Jau šį savaitgalį, vasario 22-23 dienomis, Vilniuje, VRM sporto rūmuose (Žirmūnų g. 1 E) vyks atviras K-1 Lietuvos kikbokso čempionatas, teigiama pranešime spaudai.
Apie čempionato organizavimą pakalbinome renginio organizatorius:
– Kaip sekasi organizuoti renginį „K-1 Lietuvos kikbokso čempionatas“? Kiek šalių planuoja dalyvauti?
– Jau patvirtintos pagrindinės šalys dalyvės: Latvija, Estija, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Rumunija. Lietuvos kovotojai susirenka iš tolimiausių respublikos miestų, miestelių. Tai didžiulis atviras 2014 metų kikbokso K-1 čempionatas, kurio organizavimas buvo be galo sunkus ir varginantis. Padedant VRM sporto departamentui bei kitų partnerių, rėmėjų dėka, laukiame įspūdingo renginio. Lietuvos kikbokso čempionatas, tai vartai sportininkams per kuriuos jie gali žygiuoti į plačiąją profesionalią sportininkų karjerą. Lietuvos kikbokso federacija dirba Lietuvos sportininkų naudai, stengiasi ir nori savo gretose turėti kuo daugiau gerų sportininkų. Laukiame visų, domėtis, sportuoti bei nugalėti! Čempionate vyks ne tik vyrų, bet ir moterų dvikovos. Kalbiname vieną dalyvių Silviją Morkūnaitę, kuri yra Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Moldavijos K-1 čempionė, Pasaulio taurės K-1 vicečempionė, Europos Unifight čempionė, du kartus pasaulio Unifight vicečempionė:
– Kaip susidomėjai kovos menais?
– Pamačiau skelbimą laikraštyje, jog renkama nauja grupė sporto klube “Vilkas” ir panorau išbandyti save dvikovinio sporto šakoje.
– Kiek laiko jau sportuoji?
– Nuo 2006 m.
– Dirbi policijoje. Paskutiniu metu tapo populiaru priešintis pareigūnams. Ar teko susidurt su tuo? Ar padėjo tavo kovos įgūdžiai?
– Taip, esu pareigūnė, kovos įgūdžių panaudoti neteko. Kovos įgūdžius naudoju tik sporto salėje.
– Prieš ką kovosi artėjančiame K-1? Ar žinai savo priešininkių silpnąsias vietas?
– Vyks atviras čempionatas, todėl nežinau, kas atvažiuos. Negalvoju apie priešininkių silpnąsias vietas, tiesiog išeinu ir kovoju.
– Ką palinkėtum moterims, merginoms, kurios nori eiti treniruotis smūginį sportą ar kovos menus, bet neina, nes mano, kad moterims čia ne vieta, ar nepasitiki savo jėgomis ir pan.?
– Yra skirtumas tarp profesionalaus ir mėgėjiško sporto. Žmogus nusprendžia, ar jis nori sportuoti dėl savęs, ar kovoti ringe. Bet kuriuo atveju, užsiimant dvikoviniu sportu, įgauni pasitikėjimą savo jėgomis, augi kaip asmenybe. Jei yra noras, reikia eiti ir bandyti.
– Koks tavo didžiausias pasiekimas kovinio sporto karjeroje. Koks jausmas tave apėmė, kokios pirmos mintys?
– Didžiausias pasiekimas 2005 m. Baltijos šalių kikbokso čempionas. Tai labai įsimintinas man čempionatas, kuriame visas kovas baigiau nokautais, tai buvo laikotarpis, kai aš jutau sprogstamą augimą, ir norėjosi kovų dar ir dar, norėjosi daugiau iššūkių. Tačiau 2006 m. Latvijos atviram čempionate užėmęs pirmąją vietą, finale nugalėjęs tuometinį Pasaulio ir Europos kikbokso prizininką Semion Morosek, nusprendžiau baigti kovotojo karjerą, nes norėjau labiau dėmesį skirti savo šeimai. Tuo metu sportavau Status Unifight klube, dėkui treneriams A. Santackui ir A. Pavlovui už suteiktas galimybes.
– Ar prisimeni, kada pirmą kartą išėjai į ringą? Plačiau šiuo klausimu, kaip, kas vyko ir baigėsi?
– Atsimenu tik tai, kad buvo Lietuvos kikbokso čempionatas. Tiesiog norėjau tik išbandyt savo jėgas ringe. Svarbiausias mano tikslas buvo tik garbingai sukovot. Pirmą kovą taškais laimėjau prieš Klaipėdos kovotoją. Pusfinalyje susitikau su patyrusiu Rusijos kovotoju Aleksejum Osmolovskiu, kuriam pralaimėjau ir kuris finale vos nusileido Geležinio vilko kovotojui Janui Kačanovskiui, tuometiniam Pasaulio kikbokso prizininkui ir Europos čempionui. Tuomet užėmęs trečią vietą ir pamatęs savo svorio kategorijos trejetuką, supratau, kad aš galiu daugiau pasiekt ir kad tai ne paskutinis mano čempionatas. Nuo tada svarbiausias tikslas buvo laimėt.
– Pats treniruoji, ar ruoši mokinius varžyboms?
– Esu VšĮ "Kovinissportas.LT", kuri yra Lietuvos kikbokso federacijos narė, vadovas. Atstovauju sporto klubą "Patriotgym", treniruoju, ruošiu varžyboms vaikus ir suaugusiuosius, nuolat keliu trenerio kvalifikaciją ir stengiuosi visą patirtį perduoti savo mokiniams.
– Ar reikia kovotojui dalyvauti varžybose, kodėl?
– Dalyvaujant varžybose atsiranda daugiau patirties, sportininkas kaip kovotojas gali augti. Per treniruotę sparinguojantis sportininkas gali būti "gražuolis", bet varžybose atrodyti visai priešingai. Todėl, norint augti, būtina dalyvaut.
– Kokie pagrindiniai dalykai skiria profesionalų kovinį sportą nuo mėgėjų?
– Mėgėjų koviniame sporte visada dėvimos apsaugos. Profesionaliame sporte daugiau nokdaunų, nokautų, traumų. Profesionalus sportas reikalauja daugiau ištvermės ir jėgos.
– Ką manai apie kovinio sporto lygį Lietuvoje šiai dienai, trūkumai, privalumai?
– Yra jaučiamas kovinio sporto lygio augimas Lietuvoje, jaučiamas žmonių vis didesnis susidomėjimas. Kas mėnesį vis vyksta tai čempionatas, tai turnyras. Susirenka vis daugiau žiūrovų bei dalyvių. Yra Lietuvoje vienas didelis trūkumas, kad koviniam sportui skiriamas labai mažas dėmesys. Tai ne muštynės ar smurtas, kaip dauguma lietuvaičių galvoja. Tai efektyvi savigyna, pasitikėjimas, savitvarda. Net vienoj iš labiausiai išsivysčiusioje valstybėje – Japonijoje, kovinis sportas iškeltas į pirmas vietas.
– Ar Lietuvoje pakankamai išvystytas mėgėjų kikboksas?
– Viskas tobulėja, laikas leidžia atrasti naujas galimybes ir jomis pasinaudoti, jei nestovi vietoje. Š.m. vasario 22 d. vyksiančiame Lietuvos kikbokso atviram čempionate dalyvaus daug svečių iš Europos šalių. Manau netrukus į atvirus Lietuvos čempionatus suvažinės visa Europa, už tai galima padėkoti Lietuvos kikbokso federacijai.
– Ko palinkėtum jauniems, ambicingiems kovotojams ir kovotojoms?
– Palinkėčiau sėkmės, pozityvaus mąstymo, nenuleisti rankų kai nesiseka, nėra pralaimėjimų, yra tik pamokos.
