Lietuvis kiekvieną vasarą buvo medžiojamas kitų klubų, tačiau šiemet susidariusi situaciją privertė priimti sunkų, bet, veikiausiai, logišką sprendimą. Stambulo „Fenerbahce“ palikus Željko Obradovičiui šie žūtbūt norėjo į laisvą vietą prisivilioti Š. Jasikevičių, bet šis galiausiai pasuko kita kryptimi.
Pralaimėjusi Ispanijos čempionato finalą ir šiemet apskritai be titulų likusi „Barcelona“ nutarė žengti ryžtingą žingsnį ir atsisveikinti su Svetislavu Pešičiumi. Ilgai netrukus pasirodė pranešimai, kad Š. Jasikevičius jau yra ant katalonų ekipos slenksčio.
„Barcelona“ ekipoje, kaip žaidėjas, buvęs krepšininkas rungtyniavo 2000-2003 ir 2012-2013 metais.
Šaro era „Žalgiryje“ baigta, tad kas dabar? Kas užims atsilaisvinusią trenerio vietą? Galbūt klubo vadovai imsis drastiškesnių sprendimų ir kviesis užsienietį, ar elgsis konservatyviau ir vairą patikės asistentui ir dabartiniam vyrų krepšinio rinktinės treneriui Dariui Maskoliūnui.
Tai parodys laikas, bet faktas tas, kad pranokti Š. Jasikevičiaus nuveiktą darbą Kaune bus nežmoniškai sunku. Jis tapo tikru dievaičiu, ne veltui jo laikas praleistas čia vadinamas „Šaro era“, nes niekaip kitaip to pavadinti ir negalima.
Visa ko pradžia
2016 metų sausio 9-ąją oficialus klubo pranešimas skelbė, kad vyriausiojo trenerio poste Gintarą Krapiką keičia asistentu ligi tol kelis metus dirbęs Š. Jasikevičius. Tuo metu po pirmųjų savo oficialių rungtynių vadovaujant komandai LKL mače su Prienų klubu buvęs krepšininkas spaudos konferencijoje nedrąsiai prabilo: „Žiūrėsime, kaip viskas čia bus, viskas dar taip šviežia, kad reikia laiko“.
Pradėti vadovauti klubui sezono eigoje niekada nėra paprasta. Pirmasis pusmetis prabėgo gana greitai, o „Žalgiris“ eilinį kartą tapo LKL čempionais, o Eurolygoje vos ne vos prasibrovė iki TOP 16 etapo, bet dar senojo formato Eurolygoje antrajame etape liko paskutinėje grupės vietoje ir savo kovas turnyre baigė. Tiesa, skaudus pralaimėjimas buvo Karaliaus Mindaugo taurėje, kur buvo pralaimėta vilniečiams.
Jau vasarą Š. Jasikevičius ėmėsi rimtesnių permainų sudėtyje. Į Kauną iš Ispanijos klubu buvo prisiviliotas įžaidėjas Kevinas Pangosas, iš Prancūzijos atvyko Leo Westermannas, komandos gretas vėl papildė Artūras Milaknis, iš Vilniaus atvyko Antanas Kavaliauskas. Buvo atsisveikinta su Siimu-Sanderiu Vene,Vyteniu Lipkevičiumi ir dar keliais „Žalgirio“ žaidėjais, kurių treneris nematė savo komandoje.
Treneris pagaliau galėjo lipdyti tokią komandą, kokią įsivaizdavo savo vizijoje. Pats praeityje būdamas įžaidėju suprato, kad ši pozicija yra itin svarbi. Tuomet kai kurie žmonės skeptiškai vertino, pavyzdžiui, Leo Westermanno įsigijimą, kuris nors ir buvo laikomas talentingu žaidėjų, bet jį nuolat kamavo traumos. Bet, kaip parodė laikas ,Š. Jasikevičius buvo visiškai teisus ir prancūzo du sezonai (ne iš eilės) Kaune buvo labai solidūs.
Tą sezoną Eurolyga pakeitė formatą. 16 klubų žaidžia tarpusavy po dukart. Į antrąjį etapą patenka aštuonios ekipos. Pagal taškus turnyre lyderiu buvo Paulius Jankūnas, bet jo ir komandos draugų pastangų neužteko ir „Žalgiris“ liko už atkrintamųjų varžybų borto, savo sąskaitoje turėdamas 12 pergalių ir 14 pralaimėjimų. Kauniečiai turnyrinėje lentelėje liko dešimti.
Bet jau tada išryškėjo Š. Jasikevičiaus komandos braižas. Kaip pats minėjo interviu, svarbiausia kartais „iškentėti“. Spaudimas varžovui, detalių pildymas, o svarbiausia, kuo didesnis pasitikėjimas savimi. Pats treneris dar būdamas žaidėju buvo vienas tų emocingiausių krepšininkų. Kaip treneris jis per daug nuo to nenutolo.
Dažnas atvejis, kai žaidėjas, eidamas atsisėsti ant suolo, sulaukdavo tikrų trenerio tiradų ir emocijų pliūpsnio. Š. Jasikevičiui visada buvo labai svarbu detalės, bet, kaip sakė vienas krepšininkas, kai toks garsus praeityje buvęs žaidėjas tau nori kažką pasakyti, tu tiesiog imi ir klausai.
Užsikūrusi mašina ir finalinis ketvertas
Dar geresnę veikiančią „Žalgirio“ mašiną treneris sukūrė 2017/2018 metų sezone. Tų metų birželi jis pasirašė naują dviejų metų sutartį su „Žalgiriu“ ir ėmėsi rimto darbo žaidėjų turguje. „Buvo neblogų pasiūlymų iš elitinių Europos komandų, tačiau jau seniai buvau apsisprendęs tęsti darbą Kaune...Jeigu eičiau kur nors iš „Žalgirio“, tai tik į tą klubą, kuris leistų dirbti.
Taip, kaip čia. Per šiuos metus, pusantrų, buvo pokalbių su kitomis komandomis. Bet labai greitai supranti klubo filosofiją: ar savininkai patys nori rinkti komandą, ar jie nori vienas kitam pasigirti, kokį gerą ir už kokius pinigus nusipirko žaidėją, kokio dydžio išpirką sumokėjo. Mums, treneriams, svarbiausia, kad leistų dirbti. Kaune man leidžia dirbti. Čia jaučiuosi labai mylimas“, – tuomet kalbėjo Š. Jasikevičius.
Pirmą sezoną tarsi apsižiūrėjęs, kas kur ir kaip, tą vasarą žaidėjų rinkoje atrado alkanus ir labai talentingus žaidėjus. Atvyko Brandonas Daviesas, Aaronas White‘as, Axelis Toupane‘as, Vasilije Micičius. Kiek vėliau prisijungė ir veteranas Beno Udrihas. „Žalgirio“ sukomplektuota komanda atrodė alkana, greita, motyvuota ir pasiruošusi perkąsti varžovams gerkles. Taip ir buvo.
Pats treneris tada sakė, kad svarbiausias yra laikas. Negalima tikėti, kad komanda įsivažiuos per mėnesį. Ir jis buvo teisus. Ypač kai jo, kaip trenerio ranka žaidime, buvo itin matoma.
„Žalgiris“ tęsė gerą tradiciją ir LKL dominavo toliau, o Eurolygoje... nutiko kai kas seniai nematyto. Kauniečiai demonstravo labai stabilų žaidimą, naujieji pirkiniai gerai įsipaišė į komandą ir „Žalgiris“ atsidūrė šeštoje vietoje, kuri jiems leido kautis ketvirtfinalio etape. Varžovas – Pirėjo „Olympiacos“. Kauno arenoje žiūrovų anšlagai jau buvo ne naujiena. Pilnos tribūnos praktiškai kas mačą palaikė „Žalgirį‘.
Š. Jasikevičiaus rodomos emocijos ir komandos rodomi geri rezultatai susidomėjimą tik dar labiau paskatino. „Žalgiris“ pirmus du mačus ketvirtfinalyje žaidė Pirėjuje. Tikslas buvo aiškus – laimėti bent sykį. Ir tai jiems pavyko. Laimėtos jau pirmos rungtynės, antrame mače buvo patirtas pralaimėjimas, tačiau į Kauną jie vyko geros nuotaikos.
Prie pilnos Kauno arenos jie tarsi uraganas nušlavė dukart „Olympiacos“ ir pasiekė ketvirtfinalį. Iki smulkmenų sustyguota komanda parodė Europai savo jėgą. Pats treneris netramdė ašarų, emocijų pliūpsnis buvo milžiniškas.
„Tai neįtikėtina. Ką pasiekė ši komanda ir žaidėjai, – tada sakė treneris. – Parodėme, kad galima ir mokame. Buvo momentų, kai tiesiog reikia „iškentėti“, mes tą ir padarėme.“
Istorinis pasiekimas buvo vainikuotas trečia vieta. Pusfinalyje pralaimėta Stambulo „Fenerbahce“, bet dėl trečiosios vietos įveikta ne kas kita, o Maskvos CSKA. „Žalgiris“ namuose buvo pasiektas kaip nugalėtojas. Ryškiai biudžetu nusileidžiantis daugeliui komandų klubas paneigė visas prognozes ir sugrąžino viltį, kad „Žalgiris“ pilnu pajėgumu gali patriukšmauti Europoje.
Tą sezoną Lietuvoje viskas buvo ramu. „Žalgiris“ 20-ą (8-ą paeiliui) kartą istorijoje tapo LKL čempionu, laimėjęs finalo seriją 4:1 prieš „Lietuvos rytą“, bei išsaugojo Karaliaus Mindaugo taurę finale įveikdamas tą patį „Lietuvos rytą“.
Šaro emocijos ir išlaikytas stabilumas
Vienas, iš daugelio, dalykų, kurį treneris sugebėjo įdiegti į komandą, tai yra stabilumas ir nuolatinės ambicijos. Ne tiek rezultato, kiek kovos prasme. Anksčiau ar vėliau komanda įkrenta į duobę, kas yra natūralu, tačiau, kaip minėjęs pats Š. Jasikevičius, reikia „iškentėti, išbūti“. Jau kitame sezone „Žalgiris“ buvo vertinamas itin aukštai.
Š. Jasikevičius nuolat buvo minimas kaip kandidatas išvykti, bet Kaune jis buvo dievaitis. Į mačus rinkdavosi pilnos tribūnos, visi vis daugiau tikėdavosi iš komandos, bet treneriui vėl teko sunki užduotis burti komandą beveik iš naujo, nes tą vasarą ją paliko du svarbūs gynėjai – turtingesni klubai prisiviliojo Keviną Pangosą ir Vasilije Micičių. Bet į Kauną atvyko Marius Grigonis, Nate‘as Woltersas, Thomas Walkupas.
Vėl pavyko išlaikyti lietuvių branduolį, prisidėti kelis talentingus legionierius. „Žalgiris“ vėl kilo į mūšį Europoje, o Lietuvoje lygių sau neturėjo. Ta pati kova „iki kraujo“, iki detalių nušlifuotos taktikos. Kaip po mačo su „Fenerbahče“ sakė Š. Jasikevičius „muštis reiki kartais, muštis“.
Įsibėgėjant sezonui gerėjo ir komandos forma. Eurolygoje kelias buvo duobėtas, sekė kelios serijos, kur buvo pralaimėta po triskart iš eilės. Bet tada ir vėl užsikūrė „Žalgirio“ mašina.
Šešios pergalės iš eilė per paskutinius turus, paskutinė pergalė iškovota ne kur kitur , o Madride prieš „Real“ ir „Žalgiris“ vėl ketvirtfinalyje. Vėl paneigtos visos prognozės, vėl kova iki paskutinės sekundė, ir vėl Šaro suspaustas kumštis.
Nors ketvirtfinalio etape 1:3 buvo pralaimėta „Fenerbahče“, bet Šaro „Žalgiris“ vėl nuėjo toli ir daugiatūkstantinėms tribūnoms beliko sakyti „ačiū, ačiū“. Bet vasarą trenerio vėl laukė sunkus darbas.
Vėl aplink komandos žaidėjus ratus suko turtingi Europos klubai, vėl teko ieškoti jiems pamainų.
Šis, 2019/2020-ųjų metų sezonas turbūt buvo sunkiausias jam, kaip treneriui. Komandos žaidimas ilgai buvo blankus, nepavyko įdiegti savo sistemos, daug naujų žaidėjų, Eurolygoje buvo net devynių pralaimėjimų iš eilės serija. Tačiau sirgaliai ir vadovai toliau liko už komandos bei trenerio nugaros.
Kiek vėliau rezultatai pagerėjo, „Žalgiris“ užkopė iki dešimtosios vietos turnyrinėje lentelėje, bet tada viską nutraukė koronaviruso pandemija. Buvo sustabdytos, o vėliau nutrauktos ir Lietuvos krepšini lygos pirmenybės. Eurolyga delsusi pasielgė lygiai taip pat.
Šaras su „Žalgiriu“ per savo laiką Kaune iš viso laimėjo keturis LKL trofėjus, dar triskart triumfavo Karaliaus Mindaugo taurėje.
Nepamirštamos frazės ir eros pabaiga
„Mes esame dar berniukai“, „muštis reikia kartais, muštis“, „iškentėti reikia“, tokias ir dar daug įvairių frazių buvo galima išgirsti iš Š. Jasikevičiaus lūpų. Treneris dirbdamas „Žalgiryje“ visada tiesmukai atsakinėjo į klausimus, nebijodamas sakyti tiesos. Jo emocingumas turbūt ir buvo vienas pagrindinių kozirių, dėl ko buvo įdomu jį stebėti ir net analizuoti.
Jei komanda rungtyniavo blogai, tai jis tą ir sakė. Jei Brandonas Daviesas, Kevinas Pangosas ar kiti neįvykdė užduočių, tai, patikėkite, jis tikrai tą pasakys tiesiai į akis ir tą padarys tuoj pat. Tačiau tokie momentai tik dar labiau įelektrindavo Kauno areną, duodavo dar daugiau emocijų pliūpsnių.
Žurnalistai konferencijose irgi kartais sulaukdavo atkirčių, bet treneris visada atvirai dalindavosi savo įžvalgomis.
Šaro era Kaune yra baigta, tačiau kitas jo karjeros žingsnis yra logiškas, nes tai yra laiptelis aukštyn. Barselonoje jis vėl treniruos Brandoną Daviesą, Keviną Pangosą. Komandoje žais tokios žvaigždės kaip Nikola Mirotičius, Nickas Calathesas ar Cory Higginsas.
Per ketverius su puse metų Š. Jasikevičius sukūrė tiek daugybę gražių momentų, kad kartais sunku juos ir visus prisiminti. Treneris ne tik savo darbu sukūrė gerai veikiančią mašiną, bet ir buvo gerai sustyguotos organizacijos dalis. „Žalgirio“ mačai buvo lankomiausi Eurolygoje, žmonės atvažiuodavo iš įvairių šalies miestų.
Kaip sako klubo direktorius Paulius Motiejūnas, treneriui durys visada atviros, tačiau dabar konkurencija buvo per didelė ir komanda gerbia tokį trenerio norą. Šaras visada labai tiksliai sverdavo savo sprendimus. Šis kartas nėra išimtis.
Jo era Kaune baigta, tad „Žalgiriui“ nelieka nieko kito kaip tik atverti naują puslapį ir judėti tolyn.
