Lietuvos krepšinio veidas Valjadolido klube žaidė istoriškai šaliai labai svarbiu metu – 1989-1992 metų laikotarpiu. Būtent per šį laikotarpį Lietuva po ilgų metų išsilaisvino iš Sovietų Sąjungos priespaudos ir pradėjo atkurtos valstybės gyvenimą.
Apie visą savo persikėlimą į Valjadolidą ir daug kitų pikantiškų detalių iš savo laisvalaikio svečioje šalyje A. Sabonis ir V. Chomičius papasakojo pirmoje dokumentikos ciklo „Krepšinio namai“ dalyje.
Perkalbėtas Gomelskis ir derybos su ispanais
Derybų tarpininkas tarp Ispanijos klubo ir TSR sporto komiteto buvo SSRS rinktinės treneris Aleksandras Gomelskis.
Pasak A. Sabonio, jam teko nueiti tikrus kryžiaus kelius, kol jam buvo duotas leidimas išvykti.
„Gomelskis pažiūri į tą kontraktą, o ten suma buvo milijonas. Jis prieina prie manęs ir sako: „tau bus 300 tūkst., o 700 tūkst. eina į tą sporto departamentą“. Aš tada sakau jam: „gal galima kažkaip kitaip, nes nesąmonė gaunasi, gal apverčiam: man 700 tūkst., o 300 tam komitetui gal užteks jau?“. Jis nuėjo pakalbėjo ir grįžęs sako: „jo, gerai čia sugalvojai, sako tinka“. Tada parašus sudėjome ir viskas“, – derybas dėl leidimo vykti rungtyniauti į kapitalistinę šalį prisiminė A. Sabonis.
Dar vienas įdomus faktas, kurį žino tikrai ne visi krepšinio aistruoliai, – tai V. Chomičiaus atsiradimo Valjadolide istorija. Būtent A. Sabonis tapo pagrindiniu iniciatoriumi, kad geras jo bičiulis kartu su juo žaistų vienoje komandoje užsienyje.
„Tuo pačiu dar aš ne tai, kad išsiderėjau, bat sakau, kad žinau, jog kitose komandose visada žaidžia po du amerikiečius, kažkaip kad būtų turbūt patogiau, nes esi tada ne vienas. Tai sakiau, kad mes čia ir pirmą kartą išvažiuojame, nei labai gaudomės, nei ką, tai pasakiau, kad būtų faina, kad ir Valdas galėtų su mumis, – pokalbį su „Forum“ klubo prezidentu Gonzalo Gozalo prisiminė A. Sabonis. – Valjadolido prezidentas ten ant tiek norėjo manęs, tai sutarė ir su Valdu. Taip dviese ir išskridome.“
Gyvenimas kapitalistinėje šalyje ir pirmieji tūkstančiai
Tais metais Valjadolido miestas kraustėsi iš proto – iki tol komanda negalvojo apie didžias pergales, bet dabar savo sudėtyje turėjo du olimpinius čempionus ir daug žadančią sudėtį. Kartu su A. Saboniu atvykęs V. Chomičius taip pat pasirašė pelningą 150 tūkst. dolerių vertės kontraktą.
Viename interviu Ispanijos naujienų portalui „Agalerna“ A. Sabonis atskleidė, kuo tuo metu skyrėsi žaidimas Ispanijoje nuo žaidimo Lietuvoje. Tuomet Sabas atsakė šmaikščiai: „Čia mokėjo pinigus, o ten ne. Visa kita – lygiai taip pat. Reikia pataikyti į krepšį“.
Ispanijos krepšinio lygoje A. Sabonis debiutavo būdamas 25-erių ir jau pirmą sezoną tapo neabejotinai viena ryškiausių šios lygos žvaigždžių. Jo statistika buvo tiesiog probloškianti: pelnydavo po 23,1 taško, atkovodavo po 13 kamuolių ir atlikdavo po 1,9 rezultatyvaus perdavimo.
A. Sabonis prisiminė, kad nors „Forum“ Ispanijoje pradėjo rodyti įspūdingą formą nuo pat sezono pradžios labai aukšti tikslai klubui keliami nebuvo.
„Visą gyvenimą iki to ir po to praktiškai buvo taip, kad visada turi būti pirmas, nes antra vieta yra katastrofa. O čia ramybė, jokių reikalavimų, svarbu kuo geriau sužaisti. Atsimenu, kad atvažiavome, tai laimėjome su Valdu vienuolika iš vienuolikos rungtynių ir išėjome į taurės finalo ketvertą ir ten jiems buvo vau“, – prisiminimais dalinosi Sabas.
Adaptacija Ispanijoje
Viename iš Ispanijoje filmuotų kadrų matyti, kaip neseniai į šalį atvykusį milžiną iš Lietuvos kalbina vietos žurnalistė, o šis šiai išdidžiai pareiškia, kad jo tėvynė Lietuva.
„Nuo pat pirmos dienos buvome atpažįstami, žmonės žinojo, kas mes esame, kad esame olimpiniai čempionai. Bet mes vis negalėdavome įtikinti, kad esame lietuviai, niekaip, – prisiminė V. Chomičius.
Pasak V. Chomičiaus, prireikė nemažai laiko, kol jiedu su Saboniu prisitaikė ir prie ispaniško gyvenimo būdo.
„Reikėjo priprasti prie to ritmo, kaip keltis, kaip valgyti, nes, pavyzdžiui, ispanai labai vėlai vakarieniauja, pietaujant leidžia išgerti vyno truputį, tai mums buvo truputį keista, toks pasikeitimas... Bet žinote, prie gero pripranti labai greitai“, – su šypsena prisimena jis.
Tuo tarpu A. Sabonį labiausiai nustebino ispanų draugiškumas. Skirtingai nuo žmonių Lietuvoje, čia visi vieni su kitais sveikinosi, gatvėje žmonės daug daugiau šypsojosi.
Lietuvišku tapęs Valjadolidas
Iš pradžių du krepšininkai iš Lietuvos čia gyveno be savo antrųjų pusių, o jau po mėnesio A. Sabonis išvyko į Vilnių parsivežti savo būsimosios žmonos Ingridos. Gyvendamas Valjadolide A. Sabonis nuolat kvietė į Ispaniją iš Lietuvos atvykti ir šeimos draugus, nes norėjo visada būtų apsuptas saviškių.
„Kvietėme visus, buvo tas laikas, kai kaip ir gali važiuoti, kaip ir negali, daugelis nebuvo iš viso buvę kapitalistinėje šalyje, tai daug kas, ir ne vien tėvai, broliai ar seserys, važiavo, bet ir draugų. Aišku, buvo ir taip, kad nuvažiuoji, nori kažką nupirkti, bet nelabai gali, kadangi nėra galimybių. Kai atvažiuodavo, tai duodavau ir pinigų, kad kažkaip čia laisviau jaustųsi, galėtų užeiti į bariuką ir ten išgerti alaus ar vyno“, – pasakojo jis.
Savo artimuosius A. Sabonis taip pat mėgo vestis ir į netoliese buvusį kazino, kur duodavo išbandyti laimę su 100 dolerių, tačiau daugeliui tuo metu tai buvo didžiuliai pinigai ir juos verčiau pasilikdavo sau, nei rizikuodavo pralošti.
„Ypač giminė spardydavosi, bet sakydavau bandome, o gal netyčia laimėsite. Geriau jie nusipirkdavo suveryną kokį ar dar kažką“, – smagią istoriją prisiminė legendinis krepšininkas.
Visą „Krepšinio namų“ dokumentikos ciklo pirmąją seriją žiūrėkite čia:
