Po rungtynių „Šiaulių“ strategas Antanas Sireika nenorėjo visų laurų atiduoti varžovams. „Tegul neįsižeidžia „Rytas“, sveikinu juos su pergale, bet jiems šiandien pasisekė“, – teigė strategas.
– Ko pritrūko pabaigoje. Margiris Normantas atsidūrė laiku ir vietoje?
– Jei ne per anksti... Galbūt. Taip, čia yra komandos išprusimas, žaidėjų vienas kito supratimas, kurio mums ir pritrūko. Pritrūko ramesnio žaidimo, viskas gerai, entuziazmo daug, dirba, jaučiau, kad gali vyrai kautis, taip ir įvyko, bet tuo įtemptu momentu pritrūko kažkiek proto, perlaikėme kamuolį, nepasidalinome kamuoliu, kai reikėjo.
– Nekilo įtarimas, kad Margiris Normantas su Marcusu Fosteriu sutarė tą epizodą?
– Aš tai matau, bet nespėju pasakyti. Pavyzdžiui, kai Elvaras išmetė kamuolį į nugarą mūsų mažiukui. Mano pasakymas, ne kartą sakiau, niekada negalima pamesti kamuolio iš akių. Visada bent vienu šonu turi matyti kamuolį.
– Individualiai stiprių žaidėjų tarsi turite...
– Donatas ėjo kiaurai, pabaigoje gal net per daug. 35 minutės gal irgi yra per daug. iš mūsų pritrūko tų logiškesnių sprendimų. Reikėjo kažką daugiau sugalvoti, ne taip tiesmukiškai. Echodas ir Radzevičius, jie gana agresyviai gynėsi, vieną kartą padarėme kitokį veiksmą, išleido Urbutis Eimantą ir pataikėme tritaškį, nes jie nesitikėjo. Tokių netikėtų dalykų daugiau buvo, kai statėme nugarinę užtvarą pabaigoje, dar prieš pratęsimą, turėjo būti perdavimas ne Kyle’ui prie tritaškio, o Arminui po krepšiu, bet tik dabar galiu pasakyti tokią idėją.
– Ar paskutinis Kyle’o Mangaso metimas ketvirtajame kėlinyje buvo logiškas?
– Ten nebuvo improvizacija, mes ne kartą esame tai darę, bet reikia daugiau pažiūrėti, kad iš to nauda bus. Ant Kyle’o jie jau ne kartą šoko, jis truputį sudelsė, laiku nepagavo. Dabar peržiūrėjus įrašą, Arminas buvo visiškai laisvas, reikėjo tik pažiūrėti į tą pusę ir paduoti perdavimą.
– Antino Jacksonu pasitikite?
– Jis agresyviai žaidžia, yra greitas žmogus, gal ne visus pažįsta, su kuo geriau žaisti, vis reikia pasakyti, kad geriau su tuo, nes jei užpuls du, šitas gali išsimesti. Jis gal ne visus pažįsta, bet yra greitas, judrus ir gali padaryti. gal dar nėra tokių logiškų sprendimų, kad daugiau ant savęs dėmesį trauk ir atiduok, jei daugiau dairaisi į šonus, ir pats nebijok padaryti.
– Ką gero pasiimsite iš tokių rungtynių?
– Kad galime būti kovingi. Labai žavėjausi, kaip žaidė „Žalgiris“ prieš „Real“, to norėčiau ir iš savo vyrų. Reikia kautis. Tegul žmonės verkia, kad kartais nelaimėsime, bet tai yra gražu žiūrėti, kaip ir jūs pasakėte. Džiaugiuosi už tą kovingumą, pagirsiu, kad jie kovėsi ir užmirštu tą pralaimėjimą.
