Lemiamos Eurolygos kovos praėjusį savaitgalį baigėsi dramatiška CSKA pergale. Maskviečiai finale tik per pratęsimą 101:96 palaužė Stambulo „Fenerbahce“. Rungtynėse dėl trečiosios vietos Krasnodaro „Lokomotiv Kuban“ 85:75 nugalėjo Vitorijos „Laboral Kutxa“ ekipą. Pratęsimo prireikė ir viename pusfinalių, kuriame baskų klubas 77:88 nusileido Stambulo komandai. Kitame pusfinalyje CSKA 88:81 įveikė „Lokomotiv Kuban“ krepšininkus. Su R. Paulausku kalbėjomės ir apie finalo ketvertą, ir apie Europos krepšinio tendencijas.
Kokį įspūdį paliko finalo ketverto varžybos?
Man patiko. Krepšinis buvo gražus, aukšto lygio, žaidė turtingi klubai. Jei atsižvelgtume į komandų biudžetus, geriausiai pasirodė Vitorijos „Laboral Kutxa“ (šios ekipos biudžetas tik 8,5 mln. eurų, CSKA – 32 mln., „Fenerbahce“ – 25, „Lokomotiv Kuban“ – 15 mln. – past.).
Kas lėmė CSKA pergalę finale?
Manau, kad maskviečiams padėjo ir teisėjai bei sportinė sėkmė. Svarbiausiu momentu arbitrai padarė keletą klaidų CSKA naudai. Natūralu, kad „Fenerbahce“ treneris Željko Obradovičius kaltino teisėjus. Be to, Rusijos komanda būtų pralaimėjusi, jei pačioje ketvirtojo kėlinio pabaigoje kamuolį būtų atkovojęs ne Viktoras Chriapa, o kuris nors „Fenerbahce“ krepšininkas. Aišku, CSKA turi daug aukšto lygio žaidėjų, nes klubo biudžetas milžiniškas. Maskvos komanda gali nusipirkti bet ką.
Jei CSKA būtų vėl nelaimėjusi Eurolygos, tai prilygtų katastrofai. Maskvos komanda Eurolygos taurės nebuvo iškovojusi nuo 2008 metų, nors nuolat surenka didžiausią biudžetą tarp visų klubų. Per tą laiką maskviečiai išleido milžiniškus pinigus. Šįkart finale juos išgelbėjo ir stebuklas. Matėme, kokia didžiulė įtampa slėgė CSKA prezidentą Andrejų Vatutiną. Buvo juokaujama, kad norint Makvos klubui laimėti Eurolygą, reikia įkurti antrą tokią pat turtingą komandą – CSKA-2. Tada ši tikimybė būtų kur kas didesnė.
Kodėl maskviečiai finale iššvaistė net 21 taško persvarą?
Lėmė psichologija, galbūt žaidėjų nuovargis. Stambulo klubo vidurio puolėjas Ekpe Udoh, kai reikėjo keistis ginamaisiais, labai sėkmingai pristabdė varžovų žvaigždę Nando de Colo. „Fenerbahce“ krepšininkai pradėjo itin taikliai atakuoti. Tik keista, kad svarbiausiu momentu CSKA gynybą bandė pralaužti Nikola Kaliničius, kuris finale niekuo neišsiskyrė, o ne Udoh ar kuris nors kitas „Fenerhace“ žaidėjas
Maskviečiai, įgiję didžiulį pranašumą, ėmė ilgiau laikyti kamuolį, žaidimas tapo kiek statiškas. Kita vertus, tokioje situacijoje, turint 20 taškų persvarą, jei trumpinsi atakas, o po to nepataikysi, būsi apkaltintas, kad puldamas ilgiau nelaikei kamuolio.
Kaip vertinate „Lokomotiv Kuban“ ir „Laboral Kutxa“ pasirodymą?
Europa seniai nematė tokių įžaidėjų kaip Dariusas Adamsas ir Mike‘as Jamesas. Šie „Laboral Kutxa“ krepšininkai labai greiti, sugeba efektyviai veržtis prie krepšio, gerai pataiko. Na, ir, aišku, daug padėjo universalus vidurio puolėjas Ioannis Bourousis. Visi krepšininkai labai gerai lipo vienas prie kito, komplektacija buvo puiki.
Kažkada ir aš buvau prie „Lokomotiv“ ištakų – kai komanda buvo įsikūrusi Mineralinių Vandenų mieste. Dabar laikai pasikeitė. Šis klubas tapo itin turtingu. Manau, jie pasirinko tinkamą miestą įsikurti – Krasnodarą. Šiai komandai didžiulė sėkmė žaisti finalo ketverte, galima tuo didžiuotis. Gal jie ten daugiau nepateks niekada. Kitą sezoną „Lokomotiv Kuban“ turbūt jau neberungtyniaus Eurolygoje. Jiems truputį pasisekė ketvirtfinalyje, kai po dramatiškos kovos laimėjo rungtynes Barselonoje. Kita vertus, komandoje žaidė aukšto lygio krepšininkai. Didelį darbą atliko treneris Georgios Bartzokas, kurio arkliukas gynyba. Jis sugebėjo daug išsireikalauti iš savo žaidėjų.
Finalo ketverto ekipose, taip pat kai kuriose kitose Eurolygos komandose pirmaisiais smuikais griežia ne vietos krepšininkai, o užsieniečiai. Pavyzdžiui, „Fenerhace“ klube turkų indėlis yra minimalus, „Lokomotiv Kuban“ irgi mažas, o „Laboral Kutxa“ gretose – apskritai iš esmės nulinis. Nepaisant to, „Fenerbahce“ ir „Laboral Kutxa“ rungtynių lankomumas yra didžiulis.
Čia yra globalizmo pasekmė. Manau, kad tai normalu. Daugelis aistruolių žaidėjus garbina ne dėl jų tautybės, o dėl atsidavimo, lojalumo klubui. Prisiminkime, koks savas ir artimas „Žalgirio“ sirgaliams buvo Marko Popovičius, o „Lietuvos ryto“ gerbėjams – Chuckas Eidsonas. Vietos žaidėjai kartais būna išpaikinti ir ne tokie atsidavę kaip legionieriai. Stipresnis tautinis identitetas yra, tarkim, Madrido „Real“ komandoje, kurioje žaidžia daug aukšto lygio ispanų.
Geriausi lietuviai kainuoja itin brangiai, mūsų šalies klubai finansiškai nepajėgūs jų įsigyti. Tačiau, manau, kad „Žalgirio“ sirgaliams tikrai smagu buvo stebėti, kaip rungtyniavo Jamesas Andersonas, o „Neptūno“ – kaip žaidžia Danielis Ewingas.
Rungtynių lankomumas, pavyzdžiui, Kaune labai priklauso ir nuo to, su kokio lygio varžovais žaidžia „Žalgiris“. Pažiūrėti stipresnių oponentų žaidimo ateina daugiau sirgalių nei silpnesnių varžovų. Daugelis žmonių Kaune puikiai išmano krepšinį.
Šiuolaikiniame krepšinyje atgyvena tampa tipiški lėti ir aukšti vidurio puolėjai. Tačiau, pavyzdžiui, Vitorijos ekipa be tokio žaidėjo – I. Bourousio – tikrai nebūtų patekusi į finalo ketvertą.
Jeigu tokie „centrai“ būna universalūs, gali taikliai mesti iš toli, tada jie paprastai būna naudingi komandai.
Ar jums neatrodo, kad krepšinis tampa taktiškai vis skurdesnis?
Europos krepšinis tapo daug greitesnis, jis tapo panašus į NBA. Daug kas grindžiama žaidimu vienas prieš vieną. Puolant stengiamasi sukurti tokias situacijas, kad greitas krepšininkas atsidurtų prieš aukštesnį ir lėtesnį varžovą, tada sudaroma galimybė veržtis prie krepšio. Arba siekiama, kad prie aukšto žaidėjo, esančio arčiau krepšio, liktų žemesnis ir lengvesnis oponentas. Tada kamuolį gavęs galingesnis krepšininkas turi gerą progą pralaužti varžovo gynybą. Jei prieš tokį puolantį krepšininką dvigubinama gynyba, jam itin svarbu mokėti laiku ir tiksliai numesti kamuolį laisvam komandos draugui. Jei akimirką uždelsi, tavo puolimas įstrigs.
