Tai – antrasis olimpinis medalis L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei, kuri 2012 m. tapo olimpine čempione.
Lietuvė fantastiškai pasirodė bėgime ir šaudyme – čia ji pakilo per 11 pozicijų ir tai atnešė medalį. Mūsiškė į priekį užleido tik britę Kate French.
L. Asadauskaitė net pagerino šaudymo ir bėgimo olimpinį rekordą. Sau priklausantį pasiekimą ji pagerino kiek daugiau nei 20 sekundžių (11 min. 38,37 sek.).
„Jaučiuosi padariusi kažkokį stebuklą. Vakar galvojau, kad medalio tikrai nebus. Bet šiandien taip viskas susiklostė… Mūsų vokietei taip nepasisekė, nors padarė olimpinį rekordą fechtavime. Tikrai jai atiduodu aukso medalį. Kad aš šiandien antra ir kitos ant podiumo, manau, mums pasisekė. Kaip matėme jojimo rungtyje viskas apsivertė. Švariai jojau, todėl buvo tikimybė, kad galiu kovoti. Bet paskutinėje rungtyje per anksti startavau ir mane nubaudė 10 sek. Jau atrodė, kad priartėjau bet pagalvojau, kad ko gero nepavysiu. Bet dariau viską ką galiu ir man pavyko, paskutiniame rate pavyjau – negalėjau patikėti“, – sunkiai po finišo rezultatu galėjo patikėti lietuvė.
Jojime ji surinko maksimalų taškų skaičių ir šalin nuvijo senas nuoskaudas – būtent ši rungtis sužlugdė atletės viltis prieš penkerius metus Rio de Žaneire.
„Labai jaudinausi prisimindama, kas buvo praėjusiose žaidynėse. Norėjosi revanšo, pati sau norėjau įrodyti, kad galiu nustebinti save ir kitus. Susikaupiau ir nujojau švariai, labai tuo džiaugiausi. Nesitikėjau taip aukštai pakilti. Kai pamačiau, kad buvo likęs atitrūkimas iki pirmos vietos 52 sek. – pagalvojau, kad galėčiau kovoti“, – prieš lemiamą rungtį apėmusius jausmus prisiminė ji.
Šią pergalę ji emocingai skyrė visai Lietuvai.
„Tą padariau ne tik dėl savęs, bet dėl visos Lietuvos. Reikėjo nors vieno medalio. Labai linkiu rytoj Justinui Kinderiui taip pat galingai finišuoti ir padovanoti dar vieną medalį. Tai nuostabu, pagaliau, su gimtadieniu Lietuva! Tikrai stengiausi ne tik dėl savęs, dėl visų. Tikrai norėjau pradžiuginti Lietuvą“, – džiaugėsi ji.
L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei nesutrukdė ir prieš žaidynes patirta trauma, kai ji krito nuo žirgo.
„Buvo trauma, prieš mėnesį susilaužiau šonkaulį, pristabdžiau viską, praleidau Europos čempionatą, nes norėjau pasisaugoti. Bet vis tiek treniravausi, žinojau, ko aš noriu, įdėjau daug darbo. Važiavau čia visiškai be adaptacijos, taip darėme prieš porą metų – atvažiuoji, startuoji ir išvažiuoji. Kaip matome, pavyko.
Įdėta daug darbo, daug pasiaukojimo, daug tikėjimo, meilės savo sportui. Esu labai dėkinga – daug žmonių su manimi dirba. Buvo trauma, daug žmonių padėjo man atsistoti ant kojų, iškovoti kelialapį, tada kovoti esant olimpiniams metams. Šalia manęs buvo žmonės, kurie man labai padėjo, be jų pagalbos dabar nebūčiau tokia stipri ir tiek pasiekusi. Jie žino, kas jie – jie nusipelnė didžiulio ačiū iš manęs.
Dar vis esu stipri ir galiu kovoti“, – džiaugėsi vicečempionė.
Nors ir labai norėjo iškovoti bent vieną medalį Lietuvai ir tą padarė, sportininkė ragino labiau vertinti ir kitų mūsų atstovų pasiekimus.
„Visi mūsų sportininkai nusipelnė aplodismentų ir pagarobs. Žinant mūsų situaciją sportininkai daro labai daug, didžiulė pagarba. Aš lenkiuosi prieš juos. Jeigu tu esi čia – jau yra pergalė. Norėčiau, kad visi pasidžiaugtų. Nekalbėtų, kad nepasisekė – mums pasisekė, mes esame stiprūs“, – pabrėžė ji.
Puikiai pasirodė ir kita šalies penkiakovininkė – Gintarė Venčkauskaitė taip pat surinko maksimumą taškų jojime, o kombinuotoje šaudymo ir bėgimo rungtyje nusileido tik L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei.
Galutinėje įskaitoje ji iškovojo labai aukštą 7-ąją vietą.
„Sunku dabar apibūdinti – jausmas geras, aišku, norėjosi geriau. Visada gali skaičiuoti, visada gali būti pirmas. Gaila fechtavime prarastų taškų, bet manau, kad padariau maksimumą, ką galiu šiai dienai.
Labai smagu už komandą, labai džiaugiamės, kad bent vieną medalį Lietuvai parvežame“, – pasidžiaugė ji.
Taip pat žiūrėkite lietuvės emocijas – po finišo į viršų kėlė Lietuvos trispalvę: