Europos moterų krepšinio čempionate galima sutikti gerai žinomų žmonių. Vienas iš jų – Rusijos rinktinės vadovas Šabtajus Kalmanovičius, kuris, duodamas interviu, prisipažino, kad yra bet kada pasiruošęs padėti Kauno „Žalgiriui“.
- Kaip vertinate turnyro organizaciją?
- Man sunku būti objektyviam, nes aš lyginu žaidimo lygį su Eurolyga. Manau, kad stipriausios Eurolygos komandos laimėtų prieš kiekvieną rinktinę ir dideliu skirtumu. Dėl organizacijos sunku kažką pasakyti. Man norėtųsi važiuoti keliu, kuris šiuo metu nėra remontuojamas. Norėčiau, kad krepšininkės gyventų viešbutyje, kuriame yra karšto vandens. Taip pat, kad jame būtų restoranas, nes dabar veža pusryčius iš kitur ir kol jie pasiekia žaidėjas, viskas atšąla.
Iš kitos pusės – šiuo metu yra sunkūs laikai. Latviai daro viską, ką gali. Krepšinio lygis, manau, yra kritęs. Rinktinėse vyksta kartų kaita. Jos dabar pradeda pasiruošimą 2012 metų olimpinėms žaidynėms. Įdomus eksperimentas, o ar jis pavyks – laikas parodys. Organizacijos lygis kritęs dėl krizės, tačiau nuotaika yra gera, atmosfera taip pat. Latvijos rinktinė rungtyniauja puikiai, ispanės taip pat. Manau, jog Slovakijos ekipa bus čempionato siurprizas.
- Ar labai skirtingos rinktinės vadovo ir komandos vadovo pareigos?
- Labai skirtingos. Šiek tiek gailiuosi, kad ėmiausi šio darbo. Norėjau išeiti prieš mėnesį, bet žmonės pradėjo šnekėti, jog išsigandau, nes rinktinėje nebus Dianos Taurasi ir Lauren Jackson. Manė, jog bijau, kad nelaimėsime čempionato. Nebijau, todėl teko pasilikti. Man patinka čia būti, aš myliu krepšinį.
- Ar teko stebėti Lietuvos rinktinės rungtynes ir kokį įspūdį palieka lietuvės?
- Be abejo. Manau, jog mače su Turkija, treneris padarė didelę klaidą bandydamas prisitaikyti prie Turkijos rinktinės. Žaidė su trim gynėjom. Manau, jog tai buvo blogas sprendimas. Kodėl Lietuvos ekipa turėjo žaisti su viena aukšta žaidėja? Reikėjo leisti dvi aukštas krepšininkes ir viskas būtų buvę gerai. Juk viena Turkijos aukštaūgė dieną prieš čempionato startą treniruotės metu patyrė traumą ir išvyko namo. Jų gretose atsirado spraga po krepšiu, kurią reikėjo išnaudoti.
Taip pat manau, kad Aušra Bimbaitė buvo per ilgai laikoma aikštelėje. Lietuvėms buvo juoda diena. Gaila, tačiau krepšinyje visko būna. Nieko nepadarysi. Reikia užmirštį ši mačą ir žaisti prieš Rusijos rinktinę. Reikia galvoti apie kitą etapą.
- Lietuvos spaudoje buvo rašoma, kad tą dieną, kai Kauno „Žalgirį“ nusipirko Vladimiras Romanovas, ketinote tą patį padaryti, tačiau pavėlavote kelias valandas. Ar tai tiesa?
- Aš buvau Lietuvoje. Su manimi vedė derybas meras, rajono pirmininkas, kiti žmonės. Su ponu Romanovu vedė derybas akcininkai. Visa tai yra nesvarbu. Man svarbu, kad žaidėjai gautų algą. Aš užaugau su „Žalgiriu“. Noriu, kad Romanovui pasisektų suburti gerą komandą. Jeigu reikės, esu visada pasiruošęs padėti. Gerai, kad Romanovas nupirko „Žalgirį“. Nebūtų jo, aš būčiau padėjęs, jeigu akcininkai būtu sutikę viską pradėti nuo nulio.
- Ar manote, kad „Žalgiris“ dabar atsidūrė patikimose rankose?
- Nežinau. Kai prieš 10 metų išėjau iš komandos, norėjau, kad „Žalgiris“ laimėtų ir be manęs. Vėliau atėjo laikas, kai pinigai buvo labai svarbu. Negalėjo „Žalgiris“ laimėti prieš ekipas, kurios turėjo 40-50 milijonų dolerių biudžetus, tačiau dabar tos komandos nusileido iki Romanovo pažadėto „Žalgirio“ biudžeto dydžio. Manau, dabar kauniečiams būtų daug lengviau įkalbėti treneriu dirbti Joną Kazlauską ar Ramūną Butautą ir leisti jaunimui rungtyniauti. Manau, tai būtų puiki investicija į ateitį.
Romanas Buršteinas
