Sprinto lenktynėse, kuriose šiandien Sočio olimpinėse žaidynėse startavo du Lietuvos sportininkai, nėra laiko žvalgytis į varžovus ar taupyti. Jėgas moterys bandė 1,3 km distancijoje, vyrai – 1,8 km.
Olimpiados pradžioje tik paskutinę akimirką sužinojusi, jog negalės startuoti 15 km skiatlono rungtyje, Ingrida Ardišauskaitė šiandien pirmą kartą lenktyniavo olimpinėje trasoje. Tarp 67 sportininkių sprinte ji užėmė 61-ąją vietą.
„Pasirodymą vertinu blogai“, - po finišo tiesiai pasakė 21 metų uteniškė.
Vytautas Strolia po finišo buvo geresnės nuotaikos. „Nesu visiškai patenkintas, bet tikrai neliūdnas“, - teigė 70-tas tarp 85 sprinto finišavusių slidininkų likęs 21 metų anykštėnas. Jam tai buvo jau antros lenktynėse Sočio žaidynių slidinėjimo ir biatlono centre „Laura“. Prieš dvi dienas lietuvis liko priešpaskutinis 30 km skiatlone.
Į sprinto varžybų ketvirtfinalį pateko po 30 vyrų ir moterų.
V.Strolia žiemos žiemos žaidynėse dar startuos 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi (vasario 14 d.), o I. Ardišauskaitė varžysis 10 km distancijoje klasikiniu stiliumi (vasario 13 d.).
Ingrida, kodėl nepasisekė?, - po finišo paklausėme I.Ardišauskaitės.
Kai dariau apšlimą, jaučiausi daug geriau. Galvojau, kad ir per lenktynes taip bus. Trasa - ne mano, sunkus sniegas. Nepavyko.
Ar turėjo įtakos tai, kad negalėjai startuoti skiatlone?
Nebent psichologiškai. Nes fiziškai buvau ne taip pavargusi, nors vietoj to starto dariau greičio treniruotę, kad neatsilapaiduočiau.
O pati žinia apie tai, kad negalėsi startuoti skiatlone, išmušė iš vėžių?
Aišku, kad kažkiek išmušė. Juk ruošėmės iki paskutinės minutės, nebuvo taip, kad atvažiavome ir žinojome, kad nestartuosiu.
Tiek biatlono, tiek slidinėjimo trasos čia laikomos labai sunkiomis. Kuo sunki ši trasa?
Ji yra viena sunkiausių, kurioje kada nors teko lenktyniauti. Čia aukštis pusantro kilometro, tai jau duoda. Ir labai ilgi pakilimai. Jie nėra statūs, bet labai ilgi.
Ar likusi rungtis tau palanki?
Ne. 10 km man per daug, ypač dėl to, kad reiks šliuožti klasikiniu stiliumi, kuris man irgi sekasi prasčiau, nei čiuožėjo.
Olimpiada – ne tik varžybos. Ar pajutai vadinamąją olimpinę dvasią?
Taip. Dėl to, kad pirmą dieną nereikėjo startuoti, dalyvavau atidaryme. Pajaučiau šventę, olimpinę dvasią. Viskas čia puiku – gyvenimas, maitinimas, o ypač tai, kad gyvename visai greta trasos.
Ar su Lietuva bendrauji internetu?
Žinoma.
O skaitai komentarus po straipsniais?
Visi sako – neskaityk. Bet aš esu labai smalsi, paskaitau. Bet esu toks žmogus, kad neimu į galvą. Skaitai ir supranti, kad dažniausiai komentuoji tie, kurie nelabai suvokia, kas čia vyksta. Todėl ne pikta, o juokinga.
Prieš paskutinę kovą – atokvėpis
Vytautai, ar po šio pasirodymo nuotaika geresnė?, - paklausėme V.Strolios.
Žinoma. Nesu visiškai patenkintas, bet tikrai neliūdnas.
Keletas spotininkų griuvo stačioje nuokalnėje esančiame posūkyje. Vienas net atsidūrė metikų rankose.
Dėl to ir džiaugiuosi, kad pavyko įveikti visą trasą nenugriuvus. Tame posūkyje labai daug puraus sniego, slidės sulenda ir sunku išsilaikyti. Per apšilimą taip nebuvo. O per varžybas galvojau - kad tik nenugriūčiau.
Tai gal gerai moki čiuožti kalnų slidėmis, kad sėkmingai įveikei tą pavojingą posūkį?
Bandžiau prieš septynerius metus vieną kartą (juokiasi). Bet negriuvau – išsilaikiau.
Ar buvo sunku atsigauti po nesėkmės skiatlone, kur likai priešpaskutinis?
Truputį buvo liūdeys. Po tokių rezultatų pradedi galvoti, kad gali vėl nepasisekti. Bet stengiuosi apie tai daug negalvoti. Dabar būsiu truputį linksmesnis.
Liko 15 km distancija. Kaip tau joje gali sektis?
Šį sezoną esu labai nepastovus. Kartais geriau sekasi ilgesnėje distancijoje, kartais – sprinte. Todėl sunku prognozuoti. Daug priklausys nuo oro. Būtų puiku, jei vėžė būtų kieta, tada man sekasi geriau, nei puriame sniege. Bet kaip bus taip – visiems vienodai.
Ar pailsėsi, ar rytoj vėl treniruosies?
Rytoj bus vienintelė poilsio diena. Todėl planuoju nuvažiuoti į apačią, prie jūros. Nes kitą dieną po varžybų keliausime namo.
Ką veiki laisvalaikiu olimpiniame kaimelyje?
Laikas bėga labai greitai. Atsikeli, padarai mankštą, pavalgai, porą valandų ką nors paveiki, po to – treniruotė. Apie 12 val. ji baigiasi. Vėl grįžti, pavalgai. Vėl poilsis, vakarienė ir jau reikika eiti miegoti.
Skaitai, ką komentuoja internete?
Komentarų niekada neskaitau. Su artimaisiais, draugais kiekvieną vakarą pasikalbame per Skype. Sesė šiandien net laisvadienį pasiėmė, kad galėtų pasižiūrėti varžybas. Jų palaikymas man labai padeda, nuteikia per varžybas.
Marius Grinbergas, specialiai iš Sočio
