Panevėžio „Lietkabelio“ ekipoje iki pat sezono pabaigos rungtyniaus 20-ies metų 197 cm ūgio Vaidas Kariniauskas, kuris sezono pradžioje gynė Lietuvos čempiono Kauno „Žalgirio“ garbę. Būtent Kauno klubas paskolino panevėžiečiams jauną gynėją.
Jauni krepšininkai visuose didžiuosiuose šalies krepšinio klubuose susiduria su problema – klube didelė konkurencija, dėl to jauni ir nepatyrę žaidėjai dažniausiai lieka ant suolo. Pats krepšininkas pripažino, kad nors „Žalgirio“ palikti nenorėjo, tai padaryti buvo privalu, mat krepšininkas turi tobulėti žaisdamas, o ne dirbdamas tik treniruotėse.
„Kol kas naujoje komandoje jaučiuosi normaliai, viskas gerai. Turėjau šiokią tokią traumą ir negalėjau treniruotis, bet išgijau ir dabar viskas gerai. Dirbame toliau, visi labai draugiškai mane priėmė tiek treneriai, tiek žaidėjai“, – kalbėjo V. Kariniauskas.
Dažnai galingi klubai paskolina jaunus žaidėjus kitoms, žemesnėse lygose žaidžiančioms komandoms, tarsi atiduodami juos į krepšinio mokyklą, o jau patobulėjusius žaidėjus pasikviečia atgal. V. Kariniauskas džiaugiasi turėdamas sutartį su „Žalgiriu“ ir net neabejoja, kad išmokęs pamokas sugrįš į galingiausio Lietuvos klubo gretas.
V. Kariniauskas portalui Balsas.lt pasakoja apie adaptaciją naujoje komandoje, „Žalgirio“ ilgesį ir džiaugsmą dėl žaidybinio laiko bei treniruočių.
– Taigi, kaip suprantu, jau spėjai adaptuotis naujame klube? – paklausėme V. Kariniausko.
– Taip, spėjau. Iš tiesų, labai daug man padėjo treneriai, nes jie dirba panašiai, kaip „Žalgiryje“ dirba Saulius Štombergas. Treneriai laikosi panašios sistemos, taigi buvo daug lengviau pritapti prie komandos.
– Ar norėjai palikti „Žalgirį“, kad gautum daugiau žaidybinio laiko?
– „Žalgirio“ palikti niekada nenorėčiau ir nenorėsiu, bet tai reikėjo padaryti. Reikia žaisti, reikia tobulėti, taip nusprendė ir klubas, ir treneriai. Man reikia tobulėti žaidžiant krepšinį, o ne dirbant tik treniruotėse.
– Kokio vaidmens tikiesi naujoje komandoje?
– Tikiuosi aikštelėje praleisti kuo daugiau minučių. Žinoma, tai priklauso nuo to, kiek treneriai manimi pasitikės, kiek aš būsiu naudingas komandai, bet pats stengsiuosi ir darysiu viską, kad tų minučių aikštelėje būtų kuo daugiau.
– Ar žaisdamas „Žalgiryje“ tiek mažai laiko nepraradai žaidimo skonio?
– Yra sudėtinga po tiek laiko nežaidimo įsijausti į komandos ritmą. Tačiau mes treniruotėse irgi nežaidžiam futbolo, žaidžiam krepšinį, taigi niekas nepasimiršo, viskas tas pats, svarbiausia yra įmesti į krepšį. Įsivažiuosime ir viskas bus gerai, kol kas esu patenkintas tuo, kad aš atėjau čia ir kad galiu žaisti.
– Galbūt naujoje komandoje per treniruotes tau skiriama daugiau dėmesio negu buvo skiriama „Žalgiryje“?
– Ne, taip negalėčiau sakyti. „Žalgiryje“ buvo keturi treneriai, kurie dirbo su visais taip pat ir nežiūrėjo į tai, ar vyresnis žaidėjas, ar jaunesnis – su visais dirbo vienodai. Tik tiek, kad jaunesni žaidėjai dirbo daugiau ir taip turi būti, visada jaunimas, jeigu nori kažko siekti, turi dirbti daugiau tam, kad susilygintų su patyrusiais žaidėjais.
– Kokios patirties įgijai iš patyrusių „Žalgirio“ krepšininkų?
– Žinoma, įgavau daug patirties. Su tokiais žaidėjais tikrai labai malonu žaisti, tiesiog stebi juos iš šono ir žiūri ką jie daro ir kaip jie daro. Jie profesionalai tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Ši patirtis man labai daug padėjo.
– Treneris sakė, kad ateityje galėtumėt būti Šarūno Jasikevičiaus pamaną. Ką tau reiškia tokie žodžiai?
– Malonu, kai treneris pasako tokius gerus žodžius. Bet manau reikia dirbti ir būti geriausiu, kokiu tik gali būti. Ir aš stengsiuos tai padaryti, kaip ir visi. Dirbu ir žiūrėsim, kaip bus, svarbu, kad nebūtų traumų ir tada viskas bus gerai.
– Kokie tavo asmeniniai sezono tikslai dabar jau naujoje komandoje?
– Laimėti kuo daugiau rungtynių su „Lietkabeliu“ ir vesti šį klubą į pergales.
– Ar dar tikiesi grįžti į „Žalgirį“?
– Taip, žinoma tikiuosi, tai – mano tikslas.
KOMENTARAS:
Algirdas Brazys, „Lietkabelio“ vyriausiasis treneris:
„Daugelį jaunų žalgiriečių tikrai žinau ir esu matęs, bet Vaidą kažkaip praleidau. Mano sūnus Mindaugas daugiau apie jį pasakojo, nes dirbdamas jaunimo rinktinėse jį labai gerai žinojo. Pasakysiu paprastai, jis paliko labai gerą įspūdį – tai jaunas, įdomus, perspektyvus vaikinas. Netgi sakyčiau, vienas perspektyviausių. Daug kalbame apie Vytenį Čižauską, Šarūną Vasiliauską, kurie ateityje galėtų pakeisti Š. Jasikevičių Lietuvos rinktinėje, tačiau kai pamačiau V.Kariniauską, galiu drąsiai teigti, kad jis turi nemažiau galimybių tai padaryti. Paprasčiausiai jam reikia žaisti ir dirbti. Treniruotės gerai, bet reikalinga ir žaidybinė praktika. Mums šis žaidėjas yra labai geras ir įdomus. Manau, kad patys tuo labai greitai įsitikinsite“, - prie komandos prisijungus V. Kariniauskui sakė A.Brazys.
TIK FAKTAI
„Žalgirio“ klube krepšininkas žaisdavo tik LKL rungtynėse. Jis yra sužaidęs tris rungtynes: su Šiaulių „Šiauliais“, Kauno rajono „LSU-Atletu“ ir Utenos „Juventus“ klubu. Aikštelėje krepšininkas praleisdavo vidutiniškai aštuonias minutes per jas pelnydavo po tris taškus, atlikdavo po 0,7 rezultatyvaus perdavimo.
„Lietkabelio“ ekipoje jau pirmose, debiutinėse, rungtynėse su tuo pačiu „Juventus“ klubu krepšininkas aikštelėje praleido 19 minučių, per jas pelnė 14 taškų, atliko keturis rezultatyvius perdavimus ir perėmė tris varžovų kamuolius.
