Taip mano buvęs Vilniaus „Sakalų“ treneris Rūtenis Paulauskas. Jis davė interviu portalui tv3.lt.
– Kurios komandos šį sezoną jus nustebino labiausiai?
Kalbant apie vidutiniokus, Prienų-Birštono „Vytautas“ nustebino nemaloniai, o Utenos „Juventus“ – atvirkščiai. Ankstesniais metais Prienų klubas, sakyčiau, žaisdavo aukščiau savo galimybių, o dabar vėl subyrėjo dėl žaidėjų traumų. „Juventus“ demonstravo gražų, improvizacinį, šiuolaikinį krepšinį. Kartu autėsi tvirta trenerio ranka. Komanda vėl pataikė pasirinkdama legionierius. Džiugino Vytauto Šulskio, Dainiaus Šalengos, Dovio Bičkauskio, Vaido Čepukaičio, Ovidijaus Galdiko žaidimas.
Nesakyčiau, kad labai nustebino Panevėžio „Lietkabelis“. Aš ir tikėjausi, kad panevėžiečiai užims aukštą vietą. „Lietkabelis“, Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Klaipėdos „Neptūnas“ pagal sudėtį buvo lygios komandos. Panevėžiečiams, kurie anksčiau niekada LKL nerungtyniavo dėl aukštų vietų, atsirado didžiulė psichologinė motyvacija pasirodyti kuo geriau. Jie tai ir padarė.
Tuo tarpu Kauno „Žalgiris“ buvo dviem lygiais aukščiau už savo pagrindinius konkurentus.
– Ar sutinkate, kad žalgiriečiai šį sezoną ir LKL, ir Eurolygoje solidžiai žaidė daugiausia Šarūno Jasikevičiaus dėka?
– Taip. Jis – charizmatiška figūra. Šaras turėjo didelį autoritetą Europoje ir kaip žaidėjas. Jis gali kažką pasakyti bet kam, bet ką ir visi jo klausys. Jasikevičius gali pamokyti ir žurnalistus. Tai psichologiškai labai tvirtas žmogus, žinantis, kur eina. Šaras nesutrinka sudėtingose situacijose. Jis labai gerai supranta krepšinį. Šis treneris žino, koks yra šiuolaikinio krepšinio modelis. „Žalgirio“ puolimas buvo vienas įdomiausių Eurolygoje.
Man patinka, kad sezono metu jis ne kartą prisiėmė kaltę dėl pralaimėjimų. Treneris kritikuodamas žaidėjus niekada neįvardija pavardžių.
– Kodėl „Neptūnui“ nepavyko tapti prizininku?
– Viena iš pagrindinių priežasčių ta, kad sezono metu pasikeitė nemažai krepšininkų. Treneriams reikėjo iš naujo kurti žaidimą. Praėjusį sezoną geriau atrodė ir Martynas Mažeika, ir Arnas Butkevičius, ir Danielis Ewingas. Matėsi, kad sezono pabaigoje klaipėdiečiai buvo išsekę psichologiškai.
– Kokie veiksniai lėmė, kad „Lietuvos rytas“ vėl nepateko į finalą?
– Galbūt kalčiausias čia alkoholis. Būrys legionierių nesilaikė režimo. Man truputį keista, kad užsieniečiai buvo demaskuoti tik sezono pabaigoje, o ne anksčiau. Akivaizdu, kad tie legionieriai neturėjo vidinės motyvacijos. Jiems svarbiausia buvo tik gauti pinigus. Mažajame finale, kuriame „Lietuvos rytas“ jau rungtyniavo be daugelio užsieniečių, pamačiau entuziastingą, kovingą komandą, kuri ir kokybiškai gynėsi, ir puolė. Pagirtinai kovėsi Artūras Gudaitis, Deividas Gailius, Margiris Normantas, Laimonas Kiesielius.
– Daugelis specialistų, sirgalių prognozavo, kad „Lietkabelis“, turintis savo gretose daug veteranų, sezono pabaigoje subyrės. Kodėl taip neatsitiko?
– Tai nuopelnas tų žmonių, kurie reguliuoja krepšininkų krūvius. Pirmiausia – vyriausiojo trenerio. Kazys Maksvytis buvo labai kantrus. Jis sezono metus sugebėjo neperspausti veteranų. Treneris subtiliai komunikavo su žaidėjais ir juos gerai paruošė psichologiškai. Kartu strategas sugebėjo būti ir griežtas. Prie komandos sėkmės daug prisidėjo ir klubo prezidentas Alvydas Bieliauskas, kuris ne tik rėmė finansiškai klubą, bet ir žmogiškai, iš širdies bendravo su krepšininkais.
– Kurie LKL žaidžiantys lietuviai padarė didžiausią pažangą?
– Gaila, bet tokių vienetai. Pirmiausia noriu išskirti Luką Lekavičių ir Edgarą Ulanovą, iš dalies ir Donatą Tarolį. Vis dar sunku nustatyti A. Gudaičio potencialą. Apie jo tikrąjį pajėgumą sunku spręsti, tarkim, iš pasirodymo prieš „Neptūną“. Dažnai labiau buvo matomas ne jaunimas, o veteranai. Puikiai rungtyniavo Mindaugas Lukauskis, Kšyštofas Lavrinovičius. Manau, kad Robertas Javtokas, jei tęstų karjerą, bet kurioje kitoje komandoje būtų vienas iš lyderių. Komandoms iškyla problema, iš kur gauti aukštesnio lygio lietuvių. Jie yra pakankamai brangūs.
– Per LKL finalą kilo nemažai diskusijų dėl teisėjavimo. Ar arbitrai susitvarkė su savo pareigomis?
– Manau, kad taip. Šį sezoną įvyko persilaužimas. Pernai teisėjai darė daugiau klaidų, matėme daug apeliacijų, nusiskundimų, dalis kurių buvo pagrįsti. Dabar dar vaizdas nėra visiškai geras, bet po Romualdo Brazausko, Kęstučio Pilipausko pasitraukimo jau užaugo nauja neblogų arbitrų karta. Gaila, kad vis dar mažai mūsų teisėjų dirba Eurolygos varžybose, bet Tomas Jasevičius, Jurgis Laurinavičius, Gytis Vilius, Artūras Šukys padarė didelę pažangą. Didžiausia klaida būtų kviesti LKF finaluose teisėjauti užsieniečius. Tik tokiose svarbiose rungtynėse gali tubolėti mūsų arbitrai.
