė su širdies drauge Inese, susilaukė sūnaus Ažuolo ir ryžosi kelio operacijai. „Viskas eina geryn. Po operacijos du mėnesius su ramentais vaikščiojau, paskui penkias savaites dariau įvairius pratimus, o paskui jau su štanga pradėjau mankštintis. Su kiekviena diena vis stiprėju. Manau, dar 3-4 savaitės ir galėsiu viską daryti visa jėga“, – tikino R. Vyšniauskas.
– Ar operacija buvo sudėtinga? – „Balsas.lt Savaitė“ paklausė R. Vyšniauską
– Tokia pat operacija kaip krepšininkui Linui Kleizai tik triskart sudėtingesnė, nes kremzlę skuto ir nuo apatinio, ir nuo viršutinio kaulo, ir nuo girnelės, ir meniską lopė. Žodžiu, kapitalinis tvarkymas. Galiu pritūpimus daryti, štangą stūmti, negaliu tik bėgti ir šokti į aukštį. Po 4-5 mėnesių viskas užauga, svarbu raumenis atstatyti. Latvijoje vienam mano draugui darė panašią operaciją, tai jis po šešių mėnesių Europos čempionate dalyvavo.
– Traumos jau keletą pastarųjų metų ramybės nedavė...
– Jei atvirai, jos nepaleido manęs nuo 2007 metų pabaigos. Dar laikiausiai, nes leidausi nuskausminamuosius priešuždegiminius vaistus. Startavau ir Europos čempionatuose, ir olimpiadoje, bet ne tas, ne visa jėga... Kai daktaras per operaciją „atidarė“ tą kelį, sakė kremzlės „išvirusios“ – jų ten beveik nėra.
– Tikitės, kad ši operacija pašalino visas problemas?
– Kairės kojos kelis geras, o dešinysis jau trys metai mane kankino. Dabar visos problemos bus išspręstos. Nemanau, kad Amerikoje tokias operacijas atlieka geriau nei Lietuvoje, todėl viską man atliko Kaune. Tiesa, reabilitacija Amerikoje geriau išvystyta, todėl ir konsultavausi su L. Kleiza.
– Šio sezono tikslas tikriausiai jau suformuluotas?
– Paryžiuje lapkričio 10-17 dienomis vyksiantis pasaulio čempionatas ir atranka į olimpiadą. Tikriausiai tai bus svarbiausios varžybos. Aišku, kitais metais bus dar Europos čempionatas, bet geriau anksčiau patekti į olimpiadą ir ramiai ruoštis.
– Virgilijus Alekna skaičiuoja 20-us metus disko metimo sektoriuje. O jūs?
– Apie 17 metų. Paskaičiavau, kad mums su V. Alekna Londono olimpiada bus penktoji. Pastaruosius pora metų jaučiu, kad ateina vyriška jėga, mąstymas. Ir šiaip esu jau toks nusiraminęs ir šeimą turiu. Dabar toks jėgos pikas, geras lankstumas ir greitis.
– Optimizmo netrūksta?
– Optimizmo dar daugiau nei buvo. Po tokių operacijų, kiek teko sužinoti apie kitus sportininkus, 97 proc. sugrįžta į sportą. Esu toks žmogus, kad kiekviename net blogame dalyke mėginu rasti teigiamą pusę. Dabar gyvenimas mane išmokė neskubėti – gavau gerų pamokų. Tačiau tų pamokų jau gana, reikia rezultatų.
– Per sportinę pertrauką laiko veltui nešvaistėte – sukūrėte šeimą...
– Visi ieško nusiraminimo. Vieni – kalnuose, kiti – Tibete. Manau, kad mūsų paprastame pasaulyje šeima, kai viskas tvarkoje, ir yra tas nusiraminimas. Esu susikoncentravęs, viskas sustatyta į lentynas, lieka tik štangą kelti.
– Turite svajonę, kurią vis dar norite įgyvendinti?
– Pirmą dieną, kai atėjau į sportą, sau pasakiau tą svajonę. Garsiai netarsiu, bet yra svajonių, kurias privalau įgyvendinti. Optimizmo tikrai netrūksta. Mėnesį prieš pasaulio čempionatą planuoju sudalyvauti Lietuvos pirmenybėse.
– Ar pagrindinis pasirengimas vyks Lietuvoje?
– Toli niekur nevažiuoju. Rytą su dviračiu prie jūros išvažiuoju miško takeliais, namie viskas gerai, vaikas ramus, nėra jokių dirgiklių, tai nėra reikalo bėgti ir keisti aplinką.
KOMENTARAS
Treneris ir tėvas Bronislovas Vyšniauskas:
„Ramūnas jau 20 metų užsiima sunkiąja atletika. Tokius svorius kilnoti, žinot ką reiškia... Sunkiojoje atletikoje viena pirmųjų tokių operacijų. Nelabai turime patirties. Bet jis labai ryžtingai nusiteikęs. Man kaip treneriui jis reikalingas, nes vyksta atranka į Londono olimpiadą ir taškai mums labai svarbūs.
Tikslas tik vienas – kelialapis į olimpiadą. Pasaulio čempionate reikia užimti komandinę 24 vietą, kad iškovotume 3 kelialapius. Jeigu nepavyks – dar kitais metais turime šansą Europos čempionate. Ten pirmos dvi komandinės vietos garantuos du kelialapius į Londoną. Galbūt būtume jau pernai prasibrovę į olimpines žaidynes, bet vienas Modestui Šimkui plyšo alkūnės raumuo.
Sporte visi laukia rezultato ir kritikuoja. Taip būdavo, kad vos tik pasiekiame gerą sportinę formą, likus kelioms dienoms iki varžybų – trauma. Galbūt neturime tiek pinigų, kad kiekvienas turėtų savo gydytoją ir masažuotoją. Mums reikalingi 3-4 masažuotojai. 20 metų dirbome be masažuotojo, gerai, kad dabar vienas yra.
Neabejoju, kad Ramūnas gali sugrįžti į didįjį sportą. Yra žmonės, kurie sportuoja dėl trenerio, o Ramūnas – dėl savęs. Jis – profesionalas, gal jaunystėje paišdykaudavo, bet treniruotėse dirba sąžiningai. Dabar toks panašus yra Aurimas Didžbalis – klauso, reaguoja į pastabas. Treneris turi žinoti, kur yra sportininkas. Tokia tvarka pas mane. Ramūnas jau suaugęs, bet ir tai pasako. Esu treneris, ne tik tėvas. Gal ir namie treneris....
Jeigu galėčiau rinktis, niekada daugiau gyvenime sūnaus netreniruočiau. Sunku. Ir aš jį suprantu, nusibostu su savo pamokslais. Ar žinote nors vieną trenerį ar tėvą, kuris nepamokslautų?“
TIK FAKTAI
R. Vyšniauskas medalius kol kas iškovojo tik Europos čempionatuose: 2008 metais laimėjo sidabro, o 2009 metais – bronzos apdovanojimą. Pasaulio čempionate aukščiausiai jis buvo pakilęs 2007 metais – 6 vieta.
Jeigu sunkiaatletis dalyvaus Londono olimpiadoje, tai jam bus jau penktosios olimpinės žaidynės karjeroje. 1996 metais Atlantoje jis užėmė 19 vietą, 2000 metais Sidnėjuje – 11 vietą, 2004 metais Atėnuose – 5 vietą, o 2008 metais Pekine varžybų nebaigė.
R. Vyšniauskui priklauso Lietuvos rekordai svorio kategorijose iki 105 kg (rovimas – 191 kg, stūmimas – 231 kg, dvikovė – 422 kg) ir virš 105 kg (rovimas – 192 kg, stūmimas – 232 kg, dvikovė – 424 kg).
