Lenkijos Sopoto mieste vakar prasidėjo uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas. Jame mūsų šaliai atstovaus vienintelė lengvaatletė – Airinė Palšytė. Šuolininkei į aukštį vienintelei pavyko įvykdyti itin aukštus normatyvus.
Tiesa, čempionatų normatyvų tik per plauką įvykdti nepasisekė sprinteriui Ryčiui Sakalauskui. Jo pasiektas geriausias sezono rezultatas 60 metrų bėgime – 6,67 sek. – buvo vos 0,002 sekundės prastesnis nei reikalingas normatyvas. Keturių šimtųjų sekundės pritrūko ir sprinterei Linai Grinčikaitei, kuri žiemą pasiekė 7,36 sek. rezultatą. Patekti į pasaulio pirmenybes lengvaatlečiai galėjo dviem būdais – įvykdę normatyvą vasaros sezono arba žiemos sezono metu.
Vienintelė lietuvė, dalyvausianti varžybose Lenkijoje, vasarį dalyvavo ketveriose varžybose ir visose peršoko bent į 190 cm aukštį iškeltą kartelę. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate Klaipėdoje Airinė įveikė į 197 cm aukštį iškeltą kartelę ir pagerino absoliutų šalies rekordą nuo 1994 m. priklausiusį Nelei Žilinskienei.
„Šių metų pasaulio čempionato normatyvai yra tikrai aukšti. Tai, kad esu vienintelė Lietuvos atstovė, rodo, jog turbūt buvau geriausiai pasiruošusi žiemos sezonui“, – svarstė atletė. Praėjusių metų liepą A.Palšytė peršoko 195 cm aukštyje esančią kartelę ir jau tada vienu cm viršijo pasaulio uždarų patalpų čempionato normatyvą. „Manęs neslėgė didelis rūpestis pakartoti normatyvą, nes pastarasis man galiojo nuo vasaros sezono, tad gal ir psichologinis ramumas turėjo įtakos geriems rezultatams. Atsakomybė prieš svarbius startus slegia visuomet, nesvarbu, ar dalyvauju viena, ar kartu su grupe lietuvių“, – pasakojo Londono olimpinių žaidynių finalininkė.
Pasaulio čempionate dalyvaus 7 sportininkės, kurioms šiame sezone pavyko įveikti 197 cm aukštį. Aukščiau nei Lietuvos atstovė šoko tik rusė Marija Kučina (201 cm), kroatė Blanka Vlasič (200 cm), ispanė Ruth Beitia (200 cm) ir lenkė Kamila Licwinko (200 cm). „Sportas sunkiai prognozuojamas, tad visko gali pasitaikyti. Esu nusiteikusi karingai ir stengsiuos pasirodyti kiek įmanoma geriau, o kaip pasiseks – matysime. Pasiruošimas vyko pagal planą ir nebuvo jokių didelių nesklandumų“, – apie tikslus atsargiai kalbėjo lengvaatletė.
Medalius į Lietuvą A.Palšytė vežė ne kartą: sportininkė pasidabino sidabro medaliais 2010 m. pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionate, 2011-ųjų Europos jaunimo (iki 20 metų) pirmenybėse, 2011-aisiais vykusioje Universiadoje bei praėjusių metų Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate. „Lengvoji atletika – ne komandinė sporto šaka, tad čia sidabro medalis – laimėjimas, o ne pralaimėjimas. O tai, kad čempionatuose dažniausiai esu antra, yra galbūt todėl, kad dievinu sidabrą ir galbūt dėl to taip jį traukiu“, – juokėsi A.Palšytė. Iki šiol planetos uždarų patalpų čempionatų medalius iškovoti pavyko tik Austrai Skujytei (2004 m. Budapešte ir 2012 m. Stambule). Pasaulio žiemos žaidynėse bronzą yra iškovojusi ir Nijolė Medvedeva.
Pagal Lietuvos lengvosios atletikos federacijos informaciją parengė VL žurnalistas Marius Eidukoni
