Žalgiriečiai penktadienį užklimpo geriausioje lygos gynyboje ir namie nusileido „Barcelona“ (9-2) ekipai 62:73 (14:17, 19:22, 15:16, 14:18).
Tai antros nerezultatyviausios „Žalgirio“ rungtynės šiame sezone. Lietuvos čempionai šiose rungtynėse nė karto nepirmavo ir nelaimėjo nė vieno kėlinio.
Abi komandos labai dažnai klydo – „Barcelona“ kamuolį prarado 24, „Žalgiris“ 19 kartų.
„Mes lygioje vietoje pamesdavome kamuolius, nubraižai derinius žaidėjams, parodai, kur jie turi atsirasti, bet jie neatsiranda. Turime aukščiausio lygio žaidėjus, negalima taip žaisti. Atsirado kažkoks nervingumas. Prisigalvoji šimtą dalykų. Bet 24 klaidos, pergalė išvykoje – okay. Imame ir einame kažkaip gerinti žaidimo”, – po mačo sakė Š. Jasikevičius.
Jis taip pat pasidalino mintimis apie „Žalgirį”, darbą Barselonoje ir patarimus Martinui Schilleriui.
Kiek buvo sunku nuryti emocijas?
Jūs jau klausėte dėl sirgalių, bet sakau, kad labai gerai, kad jų nebuvo. Čia neatvažiuoji, kad tau paplotų ar padėkotų, o atvažiuoji išlošti. Jeigu be fanų buvo tokios emocijos, tai su jais būtų dar daugiau. Su tokiu žaidimu prie fanų žaisti būtų dar sunkiau. Po dviejų pralaimėjimų atsirado nervingumas pas mus ir tai matėsi sprendimuose. Bet tokiose situacijose taip ir reikia ištraukti rungtynes – su charakteriu, gera gynyba, fiziškumu. Tą padarėme. Dabar mums reikia gerinti sportinę formą ir sugrįžti į tą lygį, kuriame buvome prieš savaitę.
Kiek akcentas buvo M. Grigonis?
Marius kiekvienai komandai yra akcentas numeris vienas „Žalgiryje”. Atlikome didelį darbą dar prieš jam gaunant kamuolį. Neleidžiant jam pagauti greičio. „Žalgiris” žaidžia labai greitą pozicinį krepšinį, jie daro daug „megztukų” ir būna sunku juos sugaudyti, numušti tą greitį. Šioje pozicijoje turime ką pastatyti prieš tokius žaidėjus, tiek Hanga, tiek Abrinesas puikiai ginasi.
Kiek smagu matyti tokį R. Jokubaitį, koks jis buvo šį vakarą?
Žiauriai smagu. Jis pas mus jis ateidavo nuo 15 ar 16 metų. Tas toks atsidavimas, beprotinis noras, kiekvienos treniruotės maksimumas. Kaip jam Tomas Masiulis sakydavo: „Tu tik nepasikeisk”. Kaip mes po treniruotės atlikdavome metimus, Rokas visada viską daro šimtu procentų. Kad tik nepasikeistų, bet nemanau, jis turi gerą galvą ant pečių.
Ką sakėte Marekui Blaževičiui po rungtynių ir ką galvojate apie jo situaciją?
Ta situacija, kai mes buvome susitikę, šnekėjome. Jis žinojo, kad taip gali būti. Norėjosi jam pasakyti porą žodžių, šioje situacijoje net kažkiek blogai jaučiuosi, nors nieko blogo nepadariau. Gaila, kad tik vaikis nepalūžtų. Bet jis panašus į Roką, jis žymiai vyresnis galvoje, nei rodo paso data. Manau, tikrai nepalūš. Kiek supratau, kalbant su Pauliumi Motiejūnu, „Žalgiris” turi daug rungtynių gruodį ir jo tikrai reikės. Jis vienas tų, kurie turi tvirtą galvą ir labai daug talento. Eis į priekį tikrai. Aš tikrai laimingas, kad jis atėjo į „Žalgirį”, kad ir kaip jam sunku būtų.
Ar Ispanijoje iš žiniasklaidos jaučiate didesnį spaudimą po pralaimėjimų nei Lietuvoje?
Dirbu futbolo klube, po kiekvienų ACB rungtynių sėdi lygiai nulis žurnalistų. Niekas nerašo straipsnio apie kiekvieną mano keitimą, aprėkimą, keiksmažodį. Aš žinojau, kad jūsų pasiilgsiu ir esu pasiilgęs. Tas dėmesys Lietuvos krepšiniui ir yra didžiulė varomoji jėga mums. Taip ir turi būti. Mes turime pripažinti, kad dirbu futbolo šalyje ir klube, yra kaip yra. Bet nesiskundžiu, tikrai.
Jums asmeniškai smagiau, kai yra viskas aptarinėjama?
Jeigu tu esi neįdomus, ar tau patiktų gyventi? (šypsosi)
Turbūt ne.
Aš prie to pačio privedžiau.
Kaip iš šalies vertinate „Žalgirio“ naujokus?
A.Rubitą mes turėjome pirmą sąraše prieš du metus, o tada jis nusprendė eiti į „Olympiacos“, o pas mus atėjo antras sąraše – Zachas LeDay. Man „Žalgirio“ sudėtis yra labai gera, o su Garino būtų iš viso kosmosas. Per tiek metų mes niekada neturėjome, kad sugrįžtų visi keturi komandos protai. Šį kartą sugrįžo daug žaidėjų, prisidėjo Vasturia, bet mes žinome, kokie yra sunkūs pirmi metai. Vasturia žaidžia daug ir tikrai eis į priekį. „Žalgiris“ turi visas galimybes žaisti ir būti dar geresnėse pozicijose.
Ką po mačo sakėte Martinui Schilleriui?
Jam pasakiau tik sveikatos ir sėkmės didžiulės. Sakiau, kad labai stebime ir sergame už juos. Jam pasirašius kontraktą, susisiekiau, kad jeigu jam kažko reikia, kad nebijiotų skambinti. Turėjome gal pusės valandos pokalbį smagų su juo vasarą. Čia mano komanda ir kiek tik galėsiu padėsiu, jeigu reikės.
Kokio jam patarimo labiausiai reikėjo?
Buvo daugiau iš pagarbos žinutė ir skambutis, kad padėčiau kolegai, kad tik jiems būtų geriau, žalgiriukui būtų geriau. Jis žino, kad jeigu norės, gali skambinti. Žinau, kad neskambins, bet aš žiauriai mandagus dzedas.
