Lapkritį prie Vilniaus „Ryto“ prisijungęs kroatas atsakys paklaustas, kas yra Baltijos kelias ir kas vyko 1989-ųjų vasarą.
Jis spėjo susipažinti ne tik su šalies, bet ir su Lietuvos krepšinio istorija.
„Akivaizdu, kad Lietuvoje dominuoja „Žalgiris“, – duodamas interviu tinklalapiui LKL.lt teigė R. Stipčevičius. Tačiau tuoj pat pridūrė: „Viskam ateina galas.“
„Ryto“ įžaidėjas tiki sostinės ekipos šansais nuversti Kauno „Žalgirį“ iš „Betsafe–LKL“ sosto, kurio daugkartiniai šalies čempionai niekam neužleido jau aštuonerius metus iš eilės.
„Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės finale tolimais metimais kauniečius skandinęs ir žaibiškai sirgalių numylėtiniu tapęs 32-ejų kroatas lengvo gyvenimo daugkartiniams Lietuvos čempionams nežada ir lemiamoje sezono atkarpoje.
„Turime būti sąžiningi – jie atlieka puikų darbą, – principinį „Ryto“ varžovą įvertino R. Stipčevičius. – „Žalgiris“ turėjo nuostabų sezoną pernai, o šiemet irgi kabinasi į Eurolygos „Top 8” etapą laimėdami penkerias pastarąsias rungtynes iš eilės.
Gerbiu Kauno klubą, visą sistemą nuo žaidėjų iki trenerių štabo, bet aš tikiu „Rytu“. Manęs negąsdina „Žalgiris“, esu tikras, kad lemiamu sezono metu mes turėsime pasiruošę ginklus bei sulauksime savo šanso.
Kiekvienam dominavimui ateina galas, tai negali tęstis amžinai. Mes bandysime šiuo šansu pasinaudoti.“
Būtent R. Stipčevičiaus tolimi dūriai atėmė iš „Žalgirio“ KMT titulą. 186 cm ūgio gynėjas finalo ketvirtojo kėlinio atomazgoje smeigė tris tritaškius, vėliau pridėjo dvitaškį bei tapo bene svarbiausiu titulo kalviu.
Iki karjeros etapo Vilniuje R. Stipčevičius yra rungtyniavęs trijose šalyse – gimtoje Kroatijoje, Italijoje bei Turkijoje. Per šį laikotarpį snaiperis po dukart laimėjo Kroatijos taurę bei šalies čempionatą. Italijoje R. Stipčevičius grūmėsi taurės finale, bet titulo iškovoti nepavyko.
„KMT trofėjus man reiškia labai daug, nes krepšininko karjera vertinama pagal tai, ką jis yra laimėjęs, – dėstė patyręs įžaidėjas. – Karaliaus Mindaugo taurė reiškia labai daug ne tik man, bet ir visam klubui.
Tai siunčia žinutę, kad esame gerame kelyje bei suteikia mums motyvacijos likusiai sezono daliai. Titulas visada reiškia daug, juk mes esame sportininkai ir žaidžiame dėl tokių akimirkų.“
Jau prasidėjus sezonui prie „Ryto“ prisijungęs atakų organizatorius padėjo klubui apversti sezoną.
Vilniečiai po septynerių metų pertraukos pateko į Europos taurės ketvirtfinalį, o iškovota KMT taurė buvo vos antrasis sostinės ekipos titulas per pastaruosius aštuonerius metus.
„Objektyviai vertinant, tai šis sezonas yra labai geras, – neabejodamas sakė R. Stipčevičius. – Europos taurės finale žais Valensijos ir Berlyno ekipos, o prieš jas abi varžėmės ir mes.
Vadinasi, kad žaidėme prieš stipriausias Europos taurės komandas, kurių lygis siekia Eurolygą.
Prieš ALBA pralaimėjome abejas rungtynes paskutinėmis sekundėmis, serijoje su Valensija mus kankino traumos, tačiau mes vis tiek kovojome.
Laimėjome Karaliaus Mindaugo taurę bei tęsiame kovą dėl titulo šalies pirmenybėse. Sezonas yra daugiau nei geras, jis yra labai labai geras.“
Nors „Rytas“ pastaruoju metu nedemonstruoja užtikrinto žaidimo – sunkiai iškovojo pergales prieš „Šiaulius“, „Skycop“, „Dzūkiją“, o „Neptūną“ palaužė sužaidęs puikią atkarpą ketvirtojo kėlinio pradžioje, tačiau Dainiaus Adomaičio auklėtiniai įsitvirtino antroje „Betsafe–LKL“ čempionato vietoje.
„Visų komandų formos svyruoja sezono metu. Tu negali išbūti aukščiausiame taške visą sezoną, tai nėra įmanoma, – „Ryto“ dabartinį žaidimą vertino R. Stipčevičius. – 15 žaidėjų siekia to paties tikslo, neįmanoma, kad fiziškai ir emociškai jie visi išbūtų aukščiausiame taške visą sezoną.
Sakyčiau, kad geriausią žaidimą demonstravome sausio ir vasario mėnesiais. Per šį laikotarpį mes laimėjome Mindaugo taurę bei žaidėme Europos taurės „Top 16” ir ketvirtfinalio etapuose.
Dabar mes galbūt nesame tokios geros formos, kokios buvome, bet tai normalu. Pavyzdžiui, „Žalgiris“ šiuo metu yra puikios formos, galbūt geriausios šį sezoną. Tai normalu, visi bando pasiekti geriausią formą svarbiausiu metu, o tą mums pasiekti padeda trenerių štabas.
Viskas yra gerai, svarbiu metu buvome pasiekę gerą formą, esu tikras, kad ją pasieksime ir vėl, kuomet ateis sezono finišas.“
Emocijų aikštelėje bei meilės ekipai neslepiantis R. Stipčevičius greitai pavergė „Ryto“ fanų širdis. Vilniaus komandos atakų organizatorius dėkoja sirgaliams už palaikymą, kurį jaučia nuo pat persikėlimo į klubą.
„Krepšinis man yra darbas ir aistra, su kuria gyvenu nuo šešerių metų amžiaus, – pasakojo R. Stipčevičius. – Jei nesitreniruoju, tai žiūriu rungtynes ar kalbu su kažkuo apie krepšinį. Toks pat esu ir aikštelėje, kurioje emocijos man yra labai svarbios. Tas emocijas bandau perteikti sirgaliams į tribūnas, nes galiausiai juk žaidžiame dėl fanų.
Įsivaizduokite, jei reikėtų žaisti tuščioje salėje? Tai nebūtų naudinga niekam. Manau, kad mūsų tikslas yra turėti kuo daugiau sirgalių, kurie nori tave pamatyti ir palaikyti. Turime jausti pareigą visada iš savęs išspausti kuo įmanoma daugiau, jog sirgaliai norėtų sugrįžti į areną.
Noriu laimėti rungtynes ir duoti priežastį sirgaliams sugrįžti.“
„Ryto“ legionierius negailėjo komplimentų Lietuvos krepšiniui bei nepamiršo ir ištikimų sirgalių grupės „B tribūna“.
„Aš mėgstu lietuvių kuriamą atmosferą krepšinio rungtynėse Lietuvoje, – dėstė R. Stipčevičius. – Mūsų fanai mus palaiko visose namų ir išvykų rungtynėse. Jie visada rodo mums palaikymą, o tai yra labai gerbtina.
Žinoma, aš pastebiu, kad krepšinis Lietuvoje yra pirma, antra ir trečia pagal populiarumą sporto šaka. Niekas čia nėra net arti krepšinio.
Tai įspūdinga, tikiuosi, kad Jūs turėsite puikią vasarą su savo nacionaline rinktine pasaulio čempionate Kinijoje.“
Gyvendamas Lietuvoje R. Stipčevičius stengiasi susipažinti artimiau su šia šalimi bei jos istorija. Buvusio žalgiriečio Marko Popovičiaus artimas bičiulis dažnai laisvalaikį leidžia tyrinėdamas Vilniaus miestą, lankydamasis muziejuose ar skaitydamas knygas apie Lietuvos istoriją.
„Ką pastebėjau pirmiausia, tai kad Lietuvoje gyvena labai išsilavinę žmonės, – įspūdžiais dalinosi „Ryto“ atakų organizatorius. – Galbūt lietuviai sudaro šaltų žmonių įspūdį, nes pradžioje nesate tokie kalbūs, kaip kokie italai, kurie iškart pasineria su tavimi į pokalbį.
Vis dėlto giliau pažinęs lietuvius galiu pasakyti, kad Jūs esate labai emocionalūs ir draugiški. Matau, kad lietuviai labai didžiuojasi savo šalimi.
Žinojau, kad Jūsų šalies istorija nebuvo lengva, tačiau dabar, kai pasidomėjau, supratau, kad ji buvo daug sunkesnė, nei aš galvojau. Jūs turėjote sudėtingą praėjusį šimtmetį, galbūt tai yra priežastis, kodėl esate tokie išdidūs. Jūs turite priežastį tokiais būti.“
