Maskvos srities „Chimki“ žvaigždynas jau patyrė septynis pralaimėjimus iš eilės ir toli gražu neprimena tos komandos, kurią krepšinio bendruomenė prieš sezoną drąsiai vadino viena stipriausių Europoje.
Gregas Monroe, Devinas Bookeris, Jordanas Mickey, Erickas McCollumas ir Aleksėjus Švedas – pavardės, kurios pastaruosius kelis metus Europos krepšinio žemėlapyje spindėjo itin ryškiai. Šie krepšininkai nėra įpratę pralaimėti. Ir visi jie dabar yra R. Kurtinaičio auklėtiniai.
„Chimki“ laivas skęsta ne tik Eurolygoje, kur jau patirti penki pralaimėjimai iš tiek pat galimų, bet ir Vieningoje lygoje, kur šis klubas tradiciškai užima antrąją arba pirmąją vietą.
Viena labai svarbi priežastis, dėl ko sezono pradžioje „Chimki“ visiškai neranda pergalingo žaidimo receptų, yra COVID-19 viruso protrūkis, kaip reikiant sumaišęs kortas – kelias Eurolygos rungtynes, tarp kurių ir dvikovą su Kauno „Žalgiriu“, pamaskvės ekipa žaidė turėdama vos kelis startinio penketuko žaidėjus.
Ir tuos kelis pirmuosius pralaimėjimus tikrai galima pateisinti – R. Kurtinaitis po dvikovos su „Žalgiriu“ retoriškai klausė: „Pasakykite, ar mes turėjome bent kokių nors šansų?“.
Bet net ir sugrįžus virusu persirgusiems krepšininkams, prie komandos prisijungus ryškiausiai žvaigždei A. Švedui, žaidimas nė kiek nepagerėjo – patirtas pralaimėjimas prieš Tel Avivo „Maccabi“, vėliau – prieš Saratovo „Avtodor“.
Tv3.lt kartu su krepšinio treneriu Tomu Purliu apžvelgia „Chimiki“ sezono pradžią ir ieško priežasčių, kodėl R. Kurtinaičio turtingojo klubo investicijos vėl, panašu, nepasiteisina.
A. Švedas žaidžia sau, o ne komandai
Paskutinis „Chimki“ pralaimėjimas prieš „Maccabi“ parodė vieną plika akimi pastebimą faktorių – komandos lyderis A. Švedas renka įspūdingus skaičius ir visiškai kontroliuoja žaidimą, tačiau apčiuopiamos naudos komandai tai neatneša.
Dvikovoje prieš Tel Avivo ekipą A. Švedas pelnė 32 taškus ir atliko 11 rezultatyvių perdavimų, bet lemiamomis rungtynių akimirkomis tris kartus suklydo ir taip tarsi padovanojo pergalę „Maccabi“.
Pats R. Kurtinaitis jau spėjo prasitarti, kad „Atėjus rungtynių pabaigai visas mūsų žaidimas subyra“.
„Man keista. Sunku suprasti – kam jie perka tokius brangius ir gerus žaidėjus, jei jų vaidmuo komandoje visais atvejais, nesvarbu, koks žaidėjas tai bebūtų, yra antraplanis. Kiekvienas „Chimki“ žaidėjas yra vertas tiek, kiek lieka po Aleksėjaus Švedo.
Galėtų suburti penkis kartus pigesnę komandą, su gerai kovojančiais žaidėjais, kurie sugebėtų vieną-du tritaškius pataikyti per rungtynes. Man labai keista ir nesuprantama – viskas priklauso nuo A. Švedo. Ar komanda laimės, priklauso nuo to, kokia diena bus šiam žaidėjui. Jei žiūrėtume į kitas Eurolygos komandas, tai čia yra už A. Švedą žymiai geresnių krepšininkų, tačiau jie aukojasi dėl komandos – tada matome ir visai kitokius rezultatus.
Tas pats Nikola Mirotičius – jis ir brangesnis ir žymiai geresnis žaidėjas, tačiau „Barca“ nėra tik Mirotičiaus komanda, toli gražu. Jei žiūrėtume į A. Švedo atliekamus metimus, tai taip, jis juos dažnai pataiko, bet jei žiūrėti į procentus, tai pataikymas yra labai prastas – didelė dalis metimų yra tiesiog nesąmonė“, – sako pamaskvės klubo rungtynes šį sezoną stebėjęs T. Purlys.
Kodėl gero žaidimo nerodo tikros žvaigždės?
Atrodytų, „Chimki“ klube ir be A. Švedo tikrai yra kam vesti komandą į pergales. Tačiau čia tiek R. Kurtinaitis, tiek komandos gerbėjai atsimuša į tą pačią problemą – A. Švedas per daug laiko praleidžia su kamuoliu, todėl kitiems žaidėjams tiesiog neįmanoma parodyti to, ką jie iš tiesų sugeba.
Ir „Chimki“ sudėtis byloja apie tai, kad ši komanda privalo patekti į Eurolygos atkrintamąsias, pasiteisinimas vietos čia darosi vis mažiau. Tačiau kai maždaug keturios iš penkių atakų priklauso nuo A. Švedo žaidimo, kitos žvaigždės tiesiog nebeturi progos išmesti gerų metimų ar bendrai patys priimti sprendimų.
„Šita komanda privalo būti Eurolygos atkrintamosiose, bet reikia kažkokiu būdu įvesti A. Švedą į komandos vidų (...) Kai tu laikai kamuolį kiekvieną ataką po dvidešimt sekundžių ir pats užbaiginėji keturias iš penkių atakų, tai natūralu, kad komandą gali valdyti kaip tik nori.
Man šitas vaizdas primena NBA, kur panašius dalykus išdarinėjo Russellas Westbrookas – visą laiką žaidi du prieš du, arba veržiesi pats, arba numeti kamuolį, o komandos draugai privalo mesti, nes nuo to gerėja tavo statistika. Tai taip ir rinkdavo trigubus dublius kiekvieną kartą, bet ar tai atnešė gerų rezultatų? Ne. Kiti žaidėjai nėra įvedami į žaidimą. Nėra lengva tiesiog sugauti kamuolį ir jį pataikyti, tu turi būti žaidime, kad tai padarytum“, – dėsto T. Purlys.
Ką reiškia siaubingo tikslumo vidurio puolėjų tritaškiai
Paskutinėse keliose „Chimki“ rungtynėse kartojosi ta pati tendencija – A. Švedas arba kitas įžaidėjas staigiai veržiasi į baudos aikštelę ir atmeta kamuolį perimetre stovinčiam komandos draugui. Neretai už tritaškio linijos tokiais atvejais atsidurdavo vienas iš vidurio puolėjų – Devinas Bookeris arba Jordanas Mickey.
Šie „Chimki“ centrai, atsidūrę laisvi prie tritaškio linijos, dažnu atveju pasirinkdavo metimą. Bet jų pataikymas yra tiesiog tragiškas – dalis metimų net nelietė krepšio, atitinkamai D. Bookeris pataikė 1 iš 7 bandymų, J. Mickey 2 iš 8. Tokie sprendimai reiškia, kad po netikslaus metimo savo ataką vėl pradeda varžovai.
„Sunku pasakyti, nes treneris žino geriausiai, jis mato žaidėjus kiekvieną dieną. Jei žaidėjas sugeba pataikyti tritaškius treniruotėse, tai turbūt treneris jam leis mesti ir rungtynių metu. Tai gana logiška – A. Švedas pritraukia prie savęs žaidėjus ir numeta kamuolį laisvam žmogui. Bet turint tokią stiprią priekinę liniją remtis tų pačių centrų tritaškiais neatrodo gerai“, – tendenciją pastebėjęs sako T. Purlys.
Galbūt bėdos – psichologijoje?
Čia verta grįžti prie straipsnio pradžios, kurioje akcentuojama, kad pirmo ryškumo žvaigždės, esančios R. Kurtinaičio komandoje, tikrai nėra įpratusios pralaimėti. Tai nugalėtojo mentalitetą turintys žaidėjai, kurie turi vieną konkretų tikslą – laimėti kuo daugiau rungtynių, nepaisant to, su kuo teks žaisti.
Bet septyni iš eilės pralaimėjimai gali atsiliepti ir pačių krepšininkų psichologijai. Tiesa, T. Purlys mano, kad emocinis fonas šiuo metu labiau yra paties R. Kurtinaičio, o ne jo žaidėjų, klausimas.
„Dalis žaidėjų dar yra ne formoje. Jų mintyse tų septynių pralaimėjimų nėra – jie žino, kad jie yra geri krepšininkai ir supranta, kad anksčiau ar vėliau susižaisti pavyks. Spaudimą jaučia labiau ne žaidėjai, o treneris – psichologinė našta čia yra didelė. Tokios žvaigždės, kokios yra „Chimki“ komandoje, turėtų pradėti laimėti. Vėlgi, čia lieka vienas klausimas – kiek joms leis atsiskleisti A. Švedas“, – dėsto T. Purlys.
Artimiausias „Chimki“ mačas Eurolygoje vyks prieš Belgrado „Crvena Zvezda“. Dvikovą tiesiogiai galite stebėti platformoje Go3.lt.
