Pats sportuoju nuo vaikystės. Mačiau įvairių dalykų sporte – sutartas rungtynes (tai - iš legionieriaus patirties), nesąžiningą teisėjavimą, muštynes tarp žaidėjo ir trenerio ir t.t. Tačiau nenukrypstant, dažnai man kyla vienas klausimas. Ar tam, kad taptum kokioje nors sporto šakoje nugalėtoju, užtenka tik atstovauti finansiškai stiprią organizaciją?
Apie tai pagalvoju ne tik atstovaudamas Lietuvos ledo ritulio rinktinei, bet ir žiūrėdamas įvairių kitų sporto šakų varžybas. Pavyzdžiui, praėjusios savaitės Vilniaus „Lietuvos Ryto“ krepšininkų dvikova Le Mane. Nesupraskite manęs neteisingai – visada palaikau lietuvius ir Lietuvos komandas. Tačiau tose rungtynėse jų baigtį nulėmė teisėjas, davęs dvi technines pražangas šeimininkams situacijose, kurias galima traktuoti ir kitaip. Negaliu savęs vadinti šios sporto šakos profesionalu (nes niekada nežaidžiau krepšinio toliau paprastos sporto salės ribų), tačiau mano, kaip krepšinio žiūrovo nuomonė tokia. Bandau žvelgti plačiau – „Lietuvos Rytas“ turi puikią areną, kuri Eurolygos rungtynių metu būna beveik arba užpildyta, komanda atstovauja dėl krepšinio išprotėjusią šalį. Manau, Eurolygai naudingos tokių klubų pergalės. Be viso to panašu, kad šiemet vilniečiai gali nužygiuoti toli ir savo žaidimo dėka. To jiems ir linkiu.
O štai kitas pavyzdys. Šį savaitgalį Lietuvos ledo ritulio rinktinė dalyvavo „Euro Hockey Challenge“ turnyre Norvegijoje. Pirmosiose rungtynėse žaidėme su šeimininkais. Pasakysiu tiesiai, aš taip ir nesupratau, ar norvegų komanda geresnė už Lietuvos. Taip – jie nugalėjo 5:2, tačiau mes didesnę dalį laiko žaidėme keturiese ar trise prieš penkis. Po teisėjo iš Lenkijos švilpukų netrūko situacijų, kai žiūrėjome vieni į kitus, į teisėją, ir laukėme kam duos pražangą. O jis pražangas dalino mums negailėdamas. Po rungtynių norvegų atstovai patys sakė, kad nežinia kas būtų laimėjęs, jei ne keisti teisėjo veiksmai. Žvelgiu plačiau – Skandinavijoje ledo ritulys tikrai populiarus (trys iš keturių regiono šalių rinktinės žaidžia elitiniame pasaulio pirmenybių divizione), be to Norvegijos rinka masina daugelio sporto šakų vadovus. O iš kur tas lenkas teisėjas atsirado, nežinau. Kaip kapitono asistentas kelis kartus čiuožiau link jo aiškintis jo taisyklių traktavimus, bet jis į mano klausimus anglų kalba nereagavo, o kita kalba tarptautinėse ledo ritulio varžybose draudžiama šnekėtis. Manau, jis angliškai nekalba. Bet kam tada tokiose rungtynėse skirti tokį teisėją?
Manau, daugelio kitų Lietuvos sporto šakų atstovai galėtų papasakoti panašių istorijų. Mūsų valstybė nėra tokia turtinga, kad iš biudžeto aprūpintų visus sportuojančius. Tačiau norėtųsi gal palankesnių sporto rėmimui įstatymų. Galbūt tada daugeliui mūsų, sportininkų, nereikėtų po varžybų klausinėti savęs tokių dalykų. Gal tie patys teisėjai pagalvotų – reikia lietuviams padėti, pakvies teisėjauti į Lietuvą, juk ten – geros sąlygos.
Ačiū už dėmesį.
